Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1048/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
1-149-1048/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35000-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1048/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35000-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.3 (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., gimęs 1983 m. gruodžio 6 d. Raseinių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, teistas:

2009 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 26 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

2012 m. sausio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 3 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, baudą sumokėjo 2014 m. kovo 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., žinodamas apie 2008 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų (86,89 Eur) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki dukros A. M. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų dukros A. M. išlaikymui nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d., vengia pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Baudžiamoji atsakomybė už šią S. M. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad santuokoje su I. M. susilaukė dukters A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje Raseinių rajono apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo 2008 m. dalyvavo ir žino apie pareigą mokėti dukters išlaikymui po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį. Išlaikymą dukrai teikė iki 2011 metų, paskui išlaikymo nebeteikė dėl sunkios finansinės padėties. Pripažįsta, kad išlaikymą turėjo teikti. Su dukra bendrauja, susiskambina telefonu, yra kelis kartus davęs grynųjų pinigų, grįžęs į Lietuvą nupirkdavo dovanų. Jo dukra rūpinasi ir jo tėvai, pas kuriuos A. M. lankosi. Nuo 2009 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, yra sukūręs naują faktinę šeimą, turi dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) Apie metus legaliai dirba (duomenys neskelbtini). Dabartinę savo šeimą išlaiko vienas, nes draugė nedirba – namuose prižiūri jų bendrą dukrą A. M. (b. l. 86–87).

Kaltinamojo S. M. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: protokolu - pareiškimu, liudytojos I. M. bei liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimu; įsiskolinimo paskaičiavimu; antstolio pažyma; patvarkymu; vykdomuoju raštu; 2008 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu ir kitais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal 2006 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą dukters A. M. išlaikymui S. M. turėjo mokėti po 300 litų (86,89 Eur) kiekvieną mėnesį, tačiau išlaikymą mokėjo iki 2011 metų birželio mėnesio, pinigus perduodamas grynaisiais į rankas. Po 2011 metų birželio mėnesio išvyko į Didžiąją Britaniją, kur šiuo metu ir gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su G. B., su kuria susilaukė kito vaiko. Su savo dukra A. M. S. M. susitinka kartą per metus, ryšių nepalaiko, dukrai yra skambinęs iš angliško numerio (b. l. 46–47).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad pagal Vaikų išlaikymo fondo dokumentus, įsiskolinimas iki 2016 m. lapkričio 5 d. buvo 6 999,07 Eur, o Vaikų išlaikymo fondui S. M. skolingas – 3 388,79 Eur. Parodė, kad iš Vaikų išlaikymo fondo ji kas mėnesį gauna po 57 Eur, o išlaikymo suma yra 105,38 Eur. Paskutinį kartą S. M. į Lietuvą buvo grįžęs 2017 m. kovo mėnesį ir buvo susitikęs su savo dukra. Paklaustas, kada mokės dukrai išlaikymą, pasakė suupranta, jog reikia mokėti, pažadėjo susisiekti, tačiau daugiau nei jai, nei savo dukrai neskambino. Parodė, kad jų dukra A. M. bendrauja su S. M. mama A. M. (b. l. 53–54).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sūnaus S. M. dukra – savo anūke A. M. bendrauja dažnai, nes buvusios marčios – I. M. mama gyvena tame pačiame name kaip ir ji. Anūkę sveikina gimimo dienos proga, dovanoja dovanas, duoda nedideles pinigines sumas smulkioms išlaidoms, tačiau tai nėra pinigai skirti anūkei išlaikyti, o tik jos asmeninės lėšos. Sūnus S. M. su savo dukra A. M. bendrauja kai tik atvažiuoja į Lietuvą. Parodė, kad prieš du metus, nors datos tiksliai nepamena, sūnus S. M. pervedė į jos sąskaitą 100 Eur, kuriuos ji perdavė savo anūkei A. M.. Taip pat sūnus S. M. yra davęs savo dukrai A. M. 50 Eur (datos nepamena) ir siuntęs dovaną. Nežino, ar sūnus pats bendrauja su dukra telefonu, bet jos pasiteirauja kaip gyvena jo dukra A. Žino, kad sūnus neteikia išlaikymo savo dukrai ir ne kartą yra apie tai kalbėję. Parodė sūnų pažadėjus mokėti išlaikymą (b. l. 72–73).

Iš 2017 m. liepos 12 d. I. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad S. M. vengė pareigos pagal Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti vaiką – dukrą A. M., gimusią 2007 m. gruodžio 4 d. (b. l. 10).

2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK) pareigūno nutarimu, A. M., gimusi 2007 m., pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 62).

2017 m. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūno nutarimu, I. M. leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą (b. l. 64–65).

2008 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje, S. M. įpareigotas savo nepilnametei dukrai A. M., gimusiai 2007 m. gruodžio 6 d., teikti išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki A. M. pilnametystės (b. l. 13–14).

2015 m. lapkričio 11 d. antstolės E. R. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, vykdomasis raštas buvo grąžintas I. M., nustačius, kad skolininkas negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedirba, neturi turto ar pajamų (b. l. 30–31).

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. antstolės E. R. pažymos apie išlaikymo mokėjimą matyti, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. gautas išieškotojos I. M. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir S. M. skola dukters išlaikymui nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio mėnesio yra 5 212,90 Eur (b. l. 41–42).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikto A. M., gimusios 2007 m. gruodžio 6 d. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jos tėvu įrašytas S. M. (b. l. 67).

Baudžiamojoje byloje pateikti ir S. M. darbinius santykius patvirtinantys duomenys (b. l. 90–91) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie S. M. darbovietes (b. l. 103-104).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015).

Byloje surinkti ir išanalizuoti duomenys patvirtina, kad S. M. žinojo, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį 2008-09-03 teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą A. M., gim. 2007-12-06, tačiau, būdamas darbingo amžiaus, oficialiai niekur nedirbo, neturėjo pajamų ir neteikė teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Be to, pažymėtina, kad iš kaltinamojo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai nepavyko išieškoti nei priverstinio vykdymo tvarka, 2015-11-11 antstolės patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojau I. M., nustačius, kad skolininkas S. M. Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi jokio turto ar pajamų. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad S. M. sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą, kas sudaro pagrindą S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės t. y. viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. rugsėjo 20 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113–115).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 111–112), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 101–102), dirba (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Britanijoje (b. l. 90–91), duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas nėra.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

S. M. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti S. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė