Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-1004/2016 pagal ieškovo Vytauto P. T. patikslintą ieškinį atsakovei M. T., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Swedbank AB, UAB „General Financing“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės M. T. patikslintą priešieškinį ieškovui V. P. T., tretiesiems asmenims notarei S. M., T. T., AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, dovanojimo sutarties (iš dalies) panaikinimo, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. P. T. ieškiniu, patikslintu ieškiniu bei atsiliepimais į priešieškinį prašė: 1) nutraukti santuoką tarp jo ir M. T. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovui turėtą pavardę; 2) nustatyti, kad dalinamas tik turtas, bendrai įgytas iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.; 3) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) bendros vidutinės 22096 Eur vertės; 4) pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vidutinės 1704 Eur vertės; 5) nustatyti, kad sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-07-22 kredito sutartį, sudarytą su AB SEB banku, po santuokos nutraukimo vykdo solidariai ieškovas ir atsakovė; 6) sutartinius įsipareigojimus UAB „General Financing“ pagal 2015-04-02 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1, 2000 Eur sumai, ir 2016-02-12 su Swedbank AB sudarytą kredito kortelės sutartį Nr. 16-011293-RK, kredito limitas 800 Eur, po santuokos nutraukimo vykdo asmeniškai ieškovas; 7) priteisti atsakovei iš ieškovo 2000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią santuokinio turto dalį; 8) po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas iš kito nepriteisti; 9) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 10) priešieškinį tiek, kiek jis prieštarauja ieškovo reikalavimams, atmesti (I t., 1-5, II t., 3-6, 61-62, 139-141 b. l., III t., 19-21 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo V. P. T. kaltės nutraukiant santuoką

Apeliantas ieškovas V. P. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, bei konstatavus jo kaltę, atsakovei iš jo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog jis buvo neištikimas, ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovo kaltės prezumpcija, nes pats ieškovas pripažino, kad dar santuokos metu pradėjo bendrauti su kita moterimi, dėl ko atsakovė prarado bet kokią galimybę atkurti santuokinius ryšius, todėl pripažino ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovei iš ieškovo, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje paliko šeimą ir išsikėlė gyventi su kita moterimi, akivaizdu, kad jau iki tol jis turėjo nesantuokinius ryšius su ja ir, nors ieškovas teigia, kad prieš tai jam buvo neištikima atsakovė, dėl kurios tokio elgesio ir nutrūko jų santuokiniai ryšiai, jokių atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors ieškovas teigia, kad tuo metu, kai jis pradėjo gyventi su kita moterimi, jo ir atsakovės santuoka jau buvo faktiškai nutrūkusi, toks ieškovo elgesys pripažintinas rodančiu bet kokių pastangų atgaivinti ir išsaugoti šalių santuoką nebuvimą iš ieškovo pusės. Taigi, ieškovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje yra visiškai įrodyta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog neabejotinai ieškovo neištikimybės faktas yra žinomas sutuoktinių draugams, giminėms, vaikams ir kitam pažįstamų asmenų ratui, kas sukelia atsakovei neigiamus išgyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007) ir ieškovo turtinę padėtį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl 8500 Eur kompensacijos

Byloje nustatyta, kad ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo 1999-10-08 (santuoka sudaryta 2000-01-21) pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 0,1502 ha žemės sklypą, 92 procentų baigtumo gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir kiemo statinius: šulinį, adresu (duomenys neskelbtini), statinių vidutinė rinkos vertė – 52 487 Lt (15 201 Eur) (II t., 10 b. l.). Teismas minėto turto nepripažino bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau sprendė, jog ieškovo asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant atsakovės lėšas, todėl konstatavo, jog ji turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę, priteisė atsakovei 8500 Eur kompensaciją. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog atsakovė išvis niekuo neprisidėjo prie minėto turto pagerinimo, o piniginė kompensacija priteista nekonkretizuojant, koks ir kokia apimtimi turtas buvo pagerintas, dėl ko neaišku, kaip teismas paskaičiavo nurodytą sumą, tačiau, nors atsakovė ir neprisidėjo prie turto pagerinimo, prašė šią sumą mažinti iki 2000 Eur.

Atsakovė teigia, kad nuo minėto turto įsigijimo iki to laiko, kuomet ieškovas apsigyveno kitur (2006 m. pabaiga), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (duomenys neskelbtini) buvo pagerintas, šiuo metu jo baigtumas yra 100 procentų, papildomai pastatytas ūkinis pastatas ir stoginė, 2016-04-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta įregistruotų pastatų (gyvenamojo namo ir šulinio) rinkos vertė yra 29 133 Eur (II t., 221-222 b. l.), o pagal UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, minėtų pastatų bei žemės sklypo bendra vertė 2016-04-22 dienai yra 45 500 Eur, o atėmus žemės sklypo vertę, statinių vertė yra 44 653 Eur (II t., 212 b. l.), t. y. atsakovė dėl atliktų remonto darbų teigia esant akivaizdų turto rinkos vertės padidėjimą.

Su šiais atsakovės argumentais kolegija nesutinka. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016-04-25 buvo 11 200 Eur (II t., 221 b. l.), taigi, spręstina, jog minėtoje namų valdoje esančių statinių vertė, vertinant minėtos ataskaitos duomenis, yra 34 300 Eur. Tačiau konstatuoti, jog turto vertės padidėjimas yra sąlygotas šalių atliktų pagerinimų prieš maždaug penkiolika metų, nėra jokio pagrindo, nes šios vertės padidėjimą įtakojo pokyčiai pačioje rinkoje, nekilnojamojo turto kainų didėjimas ir pan.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau, kolegijos vertinimu, atsakovė aplinkybių, jog jos lėšomis buvo pagerintas ieškovo iki santuokos įgytas turtas, neįrodė, dėl ko pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Visų pirma neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog atsakovė įrodė 9000 Lt turėjimą ir prisidėjimą šia suma prie namo įrengimo. Kaip matyti iš 2002-05-27 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (I t., 86 b. l.), kuria atsakovė grindė 9000 Lt pajamų gavimą, keturi pardavėjai, t. y. atsakovė bei, kaip nurodė ji, jos broliai ir sesuo, pardavė namų valdą, kurią jie paveldėjo iš mirusio tėvo (taip nurodė atsakovė), už bendrą 15 000 Lt sumą. Atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kiekvienas iš jų gavo po 9000 Lt. Taigi, kadangi pardavėjai buvo keturi, tokiu atveju nekilnojamasis turtas turėjo būti parduotas ne už 15000 Lt, o už 36 000 Lt, iš ko darytina išvada, jog atsakovė pagal minėta pirkimo pardavimo sutartį gavo tik 3750 Lt, o ne 9000 Lt, kaip teigia ji pati. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė įrodė tik 3750 Lt pajamų turėjimą.

Taipogi abejonių kelia ir ta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jos pajamos buvo didesnės nei ieškovo. Kaip nurodo atsakovė, ieškovo pajamas sudarė pareigūno pensija, kuri buvo apie 1116 Lt, o iš atsakovės pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, matyti, jog 2000 metais jos draudžiamosios pajamos per metus buvo 20 367 Lt, 2001 metais – 17755 Lt, 2002 metais – 16467 Lt, 2003 metais – 16054 Lt, 2004 metais – 11468 Lt, 2005 metais – 8155 Lt, 2006 metais – 16835 Lt (I t., 152-157 b. l.). Taigi, atsakovės pajamos buvo panašios, kaip ir ieškovo, o 2005 metais jos buvo mažesnės nei ieškovo. Tačiau ieškovas turėjo ir papildomų pajamų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais: 1999-06-01 ieškovui pardavus nekilnojamąjį turtą Mažeikiuose už 48 000 Lt bei įsigijus nekilnojamąjį turtą Kuršėnuose už 40 000 Lt, jis turėjo papildomus 8000 Lt pajamų (II t., 9, 10 b. l.). Be to, ieškovui dovanojimo sutarties pagrindu atiteko miško ūkio paskirties žemės sklypas, ieškovas pateikė 2005-01-21 ir 2005-06-18 leidimų kirsti mišką kopijas, 2014-10-20 medienos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, ir nors pagal šią sutartį pajamos už medieną gautos 2014 metais, tačiau paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovas turėjo galimybė gauti papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto ir ginčo laikotarpiu (I t., 19, 41 b. l., II t., 15, 16 b. l.).

Paminėtina ir ta aplinkybė, jog šalys 2008 metais ketino parduoti namų valdą Kuršėnų mieste, dėl ko 2008-09-07 buvo pasirašyta sutartis dėl rankpinigių davimo, pagal kurią valdos pirkėjai sumokėjo 25 000 Lt rankpinigius (II t., 17 b. l.). Atsakovė pripažįsta, jog tuo metu ieškovas jai davė 10 000 Lt, tačiau to nevertina kaip kompensacijos, o ieškovas teigia, jog sumokėjo atsakovei būtent kompensaciją. Vertinant aplinkybes, jog tuo metu šalys jau gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, turtas, kurį ketino parduoti, ieškovo buvo įgytas iki santuokos sudarymo su atsakove, taigi, atsakovė į šį turtą neturėjo jokių teisių, todėl labiau tikėtina, jog 10 000 Lt jai sumokėta suma buvo ne rankpinigiai už parduodamą turtą, o kompensacija už jos investuotas lėšas į sutuoktinio iki santuokos įgytą turtą.

Kolegija taipogi nesutinka su atsakovės argumentais, jog po jos ir sutuoktinio ginčo namų valdoje atliktų remontų, gyvenamojo namo baigtumas nuo 92 procentų pakilo iki 100 procentų. Kaip matyti iš 2016 metais atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, būtent kuria ir remiasi atsakovė įrodinėdama turto vertės padidėjimą, ir minėtoje ataskaitoje nurodoma, jog 2016-04-22 dienai gyvenamojo namo baigtumas yra 92 procentai, pastate neįrengta pastogės patalpa, o vertinant nekilnojamojo turto patrauklumą ar nepatrauklumą būsto rinkoje nurodyta, jog šis būstas nepatrauklus rinkoje dėl to, jog gyvenamojo namo būklė vidutinė, namas nebaigtos statybos, baigtumas 92 procentai (neįrengtos rūsio bei pastogės patalpos). Pažymėtina ir tai, jog vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad ūkinis pastatas nebaigtos statybos, o nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje nurodytas 100 procentų baigtumas neatitinka realios situacijos (II t., 201, 202 b. l.).

Tačiau visgi sutiktina su atsakovės argumentais, jog nuo santuokos sudarymo 2000 metų pradžioje iki 2006 metų pabaigos, šalims vedant bendrą ūkį, name buvo atlikti pagerinimai, palaipsniui atliekami tam tikri remonto darbai, dėl kurių atlikimo namas pritaikytas gyventi, tačiau šie pagerinimai nebuvo esminiai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, šalys remonto darbus atliko savo jėgomis, palaipsniui, vesdami bendrą ūkį, šie darbai atlikti prieš 10-16 metų, tačiau jie neįtakojo nei turto būklės žymaus pagerėjimo, nei jo baigtumo, nes visgi gyvenamasis namas taip ir nebuvo baigtas įrengti. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2006 metų pabaigos minėtame name gyvena tik atsakovė, ieškovas gyvena kitur, taigi, ji pati pastaruosius 10 metų ir naudojasi šiais pagerinimais (kosmetiniais remontais), tenkindama savo poreikius.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė ir imdama paskolą prisidėjo savo lėšomis prie turto pagerinimų, atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje pateikta tik paskolos sutartis, o įrodymų, kas mokėjo įmokas, bei kad ši paskola išvis buvo panaudota būsto remontui, byloje nėra. Taipogi atsakovė nurodė, jog ji moka mokesčius už ginčo turtą, tačiau ir tokių duomenų byloje nepateikė. Priešingai, iš ieškovo pateiktų įmokų kvitų matyti, jog jis pats moka žemės mokesčius, būsto draudimo įmokas ir komunalinių atliekų išvežimo mokesčius ne tik už save, nors pats šioje namų valdoje negyvena, bet ir už atsakovę (2 gyventojai) (II t., 18-37 b. l.).

