Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei S. M., trečiųjų asmenų akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko, „Swedbank“, AB, ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „General Financing“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. T. patikslintą ieškinį atsakovei M. T., tretiesiems AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, ir UAB „General Fiancing“, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės M. T. patikslintą priešieškinį ieškovui V. P. T., tretiesiems asmenims notarei S. M., T. T., AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, dovanojimo sutarties (iš dalies) panaikinimo, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina tik atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo tais atvejais, kai jis yra neištikimas. Taigi šiuo atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Nagrinėjamoje byloje taikytina ieškovo kaltės prezumpcija, nes pats ieškovas pripažino, kad dar santuokos metu pradėjo bendrauti su kita moterimi. Tuo tarpu atsakovės neištikimybės fakto nepagrindžia jokie įrodymai. Nors atsakovė nurodė ir kitas galimas santuokos iširimo priežastis dėl ieškovo kaltės, tačiau nenustatyta, jog santuokos iširimą būtų lėmę kiti ieškovo veiksmai. Tuo tarpu dėl to, kad ieškovas pradėjo bendrauti su kita moterimi, atsakovė prarado bet kokią galimybę atkurti santuokinius ryšius. Ieškovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, kad santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, aukščiau minimi faktai yra pagrindas pripažinti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Nutraukus santuoką paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl šių aplinkybių atsakovės patikslintas priešieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 str. 2 d. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo. Nustačius ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo yra pagrindas spręsti dėl šio atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas ieškovo santuokos metu neištikimybės faktas su kita moterimi, kuris, akivaizdu, skaudino ir žemino atsakovę. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, dėl ko atsakovė patyrė moralinius išgyvenimus, stresą ir įtampą, gėdą prieš draugus ir pažįstamus. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (nuo 2000-01-21), šalių amžių ir brandumą sudarant santuoką ir skiriantis, santuokos siekius, šalių turtinę padėtį (šalys turi santuokos metu įgyto turto, gauna pastovias pajamas, turi kreditorinių įsipareigojimų), atsakovės patirtų išgyvenimų dėl santuokos nutraukimo pobūdį bei atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, teismas mano, jog teisinga atsakovei priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo, tuo ieškovės priešieškinį tenkinant iš dalies (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Ieškovas prašo nustatyti, kad dalinamas tik turtas, bendrai įgytas iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. (CK 3.127 str. 2.). Teismas sutinka su ieškovo prašymu, tik šią datą nustato 2008 m. rugpjūčio 28 d. 2008-07-22 sudarant kredito sutartį su AB SEB banku atsakovė su ieškovu buvo bendraskoliai. Kredito sutartis ir hipotekos sandoris 2008-08-28 buvo sudaryti šeimos interesais, pasirašyti abiejų sutuoktinių, perduotos sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei ir panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, ką patvirtino trečiasis asmuo AB SEB Bankas. 2008-07-22 kreditas panaudotas 2008-08-07 sutuoktiniams įsigijus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė nustatyti, kad dalintinas ir sudaro bendrąją jungtinę nuosavybę iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įgytas nekilnojamasis turtas, tačiau tam nėra jokių motyvų. Tuo teismas iš dalies tenkina ieškovo patikslintą ieškinį ir netenkina atsakovės priešieškinio reikalavimų.

IV. Dėl asmeninio sutuoktinių ir nedalintino turto

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nėra dalintini ir atsakovui priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o atsakovės asmeninis turtas yra dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei dalis gyvenamojo namo ir dalis kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Teismas turi spręsti koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, o koks – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat koks asmeninis sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88-3.90 str.). Todėl atmestinas ieškovo motyvas, kad atsakovė nepagrįstai reikalavimuose nurodo, koks turtas jai atitenka asmenine nuosavybe. Tokį turtą nurodo ir ieškovas, todėl teismas šiuos atsakovės reikalavimus vertina kaip pagrįstus priešieškinio reikalavimus. Todėl nesant ginčo teismas sutinka su ieškovo ir atsakovės pozicija dėl šalių minimo asmeninio ir nedalintino turto, tuo visiškai tenkinant abiejų šalių patikslintų procesinių dokumentų reikalavimus.

