Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Egidijus Mickevicius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei S. Š., jos atstovui advokatui Henrikui Mackeviciui, atsakovui S. Š., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraiciui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves S. Š. ieškini atsakovui S. Š. del santuokos nutraukimo del kaltes, santuokoje igyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškini del tu paciu dalyku,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Del sutuoktiniu kaltes nutraukiant santuoka.

Byloje šaliu paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga parodymais nustatyta, kad šalys 2007-08-01 sudare santuoka. Šalys kartu negyvena ir bendro ukio neveda nuo 2010 m. pavasario, taikytis nesutinka. Laikytina, kad ši šeima galutinai iširo.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo del kito sutuoktinio kaltes, jeigu jis yra nuteisiamas už tycini nusikaltima arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeima ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirupina. Tokiu aplinkybiu byloje nenustatyta. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys del santuokos nutraukimo, gali prieštarauti del savo kaltes ir nurodyti faktu, patvirtinanciu, kad santuoka iširo del ieškovo kaltes; teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes. Atsižvelgiant i CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytu sutuoktiniu pareigu turini, esminiu sutuoktiniu pareigu pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teises, bet ir morales požiuriu. Santuokos nutraukimui del sutuoktinio kaltes teisini pagrinda turi sutuoktinio pareigu, nustatytu Civilinio kodekso treciojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visu jam, kaip asmeniui, tenkanciu pareigu pažeidimas. Sutuoktiniu lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso treciojoje knygoje, todel, pripažinus, kad šia pareiga abu sutuoktiniai pažeide, gali buti taikomas CK 3.61 straipsnis del abieju sutuoktiniu kaltes del santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys leme santuokos iširima, turi buti atsižvelgta i sutuoktiniu tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktiniu elgesi santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykiu pablogejimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribu turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeniniu interesu kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipuses pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomones, buti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spresti abipusiu susitarimu. Moraline ir materialine parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rupintis vienas kitu: tiek materialiaja, tiek fizine ir psichologine prasmemis.

Nagrinejamoje byloje laikytina, kad abi šalys pažeide savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalus ir pagarbus, t. y. konstatuotina abipuse lojalumo stoka – abu nusprende gyventi skyrium, nebande susitaikyti ir išsaugoti šeimos. Nei ieškove, nei atsakovas nepateike irodymu, kad kuris nors iš ju del savo elgesio butu kaltas del šeimos iširimo. Ju paaiškinimai priešingi, byloje apklausti liudytojai nepatvirtino šaliu nurodytu aplinkybiu, kad kuris nors iš sutuoktiniu butu piktnaudžiaves alkoholiu, visiškai nesirupines šeima, nebutu rode pagarbos vienas kitam ir pan. Tarp sutuoktiniu iškilusiu konfliktu ir gincu priežastys buvo skirtingos, ilgainiui jie abu nebetoleruodavo vienokiu ar kitokiu kito sutuoktinio poelgiu, nerado budu spresti bendro gyvenimo problemu, nebesugebejo nusileisti ir atleisti vienas kitam ir tai yra santuokos iširimo priežastis. Laikytina, kad lojalumo pareiga pažeide abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turejo itakos santuokos iširimui, ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Nustacius, jog butent abu sutuoktiniai pažeide savo kaip sutuoktiniu pareigas ir kad abieju sutuoktiniu pareigu pažeidimai nuleme santuokos iširima, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinejamu atveju neturi teisines reikšmes tai, jog vienas iš sutuoktiniu šias pareigas pažeide daugiau, o kitas – mažiau. Santuoka tarp šaliu nutrauktina del abieju kaltes ir del šios priežasties neturtines žalos atlyginimas nepriteistinas vienam iš kito (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), taip pat ieškovei paliktina jos santuokine pavarde – Š. (CK 3.69 straipsnis).

Del dalintino turto.

Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad gyvendamos santuokoje šalys igijo dulkiu siurbli „Elektrolux“ 500,00 Lt vertes, indaplove 2 000,00 Lt vertes, virtuvini kombaina 300,00 Lt vertes, vonios-tualeto dozatorius 200,00 Lt vertes, šviestuvus 600,00 Lt vertes. Tokias turto kainas priešieškinyje nurode atsakovas, ieškove iš esmes ju negincija, tikslesne šio turto verte ir negali buti nustatyta, nes jie naudojami kasdien, todel teismas laiko, kad tokia verte yra pagrista. Atsižvelgiant i tai, kad šis turtas liko pas ieškove ir ji tais daiktais naudojasi, jie nuosavybes teise priteistini ieškovei, o atsakovui iš ieškoves priteistina puse ju vertes – 1 800,00 Lt pinigine kompensacija. Atsakovas neirode, kad „Tuppervare“ firmos puodai, peiliai, keptuves 550,00 Lt vertes buvo igyti santuokoje, priešingai, byloje apklausta liudytoja J. A. patvirtino, kad minetus irankius ieškove isigijo iki santuokos su atsakovu sudarymo, todel ju dalinti kaip bendrosios jungtines nuosavybes nera pagrindo. Gyvenant santuokoje taip pat buvo igytas automobilis VOLVO XC70, 20 100,00 Lt vertes. Ieškove ši turta laiko asmenine nuosavybe, atsakovas prašo dalinti kaip santuokoje igyta turta. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktiniu nuosavybe yra pripažistamas sutuoktinio igytas turtas už asmenines lešas arba lešas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esanti turta, jeigu turto igijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmeninen nuosavyben. Vertinant, ar ginco turtas atitinka šioje teises normoje itvirtinta salyga, kad igyjant turta turi buti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmeninen nuosavyben, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo budas buvo pripažistamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto igijimo sandori, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisetu interesu apsauga. Teismai suformavo praktika, kad turtas (daiktas), igytas santuokos metu už vieno iš sutuoktiniu lešas, turetas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitare kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktiniu, ar bendroms sutuoktiniu reikmems. Laikytina, kad ieškove pateike pakankamai irodymu, jog automobilis VOLVO XC70 yra jos asmeninis turtas (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). 2008-07-29 ieškove nutrauke neterminuota indeli 16 240,54 Lt sumai (t.1, b.l. 15), nurodydama priežasti – automobilio pirkimas. Bylos nagrinejimo metu ji paaiškino, kad automobilis iš JAV buvo atgabentas veliau, todel S. Š. vardu nupirktas tik 2008-12-08 ir atsakovas kita diena jai automobili pardave, taip išreikšdamas savo valia atsisakyti nuosavybes teisiu i ši daikta. Šiu aplinkybiu atsakovas nepaneige, irodymu, kad automobilis buvo igytas už bendras lešas nepateike, sutarties nenugincijo, todel automobilis pripažintinas ieškoves asmenine nuosavybe. Kito dalintino turto šalys neturi.

Del ikisantuokiniu ir santuokos metu atsiradusiu prievoliu.

Byloje šaliu, liudytoju parodymais, rašytine medžiaga nustatyta, kad šalys iki santuokos sudarymo bendravo apie metus laiko. Ruošiantis iregistruoti santuoka, 2007-07-19 buvo pakeista ieškoves vardu jos anksciau sudaryta kredito sutartis ir gauta 26 624,09 Lt papildoma kredito suma, skirta vestuvems (t.1, b.l.6-10).

Galiojancios Civilinio kodekso treciosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktiniu, t. y. santuoka sudariusiu asmenu, turtinius santykius. Bendrai gyvenanciu santuokos nesudariusiu asmenu, t. y. sugyventiniu nesant partnerystes, turtiniu santykiu šeimos teises normos nereglamentuoja. CK treciosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neiregistravus santuokos) normos skirtos sugyventiniu del partnerystes santykiams reglamentuoti, taciau, kol nera priimto istatymo, nustatancio partnerystes iregistravimo tvarka, teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, ukio tvarkymas kartu, bendro turto kurimas asmeninemis lešomis ir bendru ju paciu darbu teismui gali buti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenu susitarima del jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinese bylose, kuriose nustatyta, kad turta igijo ar jis bendrai priklause asmenims, kurie bendrai gyvena neiregistrave santuokos ir nesant tarp ju partnerystes santykiu (sugyventiniams). Tokiais atvejais ju santykiams del turto taikomos civilines teises normos, reglamentuojancios jungtine veikla. Kaip ir kiekvienos civilines sutarties atveju, butina nustatyti, i ka buvo nukreipta sutarties šaliu valia, t. y. del kokio konkretaus turto (ar del viso tokiu santykiu metu igyto turto) igijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybes teise buvo susitarta. Pažymetina, kad netgi sutuoktiniai, kuriu turtui taikomas istatyminis teisinis režimas, istatymu nustatytais atvejais gali igyti tam tikra turta asmenines nuosavybes teise. Juolab tokia teise turta igyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudare asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtines veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu igytas turtas savaime pripažintinas bendraja daline nuosavybe, pažeistu sutarciu laisves principa, nes taip butu paneigta šaliu laisva valia susitarti del savo busimu teisiu ir pareigu, be to, nepagristai ir neteisetai apribotu asmenu subjektines teises, visu pirma nuosavybes teise. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventiniu ar ju teisiu peremeju (šiuo atveju sutuoktiniu) ginca del turto, igyto bendro gyvenimo metu, nuosavybes teises – asmenine vieno iš sugyventiniu ar bendroji daline, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventiniu susitarimas igyti turta bendrosios dalines nuosavybes teise del kiekvieno konkretaus turto objekto. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas gincas del sugyventiniu turtiniu santykiu teisiniu padariniu, turi buti nustatytas konkretus turtas, del kurio sukurimo ar igijimo bendrosios nuosavybes teise sugyventiniai buvo sudare jungtines veiklos susitarima.

Šioje byloje ginco objektas yra ieškoves vardu iki santuokos gautas 26 624,09 Lt kreditas. Ieškove teigia, kad jis buvo panaudotas bendriems su atsakovu tikslams pasiekti – pasiruošti vestuvems (drabužiu ir kitu daiktu pirkimui), surengti vestuves (kavines nuoma, maistas, gerimai), kitiems šeimos poreikiams tenkinti (moketi palukanoms pagal ši kredita, povestuvines keliones, buto išlaikymo išlaidoms ir pan.). Šias aplinkybes patvirtina ir išrašai iš ieškoves saskaitos, iš kuriu matyti, kad prieš sudarant santuoka ir po jos sudarymo buvo nuimamos dideles pinigu sumos, mokamos palukanos pagal paskola, mokami mokesciai už paslaugas (t.1, b.l.119-141). Didžioji paskolos dalis išleista jau po santuokos sudarymo. Atsakovas nepateike irodymu, kad nežinojo apie tokios paskolos paemimo tiksline paskirti, jos panaudojima. Jo paaiškinimus, kad vestuves buvo apmokamos iš kiekvieno sutuoktiniu santaupu, o paimta papildoma kredita ieškove išleido asmeniniams poreikiams, paneigia jo paties teismui pateiktas išrašas iš jo asmenines saskaitos (t.1, b.l.50-98), kurioje nera jokiu duomenu apie didesniu lešu nuemima prieš pat santuokos sudaryma, liudytoju parodymai apie tai, kad vestuves buvo tradiciškai dideles ir gausios, kad dalis lešu buvo išleista povestuvinei kelionei bei kelionems i Airija, kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybems, minetas kreditas pripažintinas bendraja daline nuosavybe ir atsakovas turi kompensuoti ieškovei puse šio kredito sumos (CK 6.974 straipsnis) – 13 312,00 Lt. Tais paciais pagrindais netenkintinas ieškoves reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 201,22 Lt, t.y. puse pagal mineta kredita sumoketu palukanu sumos, kadangi ji pati pripažista, kad palukanos buvo mokamos iš to paties kredito lešu, jos buvo mokamos gyvenant santuokoje, todel nesvarbu iš kurio iš sutuoktiniu saskaitos pinigai už palukanas buvo pervedami - šios lešos buvo bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

Ieškoves reikalavimas del 649,00 Lt kompensacijos iš atsakovo priteisimo už telefono aparato igijima tenkintinas (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), nes šis aparatas buvo igytas ir naudojamas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Šalys, gyvendamos kartu, buvo paeme 3 800,00 Lt paskola iš D. M. šeimos poreikiams. Šia solidaria paskola sumokejo atsakovas jau po to, kai nebegyveno ir bendro ukio su ieškove nebevede, todel laikytina, kad jam atsirado atgrežtinio reikalavimo pareiga i ieškove (CK 6.9 straipsnio analogija) ir puse gražintos paskolos dalies – 1 900,00 Lt turi buti priteista iš ieškoves atsakovui.

Ivertinus tarp šaliu padalinta turta bei prievoles, atsakovas turetu sumoketi ieškovei 13 961,00 Lt kompensacija, o ieškove 3 700,00 Lt kompensacija atsakovui. Tarpusavyje iskaitant sumas nutraukiant santuoka iš atsakovo priteistina 10 261,00 Lt pinigine kompensacija ieškovei.

Šaliu turetos bylinejimosi išlaidos turi buti priteistos proporcingai tenkintu ir atmestu reikalavimu daliai (LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnis). Atsižvelgiant i tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinti iš dalies, šaliu turetos bylinejimosi išlaidos neatlygintinos vienai iš kitos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini ir priešieškini tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoka, sudaryta tarp S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) iregistruota Klaipedos m. sav. CMS, irašo Nr. 767 del abieju sutuoktiniu kaltes.

Palikti šalims santuokines pavardes – Š. ir Š..

S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybes teise priteisti dulkiu siurbli „Elektrolux“ 500,00 Lt vertes, indaplove 2 000,00 Lt vertes, virtuvini kombaina 300,00 Lt vertes, vonios-tualeto dozatorius 200,00 Lt vertes, šviestuvus 600,00 Lt vertes, iš viso turto už 3600,00 Lt.

Iš S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 10 261,00 Lt pinigine kompensacija S. Š., a.k(duomenys neskelbtini)

Kitose dalyse ieškini ir priešieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo šio sprendimo priemimo dienos gali buti apskustas Klaipedos apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.