Kadangi ieškovas neįrodė, jog už ginčo name pakeistus langus mokėjo jis, sutiktina su atsakovės argumentais, jog būtent ji apmokėjo 5000 Lt sumą pagal 2002-08-10 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje atsakovė nurodyta mokėtoja (I t., 159 b. l., II t., 66-71 b. l.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėti langai sudėti prieš daugiau nei 14 metų, visus šiuos metus atsakovė jais ir naudojasi, be to, praėjus tokiam laiko tarpui šis turtas neabejotinai jau yra nusidėvėjęs, todėl papildomai kompensacija už langus nepriteistina. Be to, kaip minėta, ieškovas 2008 metais sumokėjo atsakovei 10 000 Lt, šią sumą, įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažino kaip atsakovei sumokėtą kompensaciją.

Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 8500 Eur kompensaciją, atsakovė neįrodė, jog ji disponavo tokiomis lėšomis ir prisidėjo jomis prie ieškovui priklausančio iki santuokos įgyto turto pagerinimo, todėl, ieškovui sutinkant su 2000 Eur kompensacija, nesant ginčo dėl tokio jos dydžio, o atsakovei neįrodžius reikalavimo kitoje dalyje, Šiaulių apylinkės teismo sprendimas keistinas, priteistos kompensacijos dydį mažinant iki 2000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Teismas, nukrypdamas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodė, jog šalys keletą kartų keitė reikalavimus, tikslino procesinius dokumentus, teikė papildomus rašytinius įrodymus, nepriėmė abiem priimtino sprendimo, nors buvo eilę kartų skatinamos tai padaryti, todėl sprendė, jog būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl ieškovo procesinio elgesio. Keisti reikalavimus, tikslinti procesinius dokumentus, teikti papildomus rašytinius įrodymus yra šalių procesinė teisė, numatyta CPK 42 str., kuria šioje byloje aktyviai naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovė, o tai, kad šalys, ne kartą skatinamos teismo, nepriėmė abiem priimtino sprendimo, nėra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas Vytautas P. T. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką ir turėjo 485,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (I t., 7, 47 b. l., III t., 27-31 b. l.). Likusi ieškovo nesumokėta žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, yra 673 Eur.

Atsakovė M. T pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką bei turėjo 987,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turto vertinimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir dokumentų gavimo išlaidų, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (I t., 88-91, 162, 163, 164, 170 b. l., II t., 186 b. l.). Likusi atsakovės nesumokėta žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, yra 742 Eur.

Kadangi atsakovės M. T. priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei patenkintas, o ieškovo – atmestas, iš ieškovo atsakovei priteistinas 41 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovo V. P. T. ieškinys turtinių reikalavimų dalyje tenkintas visiškai, atsakovės priešieškinys – iš dalies, tenkinant 10 procentų jos reiškiamų turtinių reikalavimų (500 Eur neturtinė žala bei 2000 Eur kompensacija), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai iš ieškovo ir atsakovės patenkintų reikalavimų daliai. Iš ieškovo V. P. T. atsakovei M. T. priteistina 98,73 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui – 485,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo ir atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei: iš ieškovo – 74,20 Eur, iš atsakovės – 1340,80 Eur, bei procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimo išlaidos, t. y. 31,95 Eur, iš ieškovo priteisiant 3,20 Eur, iš atsakovės – 28,75 Eur.

Ieškovas V. P. T. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 195 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikia tai įrodančius dokumentus (III t., 60, 62, 62 b. l.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl, iš esmės patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, t. y. priteistos kompensacijos dydį sumažinus nuo 8500 Eur iki 2000 Eur, jam iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą dalyse dėl kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir tas dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovo V. P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atsakovei M. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. P. T., 139,73 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni eurai 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. T..

Priteisti iš atsakovės M. T. 485,45 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P. T..

Priteisti iš ieškovo V. P. T. 74,20 Eur (septyniasdešimt keturi eurai 20 ct) žyminio mokesčio bei 3,20 Eur (trys eurai 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės M. T. 1340,80 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt eurų 80 ct) žyminio mokesčio bei 28,75 Eur (dvidešimt aštuoni eurai 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Likusiose dalyse Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. P. T. iš M. T. 595 Eur (penki šimtai devyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.