Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-420-262/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
2A-420-262/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40816-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
M. D.
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2A-420-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40816-2015-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui M. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 2640 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 4000 Eur neturtinę žalą.

2. Nurodė, kad 2013-11-01 Vilniuje, Seinų g. įvyko autoįvykis, kurio metu jis buvo sužalotas. Kaltu pripažintas ieškovas, nes pažeidė KET 49 p., įžengė į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje, be to, kaip teisme paaiškino, buvo neblaivus. Atsakovas taip pat vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ieškovo teigimu, nors yra nustatyta, kad pagrindinė autoįvykio kilimo sąlyga buvo paties ieškovo veiksmai, tačiau, tai nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės dėl kito asmens sveikatos sužalojimo. Ieškovo teigimu jis yra kaltas 60 proc., o atsakovas – 40 proc. Autoįvykio metu ieškovas patyrė galvos traumą, lūžo dešinės kojos blauzdos kaulai. Nedarbingumo laikotarpis – (duomenys neskelbtini), todėl prarado dalį darbinių pajamų. Iki eismo įvykio ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 2532 Lt. Dėl patirto sužalojimo ieškovas neteko 6600 Eur sumos, todėl jo teigimu, atsakovas privalo atlyginti jam 2640 Eur netektų pajamų. Dėl patirtos traumos ieškovas kentė stiprius skausmus, judėjimo funkcija buvo apribota, kas ribojo jo galimybes dirbti ir leisti laisvalaikį.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės jo civilinei atsakomybei atsirasti. Tuo pačiu konstatuojama, kad pagal administracinės bylos medžiagą aiškiai matyti, kad eismo įvykis įvyko tik dėl paties ieškovo kaltų veiksmų ir didelio neatsargumo. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovas galėjo išvengti susidūrimo jeigu jis būtų buvęs blaivus, nes jie neįrodyti, o be to tokios pačios nuomonės laikėsi ir administracinę bylą nagrinėjęs teismas. Labai abejotina, kad tamsiu paros metu neleistinoje vietoje išbėgus pėsčiajam į gatvę, net ir blaivus vairuotojas galėtų išvengti susidūrimo. Teismo vertinimu, tai priklauso ir nuo vairuotojo reakcijos, nuovargio, paros laiko, regėjimo ypatumų, vairavimo įgūdžių. Todėl konstatuoti, kad atsakovas yra kaltas, nes sužalojo ieškovą, nes jo kraujyje buvo rasta alkoholio ir dėl to jis neišvengė eismo įvykio, negalima. Nenustačius atsakovo kaltės dėl ieškovui padarytos žalos, jam nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Kadangi turtinė žala gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja esant kaltojo asmens civilinę atsakomybę, todėl ieškinį dėl turtinės žalos atmetus, dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad vertinant eismo įvyko aplinkybes labiau tikėtina, jog ieškovas į gatvę išėjo nesparčiu tempu, o tai reiškia, kad atsakovas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Taigi, ginčo atveju atsakovas M. D. veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, nes nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės laiku ir efektyviai iki galimos laiku pastebėti kliūties kelyje - ieškovo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad susidūrimo su ieškovu metu automobilis judėjo ne mažesniu kaip 40 km/h greičiu. Nors toks greitis ir leistinas, tačiau buvo visiškai nestabdoma, pastebėjus kliūtį, kadangi minėtoje eismo atkarpoje mašinos paprastai ir juda tokiu greičiu. Šių aplinkybių pakanka pagrįsti, kad atsakovas iš karto pastebėjęs kliūtį nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovui padaryta žala, yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Priešingai nei nurodo teismas, nagrinėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes minėtose bylose nebuvo analizuoti atsakovo veiksmai kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės kontekste. Nors ir buvo tamsus paros metas, tačiau minėta gatvė yra gerai apšviesta ir čia tamsiu paros metu nėra intensyvaus transporto eismo, todėl įžengimas į gatvę nors ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet tikrai nelaikytinas labai dideliu neatsargumu, kuris atleistų padidinto pavojaus šaltinio valdytoją nuo pareigos atlyginti žalą.

8. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11. Ieškovas savo ieškinį bei apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl, remiantis CK 6.270 str. atsakovas ieškovui turi atlyginti padarytą žalą.

12. CK 6.270 str. 1 d. yra nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams <...>, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

13. Taigi, šiuo atveju reikia aiškintis kas lėmė, kad ieškovui (nukentėjusiajam) buvo padaryta žala ir ar nėra nukentėjusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

14. Kaip matyti iš byloje esančių administracinio teisės pažeidimo protokolų tiek atsakovas, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį, tiek ieškovas buvo neblaivūs.

15. Tam, kad būtų išsiaiškintos bylai svarbios eismo įvykio aplinkybės, buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės išvados 7 p. yra nurodyta, kad buvusioje eismo situacijoje pėsčiojo I. P. veiksmai – prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kad kirsti kelio važiuojamąją dalį bus saugu ir judėdamas per kelio važiuojamą dalį sudarė kliūtį link jo artėjančio automobilio „Peugeot 406“ judėjimui – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į kelio (gatvės) važiuojamąją dalį pakliuvo ne pėsčiųjų perėjoje (t. y. ne tam skirtoje vietoje) ir neįsitinęs ar kelią kirsti yra saugu, ar kelio kirtimas nesukels eismo įvykio.

16. Eismo įvykio metu ieškovas buvo eismo dalyvis – pėsčiasis. Pėstieji, kaip ir kiti eismo dalyviai privalo laikytis eismo taisyklių. Be to, ieškovas kaip ir kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje neįsitikinęs ar toks jo veiksmas nepadarys žalos jam ir kitiems. Kaip jau minėta, ekspertizės išvadoje buvo nustatyta, kad toks ieškovo elgesys turėjo priežastinį ryšį su ginčo eismo įvykio kilimu.

17. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė pareigą laikytis taisyklių ir elgtis taip, jog niekam nepadarytų žalos, t. y. ieškovas kirsdamas gatvę tam neskirtoje vietoje, jis elgėsi neatsargiai. Nors ieškovas nurodo, kad ekspertizės metu nebuvo nustatyta kokiu greičiu jis judėjo kelio važiuojamojoje dalyje (ėjo ar bėgo), tačiau svarbiau yra tai, kad ieškovas neturėjo kirsti kelio tam neskirtoje vietoje arba jeigu, kaip teigia ieškovas, tam tikros aplinkybės vertė jį tai daryti, jis turėjo įsitikinti ar tai yra saugu, ar keliu nevažiuoja kokia nors transporto priemonė. Taigi, ieškovas pats elgėsi neatsakingai ir neatsargiai ir būtent dėl didelio savo paties neatsargumo sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jam buvo padaryta žala, todėl ieškovas turi prisiimti ir žalingas tokio elgesio pasekmes.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala ieškovui (nukentėjusiajam) buvo padaryta dėl didelio jo paties neatsargumo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.270 str. 1 d. ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi atlyginti ieškovui nei turtinės, nei neturtinės žalos, nors atsakovas būdamas neblaivus ir valdė automobilį (didesnio pavojaus šaltinį). Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė