Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. D. (O. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus :

1. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 mėn.;

2. 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. D. nesunkiai sutrikdė savo artimosios giminaitės sveikatą, t. y. 2023 m. vasario 19 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia abiem rankomis pastumdamas savo motiną T. D. į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji krito ir krisdama atsitrenkė kairės pusės petimi ir kaire koja į medinį lovos atlošą, padarė nukentėjusiajai T. D. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairio peties viršdylginio raumens sausgyslės visišką plyšimą ir podyglinio raumens sausgyslės intersticinį plyšimą. Šie sužalojimai, vertinant juos kaip visumą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusioji ilgai sirgo – jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

O. D. apklausiamas teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Teismo posėdžio metu parodė, kad jo motina jam paskambino, pasakė, kad barasi su broliu, prašė, kad jis pasiimtų brolį. Kaltinamajam atėjus, motina jam sudavė balionėliu makroflekso ir pabėgo į savo kambarį. O. D. ėjo paskui ją į jos kambarį, nes žinojo, kad mama turi dujų balionėlį, kuriuo mėgsta pasinaudoti. Tuomet kambaryje motina paėmė pagalį, norėjo jam suduoti, o jis ją pastūmė ant lovos. Rankomis stūmė į pečius, dėl šito ji krito ant lovos ir gali būti, kad užsikabino už lovos šono. Skausmą galėjo patirti, nedidelį skausmą galėjo jausti. Pripažįsta, kad pastūmė, tačiau nurodo, kad tai nebuvo tyčinis veiksmas, o labiau savigyna. O. D. taip pat nurodė žinantis, kad motina seniai gydosi kairę ranką, ji pastoviai vaikšto į polikliniką, todėl mano, kad jai raumenys nutrūko ne dėl jo kaltės. Pasak kaltinamojo, tai, kad turi problemų dėl raumenų, motina buvo jam pati nurodžiusi. Pripažįsta, kad įvykio metu žinojo apie motinos turimas sveikatos problemas. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis prašė teismo neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Nurodė, kad motina jį pati dažnai provokuoja, bet jis stengsis, kad ateityje tai daugiau nepasikartotų. Nesutinka su motinos nurodyta aplinkybe, kad kasdien vartoja alkoholinius gėrimus. Yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Darbdavys žadėjo jį įdarbinti oficialiai. Jeigu gertų, niekas jo ten nelaikytų.

2023 m. rugsėjo 19 d. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus pirmiau nurodytus vaizdo ir garso įrašus, nustatytos analogiškos užfiksuotoms apžiūros protokoluose aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.‏‏‎

Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų (nukentėjusiosios pastūmimo) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas taip pat sprendžia, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis suprato, jog, pastumdamas senyvo amžiaus jam žinomai ligotą savo motiną, gali sukelti neigiamus padarinius jos sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl, teismo vertinimu, jis, šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama O. D. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes O. D. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamuoju aktu, be pirmiau teismo aptartų veiksmų, kaltinamasis taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tą pačią dieną, prieš pastumdamas savo motiną, suduodamas jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į petį, sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau šios aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Antai, nukentėjusiosios apklausos metu ši nurodė, kad prieš jai ir kaltinamajam nueinant į jos kambarį, O. D. buvo ją pastūmęs. Pasak jos, tai buvo ne smūgis, o labiau pastūmimas, tačiau jokio skausmo iki tol, kol ji nenukrito ant medinio lovos krašto, ji nejuto. Apžiūrint nukentėjusiąją 2023 m. vasario 23 d. jokie kūno sužalojimai pečių srityje, be pirmiau teismo aptartų sausgyslių plyšimo, nukentėjusiajai nustatyti nebuvo (b. l. 48–49). Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad 2023 m. vasario 19 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, O. D. tyčia abiem rankomis pastumdamas savo motiną T. D. į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji krito ir krisdama atsitrenkė kairės pusės petimi ir kaire koja į medinį lovos atlošą, padarė nukentėjusiajai T. D. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kairio peties viršdylginio raumens sausgyslės visišką plyšimą ir podyglinio raumens sausgyslės intersticinį plyšimą. Šie sužalojimai, vertinant juos kaip visumą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusioji ilgai sirgo – jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir posėdžio metu nurodyti teiginius, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė, nes gynėsi nuo nukentėjusiosios, nes ji jam norėjo suduoti pagaliu, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

BK 28 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Teigdamas, kad gynėsi nuo savo motinos veiksmų, kaltinamasis nurodė, kad jo motina savo kambaryje turėjo lazdą, kuria galėjo (norėjo) jam suduoti. Jokių detalesnių su tuo susijusių duomenų kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs. Apie juos O. D. nebuvo užsiminęs ir įvykio dieną pas juos atvykusiems policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, neneigdama to, kad prieš tai buvo metusi į kaltinamąjį statybinių putų balionėlį, šią aplinkybę nuosekliai neigė. Nurodė, kad minėta lazda būna jos kambaryje, tačiau ja ji tik užremia duris. Pasak nukentėjusiosios, atėjus sūnui, ta lazda stovėjo kampe.

