Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-427-818/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
A6.-427-818/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00554-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
I. L.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. A6.-427-818/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00554-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei (nuotoliniu būdu),

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Rūtai Geležinytei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. L., gimusi (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini),

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadove, ir nuo 2022 m. sausio mėnesio žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t.y. kad bendrovė neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-01-01 iki 2022-02-16, nustatyta, kad I. L. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM interesus, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. atstovės, teismo posėdyje dalyvaujančios advokatės E.M.Šlapikienės teigimu nutarimas jos atstovaujamajai surašytas nepagrįstai, nes Bendrovė nuolatos, kiekvieną dieną, laipsniškai atsiskaitinėjo su VMI. Susisiekus su VMI atstove vyko pokalbis ir I. L. dėjo pastangas, kad šioje byloje sudaryti taikos sutartį. Mes įsipareigojome per 10 d. padengti visas skolas VMI. Nors atsiliepimas nebuvo rašomas, bet aš pateikiau teismui raštą su išsamiu paaiškinimu, kur pridėtos kopijos, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra absoliučiai atsiskaičiusi. O tos mokestinės nepriemokos, yra mokomas pagal grafiką. Įmonė veikia daugiau kaip 7 m. 6 mėn. Vadovė pripažįsta patį faktą, kad tuo metu buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, bet teisingumo ir protingumo kriterijaus vertinimu, susiklostė tam tikros objektyvios aplinkybės. 2021 m. buvo Covid-19 situacija. Buvo sustabdyti 7 taškai įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Visa veikla praktiškai buvo sustabdyta. Įmonė vykdė savo įsipareigojimus norėdama išlaikyti savo darbuotojus, kurių yra 77, mokėjo jiems algas. Darbuotojams per mėnesį privalo išmokėti nemenką sumą apie 79 000 eurų. Kad buvo susidaręs įmonės suspendavimas dėl to buvo susidarę įsiskolinimai. Įmonės vadovė, norėdama tęsti veiklos tęstinumą, ne piktybiškai pažeidė tą tvarką. Dėl susidariusios Covid-19 situacijos, Administracinis teismas yra suformavęs ne menką praktiką (2022-02-25 administracinio nusižengimo byloje nutartis AN2-19-744/2022). Prie mano prašymo yra pridėti rašytiniai įrodymai, į kuriuos taip pat prašau atsižvelgti. Aš manau, kad nėra ANK 120 str. 1 d. nustatytos tyčios. Akivaizdu, kad I. L. stengėsi atsiskaityti su kreditoriumi, atstovės manymu, kad nėra tyčios požymio. Pagal teisės teoriją būtini visi 4 požymiai. Prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylą I. L. atžvilgiu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Advokatė E.M.Šlapikienė patvirtino, jog jai yra pavestą ginti I. L. teisėtus interesus šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime, kuris Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2022 m. balandžio 21 d., nurodyta, kad Mokesčių inspekcija yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota juridinių asmenų registre 2014-11-14, (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovė nuo 2014-11-03 yra I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

20 20 20 20 20 20

ūminis atraul Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2022-04-20 Bendrove mokestinę nepriemoką sudarė:

Informacija apie sudarytas mokestinių paskolų sutartis MPS sudarymo data MPS Nr. Atidėjimo/išdėstymo laikotarpis MPS likutis, Eur Pradelsta suma, Eur nuo iki 2021-05-31 (23.24-08) 327-30431 2021-04-29 2022-12-25 91 153,81 12 163,56 2021-07-30 (23.24-08) 327-38129 2021-07-27 2022-07-25 9 720,00 3 240,00

istituc įsūžeii!

iudytt

1. r. S) Ri A SI B VMI prie FM 2022-02-18 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išdėstyti 35 705,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) mokestinės nepriemokos mokėjimą laikotarpiui nuo 2022-02-18 iki 2023-02-17. Pateikdama prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, Bendrovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie įsiskolinimą VMI prie FM.

VMI prie FM, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, pateiktus dokumentus, valstybinės mokesčių inspekcijos turimus duomenis, 2022-03-17 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327 19094 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo nusprendė netenkini Bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstyti 35 705,90 Eur GPM mokestinės nepriemokos mokėjimo.

Prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2022-03-17 išvadoje Nr. (23.31-08) 326 1077 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“.

Vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Pagal pateiktus duomenis Bendrovės piniginių lėšų likutis banko sąskaitose 2022-02-16 sudarė 478,25 Eur, piniginių lėšų likutis kasoje 2022-01-31 sudarė 70 782,31 Eur.

Remiantis Bendrovės pateiktais bankų sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-02-16, įplaukos sudarė 324 472,00 Eur. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovės buvo pervesta/ išieškota 18 876,14 Eur suma, ir tai sudarė 5,8 proc. nuo visų įplaukų. Bendrovė per minėtą laikotarpį tiekėjams ir kitiems kreditoriam: pervedė už prekes ir paslaugas 179 795,87 Eur, t. y. pirmenybę skirdama atsiskaitymui su kitais kreditoriais, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš Bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais.

Bendrovės vadovė gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama/beveik nebuvo mokama, dėl ko ir susidarė pradelsti įsipareigojimai.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis (b. l. 2-4), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo kopijos (b. l. 22-36), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balanso duomenys) (b. l. 44-56), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. L. nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 3 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (direktorė). Taip pat iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad Bendrovėje už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-02-16, įplaukos sudarė 324 472,00 Eur. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovės buvo pervesta/ išieškota 18 876,14 Eur suma, ir tai sudarė 5,8 proc. nuo visų įplaukų. Bendrovė per minėtą laikotarpį tiekėjams ir kitiems kreditoriam: pervedė už prekes ir paslaugas 179 795,87 Eur. Nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pirmiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Iš I. L. atstovės pateikto teismui paaiškinimo matyti, kad Bendrovės vadovei buvo žinoma apie įsiskolinimą valstybės biudžetui ir tai, kad nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi konstatuotina, jog I. L., kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė, būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, nuo 2022 m. sausio mėn. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Ta aplinkybė, kad iškėlus I. L. administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2022 m. gegužės 30 d. turėta skola VMI buvo sumokėta, esminės reikšmės, sprendžiant jos kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes šiuo atveju jai inkriminuojamo nusižengimo laikotarpis – nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. vasario 16 d. kuomet skola valstybės biudžetui dar nebuvo padengta, be to, CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad I. L. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. L., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad I. L. iš esmės pažeidimą pripažino ir mokestinę nepriemoką panaikino (ANK 35 str. 1 d. 1, 2 p.), į tai, kad nenustatyta I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į I. L. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu dirba.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti I. L. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą, kas, teismo nuomone, atitiktų teisingumo principą nagrinėjamoje situacijoje. Teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė neprieštaravo dėl švelnesnės nuobaudos pažeidėjai skyrimo. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sunkių pasekmių ir žalos jos padaryta veika nesukėlė, su valstybės biudžetu buvo atsiskaityta, įsiskolinimo nėra, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant I. L. švelnesnę nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

I. L. pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad paskirta baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-297-1100/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius