- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-843-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. G.
- Civilinis ieškovas
- J. B.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-478/2015
Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00773-2014-3
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam G. G., jo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas G. G. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš G. G. J. B. priteista 580 (penki šimtai aštuoniasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) 39 kilometre, vairuodamas D. G. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 str. reikalavimus, t. y., atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir 128 str. reikalavimus, t. y., atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl atsitrenkė į ta pačia eismo kryptimi važiavusio J. B. priklausančio traktoriaus T-40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairįjį galinį ratą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu traktoriaus vairuotojas J. B. iškrito iš traktoriaus kabinos ir susižalojo, jam nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdijimai veide, muštinės - plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje ausyje, liežuvyje, apatinio žandikaulio, pleištakaulio kūno ir didžiųjų sparnų, akytkaulio, kairio smilkinkaulio piramidės, viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių kompleksiniai, akiduobių apatinių sienų, dešinio momenkaulio lūžimai, muštinės žaizdos blauzdose, dešinio šeivikaulio, šokikaulio, blauzdikaulio, šlaunikaulio, kairio gaktikaulio abiejų šakų, gūžduobių lūžimai, kairio šlaunikaulio išnirimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. prašo dalyje dėl BK 281 straipsnio 3 dalies nuosprendį panaikinti ir G. G. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trims metams; pripažinti, kad nuteistojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš G. G. priteisti - 10 000 EUR neturtinės žalos ir 300 EUR teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Apeliantas mano, jog teismas nuosprendyje teisingai motyvavo, kad G. G. kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, tačiau su kitais teismo argumentais visiškai nesutinka. Pirma, teismas nustatė, kad G. G. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu, nors teismo posėdžio metu G. G. bandė suklaidinti teismą, teigdamas, kad galimai nepastebėjo jo traktoriaus įjungtų galinių žibintų, todėl įvyko avarija.
Antra, teismas nustatė, kad yra G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tai neteisinga ir neteisėta, nes G. G., iš pradžių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs savo kaltę, prašė bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, vėliau teisme tai bandė neigti, keisti parodymus, pateikdamas teismui kitą versiją dėl galimai atsiradusios jo - nukentėjusiojo kaltės. G. G. teigė, kad galėjo nepastebėti įjungtų žibintų, bandė įrodyti, kad jis – nukentėjusysis, važiavo neprisisegęs saugos diržo, kurio šiame traktoriuje neturi būti, kad galiniai žibintai kabojo ne toje vietoje, kad juos galėjo užstoti gale prikabintas keltuvas. Tą vakarą traktoriumi keliu (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo apie 20 km., per tą laiką jį lenkė daug automobilių, tačiau nei vienas nekliudė, aplenkė, nes visi matė galinių traktoriaus žibintų šviesas. Apeliantas pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokole, atliktame po avarijos, užfiksuota, kad net po avarijos jau sumaitotame traktoriuje galiniai žibintai švietė. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad G. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, ir tai negali būti pripažinta lengvinančia aplinkybe. Trečia, nors jie su nuteistuoju yra kaimynai, gyvena šalia, daug metų bendrauja, G. G. nerado drąsos atsiskaityti, atlyginti padarytą žalą. Šią baudžiamąją bylą buvo galima nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, tačiau G. G. pasirinko kitokį, ginčo kelią, o tai įrodo, kad dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis nei gailisi, nei nuoširdžiai prisipažįsta. Ketvirta, G. G. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Savo neteisėtais veiksmais G. G. iš apelianto padarė invalidą iki amžiaus galo, nes jo prarastos sveikatos jau niekas nebesugrąžins ir akivaizdu, kad niekas ir niekuomet jam pilnai neatlygins visų jo patirtų nuotolių ir neturtinės žalos. Iki avarijos nukentėjusysis buvo sveikas, sulaukęs 60 metų neturėjo jokių sveikatos problemų, visos sveikatos problemos prasidėjo po avarijos. Avarijos metu jam padaryta beveik 30 įvairių lūžimų, išnirimų arba muštinių žaizdų, kairės ausies amputacija, ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad teismas pernelyg švelniai nuteisė G. G., todėl jam būtina papildomai skirti bausmę, t. y. atimti specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu. Penkta, teismas konstatavo, kad jis kentė skausmą, turėjo nepatogumų buityje, patyrė išgyvenimus, priminė, kad UAB DK ,,PZU Lietuva” jam išmokėjo maksimalią sumą pagal galiojančius teisės aktus neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas pažymėjo, kad jo prašoma 15 000 eurų suma yra aiškiai per didelė, tačiau nenurodė jokių svarių argumentų, nors realiai jis iš G. G. prašė tik 10 000 eurų. Apeliantas pažymi, jog turtinė ir neturtinė žala atlyginama pilnai ir ne vien tik iš draudimo, bet ir iš kalto asmens. Draudimo bendrovė tikrai išmokėjo maksimaliai jiems leistiną sumą, tačiau maksimalią sumą draudimas sumokėjo iš karto, kai tik gavo jo sužalojimus įrodančius dokumentus, t. y. suvokė, kad jo sužalojimai daug rimtesni, negu jam buvo atlyginta iš UAB DK ,,PZU Lietuva”, todėl ir nesiginčijo dėl neturtinės žalos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Būtina įvertinti ir tai, kad šioje byloje kaltinamą palaikiusi prokurorė taip pat nurodė, kad jam padaryti sunkūs ir ilgalaikiai sužalojimai ir savo baigiamojoje kalboje pasisakė už tai, kad jam būtų papildomai išmokėta 5000 eurų neturtinė žala iš kalto asmens. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog jis - nukentėjusysis, būtų patyręs ypatingai sunkiai pakeliamas kančias ar nepatogumus, tačiau atmetė jo atstovo prašymą šioje byloje apklausti jo žmoną, kuri būtų paaiškinusi teismui, kokius jis kentė skausmus ir kiek jam buvo leidžiama nuskausminamųjų ir kitokių stiprių vaistų, nes kurį laiką po avarijos jis buvo šoko būsenoje, nesuvokė, kas atsitiko ir mažai ką prisiminė. Teismas netyrė šio fakto, neįsiklausė į jo pasakytus žodžius apie jo patirtus skausmus, kančias, nesigilino, kiek žmona, kiti namiškiai praleido ligoninėje, paskui namuose jį slaugydami, padėdami, prižiūrėdami. Po avarijos gulėdamas ligoninėje iš skausmo jis prarasdavo atmintį, užmiršdavo su kuo ką tik kalbėjo. Net jį ligoninėje gydęs medicinos personalas atsisakydavo leisti papildomas nuskausminamųjų vaistų dozes, sakydami, kad jis gali to neištverti. Tokia ir panaši būsena jį persekioja iki šiol, jis yra morališkai sužlugdytas, negali pats savęs tinkamai apsitarnauti, negali dirbti, padėti žmonai, šeimai. Jis nori susitvarkyti sudaužytą traktorių, tačiau neturi jėgų, negali pasilenkti, pritūpti, tenka samdyti pagalbininkus, todėl patiria didžiulius nepatogumus ir dvasinę depresiją. Be to, didžiulę nervinę įtampą ir stresą, dvasinius išgyvenimus sukėlė akivaizdžiai nepagarbus G. G. elgesys, nenoras suvokti savo klaidos, padėti jam atsitiesti, galų gale, tiesiog žmoniškai atsiprašyti, bendrauti, atsiskaityti, jo neignoruoti.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, (aktuali redakcija nuo 2015-04-09 iki 2015-12-31). Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tikrai sunkias ir neigiamas pasekmes jo sveikatai, bendravimo galimybių sumažėjimą, stiprius ilgalaikius emocinius, dvasinius išgyvenimus, ypatingai didelį, ilgalaikį fizinį skausmą. Niekas ir niekuomet jam pilnai neatlygins patirtos žalos dėl jo sveikatos praradimo, kuri atstatyta visiškai niekuomet nebebus. CK 6.283 straipsnis numato, kad jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, t. y. neturtinę žalą pilnai privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį sukėlęs ir jį sužalojęs asmuo tai padarė netyčia, o elgdamasis neatsargiai, į jo patirtą fizinį skausmą bei padarytus sunkius sužalojimus ir patirtus nepatogumus, taip pat į jo jauną amžių, į tai, kad yra sveikas, darbingas, gauna nuolatines pajamas, kaltininko turtinė padėtis stabili, jis gali paveldėti turtą, todėl sau padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 15 000 eurų. Kadangi draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiam išmokėjo 5000 EUR, iš G. G. priteistina suma sudaro 10 000 EUR. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-12 nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2006) numatyta, kad „neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais“. „Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.“ Be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje.
Nukentėjusysis akcentuoja, kad išanalizavus 2009-2010 m. teismų praktiką išmokant neturtinę žalą matosi, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš kaltinamųjų priteisiamos iki 30 000 EUR (iki 100 000 Lt) sumos. Jis įsitikinęs, kad jam turi būti priteista jo prašoma neturtinė žala, nes ši suma yra teisinga, proporcinga jam padarytiems sužalojimams, sąžininga ir protinga.
Atsikirtimu į nukentėjusiojo J. B. apeliacinį skundą nuteistojo G. G. gynėjas advokatas Piotras Orlovas prašo apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-670/2015 atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis G. G., jo gynėjas advokatas Piotras Orlovas ir prokuroras Viktoras Kazlauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendį keičiant dalyje dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam G. G. paskirta bausme, prašo pripažinti, kad nuteistojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, iš G. G. priteisti - 10 000 EUR neturtinės žalos ir 300 EUR teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G. G. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai, tačiau netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės.
Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas G. G. nuteisė pernelyg švelniai, todėl prašo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės panaikinti ir G. G. prie paskirtos bausmės papildomai skirti bausmę, t. y. atimti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
G. G. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šio straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau pirmosios instancijos teismas anksčiau neteistam G. G. už jo padarytą neatsargų nusikaltimą paskyrė pačią griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, kurio vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Pažymėtina, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, nuteistojo kaltės formą, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad G. G. visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, yra charakterizuojamas teigiamai, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, todėl bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Apelianto nuomone, nuteistajam G. G. teismas privalo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo G. G. nepasisakė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tenkinti šį nukentėjusiojo prašymą ir skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Bylos medžiaga patvirtina, kad G. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra šiurkštus, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nors įvykio metu nuteistasis ir turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 64-65), tačiau iš pažeidimų pobūdžio negalima daryti išvados, jog G. G. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar kaip nors kitaip piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį G. G. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Jau minėta, kad skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nuteistajam taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu bei pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė tikrai nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimą pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui būtinas aplinkybes, jas nuodugniai įvertino ir nuosprendyje aptarė, todėl nesutikti su G. G. paskirta bausme ir ją keisti nukentėjusiojo skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J. B. iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ arba iš G. G. prašė priteisti 510 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 133-135). Teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinio ieškinio netenkino, motyvuodamas tuo, kad draudimas J. B. išmokėjo maksimalią sumą pagal nusistovėjusią praktiką, todėl daugiau nepriteistina. Taip pat teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų patyręs ypatingas, sunkiai pakeliamas kančias ar nepatogumus. Nukentėjusysis su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialusis turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.
Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Bylos duomenimis, iki šio eismo įvykio nukentėjusysis J. B. buvo sveikas, darbingas asmuo. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. po eismo įvykio buvo nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdijimai veide, muštinės - plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairėje ausyje, liežuvyje, apatinio žandikaulio, pleištakaulio kūno ir didžiųjų sparnų, akytkaulio, kairio smilkinkaulio piramidės, viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių kompleksiniai, akiduobių apatinių sienų, dešinio momenkaulio lūžimai, muštinės žaizdos blauzdose, dešinio šeivikaulio, šokikaulio, blauzdikaulio, šlaunikaulio, kairio gaktikaulio abiejų šakų, gūžduobių lūžimai, kairio šlaunikaulio išnirimas, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusysis buvo operuotas, gydėsi LSMUL Kauno klinikose nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31, vėliau dar du mėnesius jam buvo rekomenduotas gulimas režimas bei tolesnė reabilitacija (b. l. 36, 103). Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad po avarijos gulėdamas ligoninėje iš skausmo jis parasdavo atmintį, medicinos personalas atsisakydavo jam leisti papildomas nuskausminamųjų vaistų dozes, sakydami, kad jis gali to neištverti. Tokia ir panaši būsena jį persekioja iki šiol, jis yra morališkai sužlugdytas, negali pats savęs tinkamai apsitarnauti, negali dirbti, padėti žmonai, šeimai, patiria didžiulius nepatogumus, dvasinę depresiją. Be to, eismo įvykio pasėkoje J. B. neteko 60 procentų darbingumo (b. l. 104). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. B. gyvenimo kokybė ženkliai suprastėjo, jis ilgą laiką buvo priklausomas nuo artimųjų, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio, nepriteisdamas nukentėjusiajam J. B. neturtinės žalos atlyginimo, išsprendė netinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neteisingai įvertino ir pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.
CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas nuteistasis G. G. ir šio eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, todėl G. G. privalo nukentėjusiajam atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Pareigą sudaryti tokio draudimo sutartį ir apdrausti Lietuvos teritorijoje naudojamas transporto priemones nustato LR ,,Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“. Šiame įstatyme reglamentuota tiek draudimo sutarties sudarymo, tiek žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka. Įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad draudikas (draudimo įmonė) moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiajam J. B. padarytos žalos kaltas yra G. G., jam atsirado civilinė atsakomybė ir todėl draudimo įmonė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, išmokėjo išmoką nukentėjusiajam. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013) konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas J. B. nuosprendžiu išspręstas netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). J. B. neatsargiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neteko dalies darbingumo, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam J. B. neturtinė žala buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis jaus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus visą likusį gyvenimą, eismo įvykio kaltininkas yra jaunas, darbingas asmuo, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad UAB DK ,,PZU Lietuva“ atlygino J. B. 5000 Eur neturtinę žalą, iš G. G. nukentėjusiajam J. B. priteistina 5000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. B. pateikė 2015-08-21 sąskaitą Nr. C-15-009 už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 186) bei pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 747660 (b. l. 185), kurie patvirtina, kad už apeliacinio skundo surašymą nukentėjusysis J. B. sumokėjo 300 Eur. Nukentėjusysis prašo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo G. G.. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi nukentėjusysis turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir jos išieškotinos iš nuteistojo G. G. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti. Priteisti iš G. G. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. naudai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.