- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- 1-101-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39256-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- V. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2018 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. 2018 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 30 parų arešto (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. kaltinamas tuo, kad 2023 m. spalio 11 d., apie 20.50 val., važiuodamas P. Vaičiūno ir Chemikų gatvėmis, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 11 d. 20.54 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, 2023 m. spalio 11 d. 21.14 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2023 m. spalio 11 d. vakare važiavo į Rimkų garažus automobiliu VW Passat, kuris pirktas jo vardu, bet neregistruotas. Jis automobilį remontavo ir norėjo padovanoti dukrai. Į garažus važiavo, nes norėjo pasikalbėti su draugu, buvo neblaivus. Jo vairavimo stažas 40-50 metų, KET žino ir žino, kad vairuoti neblaiviam negalima. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:
Liudytojos R. M. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį 11 d. dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su vyresniuoju tyrėju J. M.. Patruliuojant Jonavos mieste apie 20.50 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo garažų, esančių Chemikų gatvėje, Jonavoje galimai važiuoja neblaivus vairuotojas, vairuojantis automobilį VW Passat. Minėtą automobilį sustabdė Chemikų gatvėje, kai įsuko iš P. Vačiūno gatvės. Buvo nustatyta, kad automobilį VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) vairavo V. A., automobilyje jis buvo vienas. Iš V. A. nerišlios kalbos suprato, kad pastarasis galimai yra neblaivus, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir pirmu patikrinimu 20.34 val. V. A. buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 21.14 val. jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais V. A. sutiko. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, užfiksuoti V. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su neblaivumo nustatymo aktu V. A. sutiko. Automobilis VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę (b. l. 51-54).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyresniojo tyrėjo J. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2023 m. spalio 11 d. apie 20.50 val. Chemikų gatvėje, Jonavoje buvo sustabdytas automobilis VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, antru patikrinimu buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Automobilis VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-5).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. spalio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Jonavos mieste Chemikų gatvėje, kurioje stovi automobilis VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-31).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2023 m. spalio 11 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (V. A.), kuriam tikrinamas blaivumas bei nustatinėjami neblaivumo požymiai (b. l. 19-21).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2023 m. spalio 11 d. 20.54 val. V. A., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, 2023 m. spalio 11 d. 21.14 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. V. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena (b. l. 58).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatoma, kad 2022 m. balandžio 28 d. V. A., (duomenys neskelbtini), pateikė automobilio VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį ir jam buvo suteiktas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (b. l. 35-37).
VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatoma, kad automobilio VW Passat 2007 metų gamybos vidutinė rinkos vertė yra 3370 eurų su PVM (b. l. 38).
Įrodymų vertinimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. A. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. A. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju V. A. 2023 m. spalio 11 d. 21.14 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. V. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena (b. l. 58), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad V. A. nustatytas 2,49 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. A. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. A.: teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 88-91), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. spalio 26 d. pagal ANK 150 str. 3 d. (paskirtos baudos sumokėtos) (b. l. 99-105), pensininkas, nėra duomenų, kad būtų įrašytas VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro įskaitoje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. A. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).
V. A. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors kaltinamasis praeityje yra 2 kartus teistas, tame tarpe ir už analogišką veiką, tačiau teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės nėra palankios kaltinamajam, tačiau tai neatima galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę faktiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis turi sveikatos problemų. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.
Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 metams 6 mėnesiams.
Atsižvelgiant į tai, kad V. A. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. spalio 19 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-76), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 19 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis. Nors ir neregistruotas automobilis jo vardu, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad 2022 m. balandžio 28 d. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė automobilio VW Passat (v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį ir jam buvo suteiktas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (b. l. 35-37). Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.
V. A. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės O. G. 2023 m. spalio 19 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinis įrodymas CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti V. A. 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams. Įpareigojant V. A. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono)ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. A. priklausantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
V. A. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės O. G. 2023 m. spalio 19 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinis įrodymas CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.