- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1329-335/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00059-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- BUAB „Orfis“
- Atsakovas
- UAB „Dorineda“
- Advokatai
- Algirdas Tomas Parulis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-1329-335/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00059-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.5 (S)
2018 m. spalio 29 d.
dalyvaujant ieškovės BUAB „Orfis“ atstovėms Lauritai Vaičiukynaitei ir Vilijai Mogenytei-Jasilionei,
atsakovo UAB „Dorineda“ vadovui Kęstučiui Daškevičiui, atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Orfis“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Dorineda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 14 071,92 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-06-12 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Orfis“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, nutartis įsiteisėjo 2017-06-23. Bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų skoloms iš bendrovės debitorių išieškojimo ir iš buhalterinių dokumentų pastebėjo, kad atsakovė bendrovei iš 30421,28 Eur buvusios skolos sumos nepadengusi 14071,92 Eur (16348,36 Eur ieškovei sumokėjo 2017-05-09). Atsakovė reaguodama į reikalavimą padengti šį įsiskolinimą informavo, kad 2017-04-28 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią bendrovės kreditorius UAB „Rockwool“ pardavė ieškovės debitoriui – atsakovei savo reikalavimą 14 071,92 Eur sumai ir ši vietoje skolos bendrovei padengimo ją sumokėjo UAB „Rockwool“ bei nusipirktai įsiskolinimo daliai atliko įskaitymą, taip laikydama neva esanti nebeskolinga ieškovei. Ieškovės atstovių teigimu toks reikalavimų įskaitymas būtų galimas tik tuo atveju, jei asmenys būtų buvę mokūs, be to, susitarimas turėjo būti trišalis, bet UAB „Orfis“ tame nedalyvavo, jos vadovas A. G. nei leido taip elgtis, nei su tuo sutiko. Šiuo atveju sutartis buvo pasirašyta jau vykstant bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Orfis“ nagrinėjimui, nes teismas, bendrovės direktoriui iniciavus, dar 2017-04-10 nutartimi buvo iškėlęs bankroto bylą (kurią gavęs atskiruosius skundus 2017-04-24 pasinaikino). Ta sutartimi esą buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, nes vieno trečios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patenkintas prieš visus kitus kreditorius iš ieškovei priklausančio turto – debitorinio reikalavimo. Be to, atsakovė apie sudarytą sutartį iš karto neinformavo, o tik gavusi reikalavimą padengti įsiskolinimą, todėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje toks įskaitymas net neatsispindi. Dėl viso to buvo pažeisti LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 34-35 straipsniai. Tai, kad atsakovė yra skolinga minėtą sumą, esą patvirtina ne tik sudaryta sutartis, bet ir bendrovės apyvartos žiniaraščiai, 2017-01-13 skolos suderinimo aktas, paskutinė PVM sąskaita faktūra (žiniaraštis), išrašytas 2017-03-17. Mano, kad ieškovė turėjo ir turi teisėtą, pagrįstą reikalavimą į atsakovę 14 071,92 Eur skolos sumai, nes privalo ginti visų kreditorių reikalavimus.
Pažymėjo, kad pirminis ieškinys buvo bandymas padėti atsakovei, kuri padarė klaidą ir buvo apgauta trečiojo asmens.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dorineda“ atsiliepimais į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Orfis“, savo kaip skolininkės įsipareigojimą 14 071,92 Eur sumai ji įvykdė tinkamai, reikalavimo teisę turinčiam subjektui pagal galiojančią sutartį skolą apmokėdama UAB „Rockwool“ ir ši bendrovė, tikslinant ieškinį, esą turėtų būti patraukta bendru atsakovu, būtent jai reiškiant reikalavimą dėl skolos priteisimo. Teigė, kad atsakovei atlikus mokėjimą pagal galiojančią skolos perkėlimo sutartį, UAB „Orfis“ bendras kreditorių kiekis ir jų reikalavimų mastas nesumažėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas tvirtino, kad nėra pateikta dokumentų, kad 2017-04-28 UAB „Orfis“ buvo nemoki, todėl ir buvo sudaryta sutartis, nes atsakovei tuo metu nebuvo žinoma apie keliamą bankrotą, ji nebuvo toje byloje dalyvaujanti šalis. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo 2017-04-24 buvo panaikinta ir tai nėra bendrovės nemokumą patvirtinantis įrodymas. Ieškovė neginčija 2017-04-28 pranešimo jai apie vienašalį įskaitymą, vadinasi ji yra galiojanti. Pirminiu ieškiniu ji sutartį ginčijo, tačiau patikslinusi ieškinį, pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą ir prašė priteisti tik skolą, kas reiškia, jog nebeginčijo sutarties ir pripažįsta įskaitymą. Laikė, kad prievolė įvykdyta, apie sandorį buvo informuotas UAB „Orfis“ direktorius, byloje nėra keliami klausimai dėl buhalterinių dokumentų nepilno perdavimo. Minėtas sandoris neprivalėjo būti trišalis, nes keitėsi kreditorius iš seno į naują ir naujam kreditoriui buvo pranešta. Ar tinkamai buvo vesta buhalterija bankroto administratorius netyrė. Debitorinis įsiskolinimas buvo ne perleidžiamas, bet įskaitytas. Svarbia bankrutavusios bendrovės vadovo nurodyta aplinkybe laikė tai, kad jis pateikė duomenis apie kreditorius trečiajam asmeniui, todėl darė prielaidą, jog jis žinojo apie galimą reikalavimo perleidimą ir įskaitymą ir tam neprieštaravo. Tad vadovas bandė išvengti savo atsakomybės, nes tai žinodamas iki galo nesutvarkė dokumentų – jų neperdavė bankroto administratoriui taip sudarydamas sąlygas reikšti nepagrįstą reikalavimą teisme. Tvirtino, kad ieškinys neturi teisinio pagrindo, todėl jis turi būti atmestas ir prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės bendrovės vadovas Kęstutis Daškevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios naudos iš sandorio jam nebuvo, jis tik susidėliojo sumas su direktoriumi ir padarė užskaitas. Jam nebuvo jokio skirtumo kam pervesti sumą, t. y. UAB „Orfis“ ar UAB „Rockwool“. Jam nežinoma kodėl UAB „Orfis“ direktorius nepateikė dokumentų.
Šalies argumentai
Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad 2017-03-13 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir ji buvo iškelta, po to nutartis apskųsta, jis pateikė papildomus dokumentus. Į jį kreipėsi UAB „Rockwool“ vadybininkas ir ragino sumokėti skolą. Jam sakė, kad bendrovės finansinė situacija bloga. Todėl jo buvo prašoma pasakyti keletą stambių bendrovės debitorių, o tarp jų buvo ir UAB „Dorineda“, kurią jis nurodė. Pripažino žinojęs, kad derino įskaitymą su atsakove, nors raštiškos informacijos neturėjo, patys gi buhalterinių įskaitymų negalėjo daryti. Taip pat pripažino, kad vienašališki įskaitymai yra rizikingi, nes neaišku kaip tai vertins bankroto administratorius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017-04-28 UAB „Rockwool“ ir UAB „Dorineda“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Orfis“ kreditorė UAB „Rockwool“ pardavė UAB „Orfis“ debitoriui – atsakovei savo reikalavimą 14 071,92 Eur sumai, o Pranešimu apie vienašalį įskaitymą Nr. (-), atsakovė įskaitė įsiskolinimą UAB „Orfis“, jį apmokėjusi UAB „Rockwool“, pažymėdama, kad tai yra pagrindas buhalterinėms operacijoms atlikti. Tuo metu nors Panevėžio apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi ir buvo iškėlęs bankroto bylą UAB „Orfis“, tačiau 2017-04-24 nutartis buvo panaikinta. Taigi teismas vertina, kad visgi Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ir vienašalis įskaitymas atliktas neturint duomenų apie UAB „Orfis“ nemokumą, nes bankroto byla buvo iškelta vėliau ir nutartis įsiteisėjo 2017-06-23.