Kaltinamojo dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kalbant apie būtinąją gintį, teisinę reikšmę turi realūs, akivaizdūs ir pavojingi prieš asmenį nukreipti veiksmai (kėsinimasis). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tačiau toks realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis, šioje byloje nenustatytas.

Įvertinęs nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, ją ir kaltinamąjį siejančius giminystės ryšius, t. y. tai, kad O. D. yra gerai žinoma apie jo mamos turimus lėtinius susirgimus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis taip pat neturėjo pagrindo vertinti jo nurodomus nukentėjusiosios veiksmus kaip pavojingus.

Minėta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia vartoti smurtą, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad, remiantis bylos duomenimis, įvykio dieną tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko abipusis konfliktas, nėra pagrindo kalbėti apie realų, pavojingą ir akivaizdų kėsinimąsi, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54, 61 straipsniuose, atsižvelgia į O. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; jo kaltės formą – netiesioginę tyčią, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai T. D. (b. l. 128–133), teistumas neišnykęs (b. l. 118–127), administracine tvarka baustas (turi vieną galiojančią nuobaudą) (b. l. 111–117), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, remiantis turimais Sodros duomenimis, nedirbantis (b. l. 108–110), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusioji T. D..

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio konflikto metu. T. D. neneigė, kad prieš jos pastūmimą, buvo metusi į O. D. statybinių putų balionėlį, pataikė į jį. Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad žodinis nukentėjusiosios ir kaltinamojo konfliktas tęsėsi ir atvykus policijos pareigūnams. Šios byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktas), tačiau į jas atsižvelgtina nustatant O. D. skirtinos bausmės dydį.

Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje BK 41 straipsnio nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant arčiau minimalios įstatyme nustatytos šios bausmės rūšies ribos ir paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, nagrinėjamoje byloje nenustačius šių teisės normų taikymo būtinųjų sąlygų.

Nors kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, nebendrintina su 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, nes šią dieną pastaroji O. D. paskirta bausmė yra visiškai atlikta.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad nors O. D. buvo teistas praeityje dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, tačiau paskutiniai, prieš nagrinėjamoje byloje tiriamus įvykius, jo prieš nukentėjusiąją atlikti neteisėti veiksmai buvo užfiksuoti 2021 m. birželio 29 d. Jam 2021 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu kaltinamasis laikėsi jam paskirtų įpareigojimų. Pačios nukentėjusiosios teigimu, nevartojo alkoholinių gėrimų. Teismo turimais duomenimis, O. D. turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už naudojimąsi viešuoju transportu neturint keleivio bilieto.

Šioje byloje svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad, kaip nurodė teisme apklaustas specialistas S. Chmieliauskas, įvertinus T. D. nustatytus peties sąnario degeneracinius pakitimus, jai nustatytam sužalojimui patirti pakaktų ir paties minimaliausio poveikio, nes sausgyslės nebuvo tinkamai aprūpintos krauju ir tapo labai trapios. Taigi, nors remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo veiksmai ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį, už kurį įstatymas numato vienintelę pačią griežčiausią bausmės rūšį, tačiau vertindamas kaltinamojo veiksmus (nukentėjusiosios pastūmimą), jų intensyvumą, veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į minėtus specialisto paaiškinimus.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė teismui O. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam įstatyme nustatytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad su tokia kaltinamajam skirtina bausme sutiko ir nukentėjusioji, akcentuodama, kad jai svarbu, jog jos sūnus nevartotų alkoholinių gėrimų. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji nurodė nebijanti kaltinamojo, ir toliau su juo gyvena kartu, nors, kaip teigė pati, turi kitą gyvenamąjį plotą ((duomenys neskelbtini)). Prašydamas neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, O. D. teigė, kad susirado darbą, ateityje stengsis, kad tokie įvykiai nepasikartotų, sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu, žadėjo jį artimiausiu metu atlyginti.

Šių pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus O. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį pataisos programoje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10, 11 punktai). Teismo vertinimu, šių kaltinamajam skirtinų įpareigojimų visuma užtikrins BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų pasiekimą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje O. D. pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs savo artimosios giminaitės sveikatą, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamajam skirtinas savo turiniu platesnis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas įpareigojimas, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam papildomai neskirtina.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 219,60 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, kuriuos sudaro nukentėjusiosios T. D. gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, UAB „A. L.“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir jos gydymas kainavo 219,60 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Kadangi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis yra tenkintinas visiškai, priteisiant Vilniaus teritorinei ligonių kasai 219,60 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

O. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92–95), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso ir vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika pateikti T. D. medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini minėtai gydymo įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

O. D. (O. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10, 11 punktais paskirtos bausmės vykdymą O. D. (O. D.) atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyviosios priežiūros, ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

O. D. (O. D.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo O. D. (O. D.) 219,60 Eur (du šimtus devyniolika eurų 60 ct) padarytai žalai dėl T. D. gydymo atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nurodyti, kad pinigai turi būti pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso ir vaizdo įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika pateiktus T. D. medicininius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiais gydymo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.