Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-127-460/2012

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-09649-2010-2)

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1263-512/2011 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo S. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei ieškovės (apeliantės) S. Š. ir atsakovo (apelianto) S. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantų santuoka buvo sudaryta 2007-08-01 (t. 1, b. l. 5). Apeliantė 2006-03-06 ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0450618070364/52, pagal kurią apeliantei buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas buto remontui (t. 1, b. l. 6–8). Apeliantė 2007-07-19 ir AB SEB bankas sudarė susitarimą pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 0450618070364/52 sąlygas (t. 1, b. l. 9).

Apeliaciniuose skunduose iš esmės kilo ginčas dėl kilnojamųjų daiktų vertės ir jų padalijimo, dėl 2007-07-19 susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo, automobilio VOLVO XC70, dėl 1 900 Lt kompensacijos, dėl 649 Lt kompensacijos už telefono aparatą, dėl teismo šališkumo.

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės ir jų padalijimo

Apeliantas nurodė, jog santuokos metu įsigijo 500 Lt vertės dulkių siurblį „Elektrolux“, 300 Lt vertės virtuvinį kombainą, 200 Lt vertės vonios-tualeto dozatorius, 600 Lt vertės šviestuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas išaiškinimą dėl nutraukiant santuoką dalytino turto vertės nustatymo nurodė, kad CK 3.119 str. įtvirtinta nuostata, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi CK 3.119 str. nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius esamo turto kainų pokyčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje K-3-30/2011). Be to, kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl dalijamo turto vertės nutraukiant santuoką privalo atsižvelgti į turto nusidėvėjimą. Nagrinėjamu atveju neaišku, kuo remdamasis, atsakovas savo priešieškinyje nurodė dalytinų kilnojamųjų daiktų vertę, kadangi atsakovas šių daiktų vertės jokiais CPK numatytais įrodymais nepagrindė. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su šių daiktų verte, ir pateikė savo argumentus (t. 2, b. l. 3–4). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir prieštaravimus dėl atsakovo nurodytos kilnojamojo turto vertės. Negalima nesutikti su apeliantės argumentu, jog minėtų buityje reikalingų daiktų vertė po kelerių metų naudojimo neišliko tokia pati, kokia buvo įsigijimo metu. Apeliantas dėl minėto turto vertės jokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nurodo, jog dulkių siurblys „Elektrolux“ įvertintinas 200 Lt, virtuvinis kombainas įvertintinas 300 Lt, vonios-tualeto dozatoriai įvertintini 100 Lt, šviestuvai įvertintini 300 Lt (CK 1.5 str., CK 3.119 str., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Kolegija primena, jog pagal CPK nuostatas, liudytojų parodymai pripažįstami kaip vienas iš įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai D. M. ir K. M., kurie patvirtino ieškovės teiginius, kad indaplovė buvo įgyta iš jos asmeninių lėšų, t. y. iš tėvų apeliantei asmeniškai padovanotų pinigų (t. 2, b. l. 17–18), taigi akivaizdu, kad pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui padovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nurodo, jog 2 000 Lt vertės indaplovė pripažintina apeliantės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalytina (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., CPK 177 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytoja Ambrazevičienė patvirtino ieškovės teiginius, jog ieškovė „Tuppervare“ firmos įrankius įsigijo iki 2006 m., t. y. iki apeliantės pažinties su atsakovu ir iki jų bendro gyvenimo kartu pradžios. Todėl pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas kiekvienam atvejui taiko skirtingas materialines teisės normas, kaip nurodo apeliantas, nėra – pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šis turtas nėra pripažįstamas bendru ieškovės ir atsakovo turtu. Be to, liudytoja nurodė, jog vėliau „Tuppervare“ firmos įvairius indus pirko ne sau, bet savo draugams t. y. faktiškai ieškovė tarpininkavo parduodant „Tuppervare“ firmos indus (t. 2, b. l. 15, 39). Akivaizdu, jog apeliantas neįrodė, jog minėti indai buvo įgyti santuokos (bendro gyvenimo) metu. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos J. A. parodymus įvertino tinkamai, todėl dėl šios dalies priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti apelianto apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 177 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl 2007-07-19 susitarimo pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 0450618070364/52 sąlygas

Kaip anksčiau minėta, apeliantė 2007-07-19 ir AB SEB bankas sudarė susitarimą pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 0450618070364/52 sąlygas. Minėtos sutarties tikslas – vestuvėms. Šia sutartimi apeliantei buvo suteiktas papildomas 26 624,09 Lt kreditas (sutarties 4 p., t. 1, b. l. 9). Minėta sutartis sudaryta likus mažiau nei dviem savaitėms iki apeliantų vestuvių. Ieškovė teigia, kad kreditas buvo panaudotas bendriems su atsakovu tikslams pasiekti – pasiruošti vestuvėms (drabužių ir kitų daiktų pirkimui), surengti vestuves (kavinė, nuoma, maistas, gėrimai), kitiems šeimos poreikiams tenkinti (mokėti palūkanoms pagal šį kreditą, povestuvinės kelionės, buto išlaikymo išlaidoms ir pan.). Šias aplinkybes patvirtina ir išrašai iš ieškovės sąskaitos, iš kurių matyti, kad prieš sudarant santuoką ir po jos sudarymo buvo imamos didelės pinigų sumos, mokamos palūkanos pagal paskolą, mokami mokesčiai už paslaugas. Didžioji paskolos dalis išleista jau po santuokos sudarymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nežinojo apie tokios paskolos paėmimo tikslinę paskirtį, jo panaudojimą. Jo paaiškinimus, kad vestuvės buvo apmokamos iš kiekvieno sutuoktinio santaupų, o paimtą papildomą kreditą ieškovė išleido asmeniniams poreikiams, paneigia jo paties teismui pateiktas išrašas iš jo asmeninės sąskaitos, kurioje nėra jokių duomenų apie didesnių lėšų ėmimą prieš pat santuokos sudarymą; liudytojų parodymai apie tai, kad vestuvės buvo tradiciškai didelės ir gausios, kad dalis lėšų buvo išleista povestuvinei kelionei bei kelionei į Airiją, kitiems šeimos poreikiams tenkinti (t. 1, b. l. 50–98). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių bei liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, jog ieškovė ir atsakovas pradėjo kartu gyventi iki santuokos sudarymo, t. y. savo veiksmais išreiškė valią vykdyti bendrą jungtinę veiklą, kurios rezultatas – santuoka. Tai, kad 26 624,09 Lt paskola buvo paimta bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti, įrodo šios faktinės aplinkybės – kaip minėta, kreditas buvo paimtas ieškovei ir atsakovui jau gyvenant kartu, t. y. esant faktinėje santuokoje, likus mažiau nei dviem savaitėms iki vestuvių (šalys susituokė 2007-08-01), pagal Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 65 p. (tuo metu galiojusios redakcijos) „santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos", taigi, kredito paėmimo dieną ieškovė ir atsakovas jau buvo pateikę prašymą susituokti. Paimto kredito tikslinė paskirtis – vestuvėms. Be to, teismui buvo pateikti sąskaitų išrašai, kurie įrodo, jog iki santuokos sudarymo (sudarant santuoką buvo rengiama šventė bei kviečiami svečiai) ir po santuokos sudarymo (buvo vykstama į povestuvinę kelionę) iš ieškovės sąskaitos buvo imamos didelės pinigų sumos, o iš atsakovo sąskaitos pinigai nebuvo imami. Liudytojai nurodė, jog ieškovė ir atsakovas pradėjo kartu gyventi iki santuokos (t. 2, b. l. 14, 15, 40, 45). Taigi tuo metu ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, jie vienas kitu pasitikėjo bei siekė savo santykius įtvirtinti teisiškai. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovė tuo metu negalėjo nuslėpti nuo atsakovo ketinimų imti paskolą vestuvėms, šiuos veiksmus derino su atsakovu, taip pat derino, kam bus išleidžiami pinigai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl paskolos paėmimo bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti, išsamiai ištyrė visus pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio dalies naikinti nėra pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, minėtas kreditas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe ir atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę šio kredito sumos – 13 312 Lt (CPK 178 str., CPK 177 str. 2 d., CPK 185 str.).

Vadovaujantis CK 6.5 str., jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Įsipareigojimai bankui yra šalių bendra dalinė prievolė ir abi šalys lygiomis dalimis privalo šią prievolę vykdyti. Kadangi paskola, tiksliau, jos mokėjimas, pripažintinas abiejų šalių daline prievole, taigi ir su paskola neatsiejamai susiję mokėjimai, nagrinėjimu atveju palūkanų mokėjimas, laikytinas šalių daline prievole. Šiuo atveju visiškai jokios reikšmės neturi tai, kad paskola ir palūkanos buvo mokamos santuokos metu, svarbiausia yra tai, jog prievolė bankui buvo prisiimta dar iki santuokos sudarymo, o tai reiškia, kad prievolės bankui vykdymas turi būti reglamentuojamas pagal CK šeštos knygos, bet ne pagal CK trečios knygos nuostatas, kaip nepagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas. Taigi abi prievolės šalys – ieškovė ir atsakovas – lygiomis dalimis privalo vykdyti įsipareigojimus bankui – mokėti tiek paskolą, tiek palūkanas. Atsižvelgdama į tai, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog už kreditą bankui mokėjo palūkanas, apeliantas privalo jai kompensuoti 1/2 dalį sumokėtų palūkanų, t. y. 6 201,22 Lt (t. 1, b. l. 22) (CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl automobilio VOLVO XC70

Byloje nustatyta, jog apeliantė 2008-07-29 nutraukė terminuotą 16 240 Lt indėlį nurodydama priežastį – automobilio pirkimas (t. 1, b. l. 15). Bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, kad automobilis iš JAV buvo atgabentas vėliau, todėl apelianto vardu nupirktas tik 2008-12-08 (t. 1, b. l. 16) ir atsakovas kitą dieną jai automobilį pardavė, taip išreikšdamas savo valią atsisakyti nuosavybės teisių į šį daiktą (t. 1, b. l. 17). Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, įrodymų, kad automobilis buvo įgytas už bendras lėšas, nepateikė, sutarties nenuginčijo, todėl automobilis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl šios dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnio 1 d. 7 p., CK 3.89 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl 649 Lt kompensacijos už telefono aparatą

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., bylą nagrinėjantis teismas šeimos bylose turi būti aktyvus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė, tačiau iš byloje esančios telefonų aparatų įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis sutarties blanko matyti, jog telefono aparatui, kurio vertė 649 Lt, įsigijimui pritaikyta 600 Lt nuolaida, tai reiškia, jog jo įsigijimo kaina yra 49 Lt (t. 1, b. l. 26–27). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą išsprendė neteisingai ir nepagrįstai iš apelianto priteisė 649 Lt už telefoną, iš apelianto priteistini 49 Lt (CPK 178 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Dėl 1 900 Lt kompensacijos

Šalys, gyvendamos kartu, buvo paėmusios 3 800 Lt paskolą iš D. M. šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šią solidarią paskolą sumokėjo atsakovas jau po to, kai nebegyveno ir bendro ūkio su ieškove nebevedė, todėl laikytina, kad jam atsirado atgręžtinio reikalavimo pareiga į ieškovę (CK 6.9 straipsnio analogija) ir pusė grąžintos paskolos dalies – 1 900 Lt turi būti priteista iš ieškovės atsakovui.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Apeliantas teigia, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog ieškovei atstovaujantis advokatas yra taip pat atstovavęs civilinėje byloje bylą nagrinėjančio teisėjo interesams, tuo pagrindu teisėjui buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teismo pirmininkės nutartimi nušalinimo prašymas buvo atmestas, mano, jog šališkas teismas atmetė atsakovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011 nurodė, jog „vien darbo, šiuo atveju, kliento ir advokato, ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo. Šiuo atveju atsižvelgtina į ryšių pobūdį, trukmę, kiek laiko praėjo nuo jų nutrūkimo, ar yra įrodymų, kad konkrečioje byloje šie ryšiai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 09 29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009).