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Nustatyta, kad bendrovės direktorius A. G. žinojo apie tokio sandorio sudarymą, ką patvirtina jo paties duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu – į jį kreipėsi UAB „Rockwool“ ir ragino sumokėti skolą bei prašė nurodyti jai keletą stambių debitorių, kurių tarpe ir buvo atsakovė. Taip pat jis patvirtino žinojęs, kad buvo derinamas įskaitymas su atsakove. Teismas daro išvadą, jog jis, atskleisdamas tokią informaciją, kaip atstovavęs bendrovės interesus, nes 2017-04-10 teismo nutartis dėl bankroto bylos ir administratoriaus paskyrimo, tuo metu nebuvo įsiteisėjusi, turėjo suvokti apie galimas pasekmes, jog reikalavimas bus perleistas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad apie tokią sutartį bei įskaitymą bendrovė nebuvo informuota. Taip pat atmestinas argumentas, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje toks atliktas įskaitymas neatsispindi, nes neva negalėjo būti atliktas. Bendrovės direktorius žinojo apie sudaromą sandorį, tačiau nei jis, nei bankroto administratorius po 2017-06-12 iškeltos UAB „Orfis“ bankroto bylos neginčijo ir neginčija Reikalavimo teisės perleidimo sutarties bei vienašalio įskaitymo. Visgi pirminiu ieškiniu 2018-02-02 prašė pripažinti 2017-04-28 sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją bei grąžinti UAB „Rockwool“ ir UAB „Dorineda“ į pradinę padėtį, tačiau 2018-06-20 ieškovė teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir jo palikimo nenagrinėtu. Atsakovei su tuo nesutikus, ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitusi jo dalyką ir pagrindą apsisprendė nebeginčyti sutarties. Tokiu būdu nenuginčijus sutarties ir įskaitymo, nėra teisėto pagrindo išvadai, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į skolą atsakovei. Be kita ko, ir nepasinaudojo galimybe atsakovu patraukti UAB „Rockwool“.
Byloje nepateikta ir duomenų, kad bendrovėje būtų buvęs svarstytas klausimas dėl galimai nepilnai perduotų buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui, todėl argumentas, kad nėra įrodymo apie atliktą skolos įskaitymo faktą, irgi atmestinas kaip neįrodytas.
Taigi teismui nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė sutarties sudarymo metu 2017-04-28 buvo nemoki. Minėta, kad 2018-04-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2017-04-10 nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Ir nutarties motyvuojamoje dalyje buvo akcentuota, jog bendrovės direktorius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė bendrovės nemokumo susidarymo aplinkybių, galimybės atsiskaityti su kreditoriais praradimo priežasčių, nenurodė, ar bendrovė faktiškai vykdo veiklą ir pan. O ir paties bendrovės direktoriaus veiksmai – informacijos pateikimas apie bendrovės debitorius įrodo, kad jis iš esmės neprieštaravo tokios sutarties sudarymui, o tai reiškia, jog buvo visos sąlygos ją sudaryti ir jos pagrindu atsakovė skolą sumokėjo UAB „Rockwool“. Jokių kitų įrodymų dėl ieškovės nemokumo sutarties sudarymo metu į bylą nėra pateikta. LR ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, todėl sutiktina su atsakovės atstovu, kad reikalavimo perleidimas neprivalėjo būti trišalis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė savo ieškinio dėl skolos priteisimo faktinio bei teisinio pagrindo, todėl jis netenkinamas.
Atmetus ieškinį, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovė neatlygina, o iš ieškovės pastarajai priteistina 1 365 Eur (525+265+400+175) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir 2018-04-13, 2018-06-12, 2018-10-05 bei 2018-08-07 AB SEB banko mokėjimo nurodymais.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
BUAB „Orfis“ ieškinį atmesti.
Priteisti UAB „Dorineda“, įmonės kodas 304057069, iš BUAB „Orfis“, įmonės kodas 167508747, 1 365 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.