Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. gruodžio 3 d. apie 7.39 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,11 ‰ etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

2. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

2.1. Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 2 d. buvo talkoje pas draugą, padėjo jam suruošti malkas. Po to vartojo alkoholį. Iš viso trise išgėrė 1 litrą degtinės, taip pat gėrė alų. 2018 m. gruodžio 3 d. ryte atsikėlęs jautėsi gerai, todėl darbiniu automobiliu „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė dėžę kalėdinių dovanų draugui į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs pas draugą išgėrė 2 stiklines (apie 400 gramų) naminio alaus ir išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Tuo metu nesijautė girtas, tačiau suprato, kad negali vairuoti transporto priemonių dėl to, jog vartojo alkoholio. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę alkoholio kiekio matuokliu nustatė, jog jis neblaivus (nustatytas 1,74 ‰ girtumas). Po to policijos pareigūnai nuvežė jį į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Dėl to, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis P. G. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta išvardinti: tarnybiniai pranešimai (5, 16 b. l.), apžiūros protokolas (7–11 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų nuotrauka (9 b. l.), alkotesterio patikros sertifikato kopija (12 b. l.), pakvitavimas (13 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą Lietuvoje (14 b. l.), duomenys apie transporto priemonę (15 b. l.), liudytojo J. S. apklausos protokolas (19–20 b. l.), specialisto išvada (25 b. l.), kaltinamąjį P. G. charakterizuojantys duomenys (26–28, 31, 34, 37–45 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (48, 51 b. l.), kaltinamojo P. G. apklausų protokolai (54–55, 60–61 b. l.), nutarimas skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (64–67 b. l.), prašymas atleisti kaltinamąjį P. G. nuo baudžiamosios atsakomybės (91 b. l.), pranešimas apie senatvės pensijos paskyrimą (92 b. l.), pranešimo apie senatvės pensijos paskyrimą kopija (93 b. l.), pažymos apie specialiųjų poreikių lygio nustatymą kopija (94 b. l.), darbingumo lygio pažymos kopija (95 b. l.), duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (96 b. l.), duomenys iš Administracinių nusižengimų registro (97 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis P. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

2.5. Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo P. G. gynėjas pateikė kaltinamojo sutuoktinės G. G. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinės G. G. atsakomybei.

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. ir laiduotoja G. G. palaikė minėtą prašymą. Laiduotoja nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę. Su kaltinamuoju P. G. gyvena kartu, tame pačiame bute, dviese. Jie abu yra senatvės pensininkai, taip pat ji dirba. Jų šeimos bendros pajamos siekia apie 800 eurų, kurių pakanka būtiniems poreikiams tenkinti. Dalį šių pajamų skiria gydymuisi (ji yra onkologinis ligonis). Santaupų neturi. Šeimos biudžetą tvarko ji. Taip pat ji prižiūri savo senyvą mamą, gyvenančią tame pačiame name. Kartu su kaltinamuoju turi automobilį, tačiau po aptariamo įvykio šeimos automobilio raktelius ji visada turi su savimi. Per savo 30 metų vairavimo stažą niekada nebuvo bausta už KET pažeidimus. Priimdami šeimai svarbius sprendimus jie su kaltinamuoju konsultuojasi vienas su kitu, kaltinamasis atsižvelgia į laiduotojos nuomonę, ji jaučia pagarbą iš savo sutuoktinio, todėl ji gali daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja G. G. nurodė, kad su sutuoktiniu jie yra atviri ir neturi paslapčių vienas nuo kito, todėl apie kaltinamojo P. G. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo tą pačią dieną, tuo metu, kai būdamas sulaikytas kaltinamasis jai paskambino telefonu ir pranešė apie tai. Kaltinamasis alkoholį vartoja kartais, švenčių progomis. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena. Ji pati yra nepakanti girtiems vairuotojams, su sutuoktiniu yra diskutavusi apie per visuomenės informavimo priemones rodomus įvykius, sukeltus neblaivių vairuotojų ir jų pasekmes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka. Pasak laiduotojos, jos sveikata netrukdys laiduoti už kaltinamąjį P. G.. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės G. G. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. G..

3.4. Kaltinamasis P. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, jis visas įvykio aplinkybes išdėstė atvirai, nuosekliai ir išsamiai, gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis P. G. neteistas, baustas administracine tvarka 5 kartus, visas administracines nuobaudas įvykdė. Iki aptariamo įvykio jis dirbo vairuotoju, po įvykio buvo atleistas iš darbo. Buvusioje darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas ir kruopštus darbuotojas, paslaugus ir mandagus vairuotojas. Svarbu įvertinti kaltinamojo P. G. padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį – kaltinamasis veiką padarė anksti ryte, rajoninės reikšmės kelyje, kuomet eismas nėra intensyvus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Savo veika žalos kaltinamasis P. G. niekam nepadarė. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis P. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos ir kaltinamojo turtinę padėtį, menkas jų pajamas, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį P. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos G. G. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamajam P. G. nustatytą girtumo laipsnį (jam nustatytas vidutinis girtumas), į jo padarytos veikos pavojingumą, prokurorės poziciją, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis P. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis neteistas, jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, padarytus naudojantis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo P. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.

5. Dėl transporto priemonės konfiskavimo ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Tačiau konfiskavimas kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių.

5.3. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. G. praeityje neteistas, šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų už šiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Būtina įvertinti tai, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinamasis P. G. neteko darbo, o kartu ir vieno iš savo pajamų šaltinio. Apibendrindamas šias aplinkybes teismas mano, kad sulaikyti kaltinamąjį P. G. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti jį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, galima neskiriant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl turto konfiskavimas šioje byloje netaikomas. Vietoje konfiskavimo tikslinga kaltinamajam P. G. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtina BK 71 straipsnyje numatyta artima minimaliai 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą.

6.1. Kaltinamajam P. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (64–67 b. l.), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: 1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) (13 b. l.), paliekamas minėtai bendrovei.

6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo P. G. į valstybės pajamas išieškomos 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

P. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus P. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;

- automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą UAB „Autovelda“, palikti minėtai bendrovei.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš P. G. į valstybės pajamas 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti P. G., kad proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą P. G. turi sumokėti į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti P. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.