Ieškovas pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tuo nesutiko ir prašė šį turtą dalinti kaip santuokos metu įgytą turtą. Teismas atsižvelgdamas į minėto turto pirkimą – pardavimą 2014-10-08, ieškovo pateiktus duomenis apie lėšas, gautas sklypui pirkti, nustatytą laikotarpį, iki kurio dalinamas bendrai įgytas turtas, sprendžia, jog šis atsakovo turtas jam turi atitekti asmeninės nuosavybės teise, tuo visiškai tenkinant jo patikslinto ieškinio reikalavimus.

Dėl asmeninio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Ieškovas 1999-10-08 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 9350 pagrindu už 40000 Lt sumą įsigijo 0,1502 ha žemės sklypą, nebaigtą statyti, 92 proc. baigtumo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (57167 Lt vidutinės rinkos vertės). Pateikta minimo turto, įskaitant ūkinį pastatą ir stoginę, ataskaita p gyvenamojo namo baigtumas yra 100 proc., formuojami ūkinis pastatas ir stoginė, kurių bendra vertė 2016-04-22 yra 45500 Eur. Atsakovė prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą 29000 Eur vidutinės rinkos vertės ir kiemo statinius 133 Eur vidutinės rinkos vertės (duomenys neskelbtini) (visa namų valda 44653 Eur), kur yra ir neinventorizuotas nekilnojamasis turtas: ūkio pastatas 2560 Eur vidutinės rinkos vertės ir stoginė 416 Eur vidutinės rinkos vertės, nes dėl atliktų remonto, pagerinimo darbų jos asmeninėmis lėšomis šie nekilnojami daiktai ne tik įgyti iš bendrų lėšų, bet vėliau ir iš esmės pagerinti. Ieškovas nesutinka su tokiais reikalavimais ir nurodo, kad turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, pardavus anksčiau turėtą turtą (duomenys neskelbtini). Teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jog prieš perkant minimą turtą atsakovas už 48000 Lt pardavė savo turtą (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė pateikė duomenų apie iki santuokos vestą bendrą ūkį, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrindė prisidėjusi piniginėmis lėšomis prie šio turto įsigijimo. Turtas įgytas iki santuokos sudarymo. Po santuokos sudarymo atsakovė pagrindė motyvus, kad prisidėjo prie gyvenamojo namo tvarkymo, kad jis būtų tinkamas gyventi. Teismas remiasi ir liudytojų parodymais, kurie pagrindė, jog atsakovė su ieškovu įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Taip pat teismas mano įrodytu atsakovės teiginius dėl piniginių lėšų gavimo mirus jos tėvui ir su paveldėtojais pardavus dalį jo turto, o gautus pinigus pasidalinus. Dėl rašytinių įrodymų stygiaus atmeta kaip neįrodytus motyvus dėl garažo pardavimo ir gautų piniginių lėšų, nes garažas nebuvo registruotas, skiriasi liudytojos atsakovės dukros ir atsakovės parodymai dėl pinigų gavimo (kad transporto priemonei dalį pinigų gavo paminėjo tik atsakovė). Taip pat jokiais rašytiniais įrodymais nepragristi atsakovės motyvai dėl tėvo duotų piniginių lėšų. Įrengus gyvenamąjį namą, buvo statomas ūkinis pastatas, kuris, kaip ir stoginė, nėra teisiškai registruoti. Byloje pateikti įrodymai, kad name buvo atlikti tam tikri darbai, kad įsikurti. Pagal CK 3.90 str. turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (įsigytas 92 proc. baigtumo) ir kiemo statiniai bei žemės sklypas pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. nuostatas. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas turėjo lėšų įsigyti minėtą turtą iki santuokos, o atsakovė prisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis, ką pagrindė savo paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais. Teismas sprendžia, kad atsakovės prisidėjimas nebuvo žymus, nes ji tik įrodė tik 9000 Lt turėjimą ir, teismo nuomone, prisidėjo šia suma prie namo įrengimo. Atsakovė prisidėjo ir iš savo darbo u-mokesčio gaunamų pajamų, todėl namo įrengimas bei ūkinio pastato statymas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad įsigijo plytų, nes rašytiniai įrodymai neinformatyvūs, jų nepagrindžia kita rašytinė medžiaga (CPK 178, 185 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovo asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant atsakovės lėšas. Nors atsakovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir/ar darbu nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 str. nustatytais pagrindais, tačiau teismas sprendžia, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę. Todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją dėl daikto pagerinimo (CPK 376 str., CK 1.5 str.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių susiklostę santykiai pagrįsti pasitikėjimu, todėl šeimos bylose labai retai pateikiami tarp sutuoktinių ir kitų šalių sudaryti pinigų perdavimo - priėmimo kvitai ar panašaus pobūdžio dokumentai, todėl nagrinėjant ginčą tarp sutuoktinių, teismas sprendžia visų įrodymų kontekste ir vadovaujasi įrodymų tikėtinumo teorija (CPK 185 str.). Byloje yra duomenų, kad atsakovės lėšomis buvo pirkti plastikiniai langai, anksčiau imta paskola šiam turtui gerinti, todėl nepripažinus minimo turto bendrąja jungtine nuosavybe, o priteistinos kompensacijos suma iš ieškovo mažintina iki 8500 Eur (CPK 178,185, 376 str.). Kitas turtas nėra įregistruotas, todėl jo dalinti nėra pagrindo. Atsakovės patikslintas priešieškinys atmestinas, o ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė prašė pripažinti negaliojančia 2015-07-10 dovanojimo sutarties dalį, kurią patvirtino notarė S. M., kuria ieškovas trečiajam asmeniui T. T. padovanojo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini). Nepripažinus šio turto bendrąja jungtine nuosavybe, ginčo dalis netenka teisinės reikšmės. Ieškovui sudarant dovanojimo sutartį nebuvo reikalingas atsakovės sutikimas, todėl notarė teisėtai užregistravo dovanojimo sutartį. Šis atsakovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (CK. 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d.).

Tarp šalių nėra ginčo, jog sutartinius įsipareigojimus pagal 2015-04-02 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1, 2000 Eur sumai, ir 2016-02-12 su „Swedbank“, AB, sudarytą kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito limitas 800 Eur, po santuokos nutraukimo toliau vykdo asmeniškai ieškovas. Tam pritaria ir sutartyse minimi suinteresuoti asmenys. Šie ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai.

2008-07-22 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku buvo sudaryta šeimos interesais santuokos metu. Teismas jos nemodifikuoja, pritaria suinteresuotam asmeniui, kad sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari. Šio kredito likutis 2016-01-29 sudarė 21870,65 Eur. Visiškai tenkinus ieškovo reikalavimą, o atsakovės atmestus, visgi teismas nustato, kad jei ši prievolė būtų įvykdyta atsakovės, pripažinti jai regreso teisę reikalauti iš ieškovo to, ką už jį ji būtų įvykdžiusi (CK 6.9 str.).

Tarpusavio išlaikymo priteisti šalys neprašo.

Atsakovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą - nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės 22096 Eur vertės. Paskirti šį turtą atsakovui ir priteisti iš jo kompensaciją. Atsakovas sutinka su kompensacijos priteisimu ir turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. CK 3.118 str. nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (LAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

VĮ Registrų centro pranešimas įrodo, jog šalys, gyvenant santuokoje, 2008-08-07 nuosavybės teise įgijo nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl nekilnojamojo turto 22096 Eur bendros vidutinės rinkos vertės nėra.

CK 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Kaip jau minėta, bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prieštaravimų dėl atsakovės nurodytų nekilnojamojo turto verčių nepateikė, teismas sprendžia, jog iš viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė – 22096 Eur.