Atsakovo nurodyti teisės aktai nesuponuoja išvados, jog advokatas Henrikas Mackevičius ar teisėjas Egidijus Mickevičius būtų pažeidę advokatų ar teisėjų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Akivaizdu, jog atsakovo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėse bylose teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia ne pats nušalinamas teisėjas, o teismo pirmininkas ar jo pavedimu kitas asmuo, kuris yra nesuinteresuotas ginčo baigtimi, kitaip tariant, yra nešališkas ir objektyviąja, ir subjektyviąja prasme. Atsakovo skundžiamoje teismo sprendimo dalyje dėl nepakankamo įrodymų kiekio apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimas pakeistinas, nurodant, jog apeliantei asmeninės nuosavybės teise priteistinas dulkių siurblys „Elektrolux“ įvertintinas 200 Lt, virtuvinis kombainas įvertintinas 300 Lt, vonios-tualeto dozatoriai įvertintini 100 Lt, šviestuvai įvertintini 300 Lt, iš viso turto už 900 Lt, apeliantui priteistina 450 Lt kompensacija iš apeliantės už natūra gautą turtą; iš apelianto priteistina 13 312 Lt apeliantei pusė kredito sumos; iš apelianto priteistina 6 201,22 Lt apeliantės sumokėtų palūkanų; apeliantei iš apelianto priteistina 49 Lt kompensacija už telefono aparatą; apeliantui iš apeliantės priteistina 1 900 Lt kompensacija apeliantui už santuokoje paimtą paskolą.

Dėl kompensacijos

Įvertinus tarp šalių padalytą turtą bei prievoles, apeliantas turėtų sumokėti apeliantei 19 562,22 Lt kompensaciją, o apeliantė 2 350 Lt kompensaciją apeliantui. Tarpusavyje įskaitant sumas nutraukiant santuoką iš apelianto priteistina 17 212,22 Lt piniginė kompensacija apeliantei (CK 3.117 str. 3 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, nusprendė, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos vienai iš kitos. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs galutinį sprendimą, nurodo, jog apeliantei iš penkių reikalavimų patenkinti yra du visa apimtimi ir vienas iš dalies (7,5 proc.) turtiniai reikalavimai bei vienas neturtinis reikalavimas. Apeliantui iš penkių reikalavimų yra patenkinti vienas visa apimtimi ir du iš dalies (3,7 proc. ir 92,4 proc.) turtiniai reikalavimai bei vienas neturtinis reikalavimas.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, jog patyrė 624 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2 941 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Jos reikalavimai patenkinti 65 proc. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantei iš apelianto priteistina 2299,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, jog patyrė 937 Lt bylinėjimosi išlaidų. Jo reikalavimai patenkinti 12 proc. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantui iš apeliantės priteistina 112,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarp šalių įskaitymus, apeliantei iš apelianto priteistina 2 187,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str., CPK 84 str., CPK 93 str., CPK 94 str.).

Apeliantas ginčijo turtinius reikalavimus už 24 286 Lt, teismas priteisė už 2 950 Lt, t. y. teismas patenkino apelianto 12 procentų reikalavimų. Apeliantui už apeliacinį skundą teismas atidėjo 866 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkino 12 proc. jo reikalavimų, iš apelianto priteistina 762 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinių skundų dalis dėl turto padalijimo tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo pakeisti ir išdėstyti taip:

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 200 Lt vertės dulkių siurblį „Elektrolux“, 300 Lt vertės virtuvinį kombainą, 100 Lt vertės vonios-tualeto dozatorius, 300 Lt vertės šviestuvus, iš viso turto už 900 Lt.

Iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 17 212,22 Lt piniginę kompensaciją S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

S. Š. iš S. Š. priteisti 2 187,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš S. Š. priteisti 771 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas apeliacinių skundų dalis atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.