Šalys prašo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui. Neprašoma nukrypti nuo lygių dalių principo. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nekilnojamasis turtas pirktas gavus kreditą iš banko. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų leidęs gautą kreditą tik savo reikmėms ar kitaip išlaidavęs. Šio kredito likutis 2016-01-29 sudarė 21870,65 Eur, šalių prievolė pagal sudarytą kredito sutartį solidari. Teismas sprendžia jog

Teismas sprendžia, jog sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas už 22096 Eur, kurį sudaro nekilnojamas turtas bei 21870,65 Eur pasyvas, t.y. likusi prievolė kreditoriui AB SEB bankui (CK 3.118 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog santuokoje šalys įgijo turto už 22096 Eur, tačiau ši suma yra mažintina 21870,65 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma, todėl dalintino turto vertę sudaro 225,35 Eur (CK 3.118 str. 2 d.). Sudarius turto balansą nustatyta, kad turto beveik neliko, nes ieškovas moka prisiimtą paskolą, kurią turtas ir įgyta, o atsakovė prie mokėjimų nėra prisidėjusi. Todėl kompensacijos klausimas nespręstinas (CK 1.5 str.).

Kitoje dalyje patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis atmestini (CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, todėl abiems šalims priklausytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88,93,98 str.). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas patyrė 485,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 987,26 Eur. Abiem šalims buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, sumokėjus po 41 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi teisę nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindama priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje šalys keletą kartų keitė reikalavimus, tikslino procesinius dokumentus, teikė papildomus rašytinius įrodymus. Šalys nepriėmė abiem priimtino sprendimo, nors buvo eilę kartų skatinamos tai padaryti. Teismas sprendžia, kad būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl ieškovo procesinio elgesio. Vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sprendžia, kad iš dalies yra patenkinti abiejų šalių reikalavimai, procentas panašus, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims iškaitytinos ir atsakovei iš ieškovo priteistinas tik likęs 501,81 Eur skirtumas.

Ieškovui ir atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Ieškovas yra sumokėjęs 41 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, už turtinius reikalavimus ir neturtinės žalos sumą žyminis mokestis sudaro 911 Eur, todėl jis priteistinas iš ieškovo valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 31,95 Eur, kurios lygiomis dalimis po 15,97 Eur priteistinos valstybei iš ieškovo ir atsakovės (CPK 88, 96 str. 5 d.).

2015-12-29 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė areštuojant T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytus 2015-07-10 dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti (2015-12-30 Nr. TA2-15-165725, CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), susituokus (duomenys neskelbtini) Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies Bažnyčioje, nutraukti dėl V. P. T. kaltės. Santuoką nutraukus V. P. T. palikti pavardę – T., M. T. palikti santuokinę pavardę – T..

Priteisti iš ieškovo V.P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad dalinamas tik sutuoktinių V. P. T. ir M. T. turtas, bendrai įgytas iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.

Pripažinti ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe:

0,5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);0,9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovės M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe:

¼ dalis 0,1366 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);31/400 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti atsakovės M. T. reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015-07-10 dovanojimo sutartį (dalį), kurią patvirtino notarė S. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovas V. P. T. trečiajam asmeniui T. T. padovanojo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės UAB „General Financing“ pagal 2015-04-02 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1, 2000 Eur sumai, ir „Swedbank“, AB, pagal 2016-02-12 sudarytą kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito limitas 800 Eur, lieka asmeninėmis.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė AB SEB bankui pagal 2008-07-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito likutis 2016-01-29 - 21870,65 Eur, lieka solidari.

ieškovui V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendros vidutinės 22096 Eur rinkos vertės.

Priteisti iš ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 8500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės turto pagerinimą atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 501,81 Eur (penkis šimtus vieną eurą aštuoniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 926,97 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus devyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,97 Eur (penkiolika eurų devyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę areštuojant T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytus 2015-07-10 dovanojimo sutarties pagrindu, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-12-30 Nr. TA2-15-165725).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.