- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2870-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03040-014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- UAB “Naujininkų ūkis”
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15986-809/2014 pagal ieškovo UAB “Naujininkų ūkis” ieškinį L. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 453,70 Lt skolą, 24,69 Lt delspinigius.
Nurodė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą Nr. 30-1917 ir 2012-12-28 įsakymą Nr. 30-2615 administruoja ir teikia namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo administruojamame name, todėl ji, proporcingai savo nuosavybės daliai, privalo mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovė mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio – gruodžio mėn., 2013 m. sausio- gruodžio mėn., 2014 m. sausio mėn. nemokėjo arba mokėjo nepilnai, nors naudojosi jos butui suteiktomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau savo prievolės laiku apmokėti nevykdo. Per minėtą laikotarpį susidarė 453,70 Lt skola, 24,69 Lt delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas nuo 2011 m. nevykdo savo pareigų. Šiuo metu stogo danga yra kritinės inžinierinės būklės; sniegas ir lietus užpila palėpę; nuolatinė drėgmė ardo pagrindines konstrukcijas sienų ir perdangų. Į atsakovės butą patenka vanduo, kuris ardo lubas ir sienas, jos bute matosi vandens žymės, vietomis nuo sienos yra atšokę tapetai ir tinkas, ant lubų ir sienų yra pelėsis. Nuolatinė drėgmė kelia pavojų elektros instaliacijai, todėl didėja gaisro pavojus name. „Namo priežiūros išlaidos“ turi būti apmokėtos pagal faktinę sąmatinę vertę. Ieškovas nepateikė ataskaitos, todėl pats nesilaikė sutarties sąlygų, todėl netenka teisės reikalauti iš atsakovės tinkamai įvykdyti sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ iš atsakovės L. J. 453,70 Lt skolos, 24,69 Lt delspinigių, ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog ieškovas UAB “Naujininkų ūkis” pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą Nr. 30-1917 ir 2012-12-28 įsakymą Nr. 30-2615 administruoja ir teikia namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas (viešai skelbiama informacija http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30215499). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo administruojamame name. Iš ieškovo pateiktos pažymos nustatė, kad atsakovė nemokėjo arba nepilnai mokėjo už suteiktas eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio – gruodžio mėn., 2013 m. sausio- gruodžio mėn., 2014 m. sausio mėn, dėl ko susidarė 453,70 Lt skola. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu būtų pilnai atsiskaičiusi, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip buto savininkė, pažeisdama prievolę su ieškovu neatsiskaitė ( CK 6.59 str.), nes atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovės priteisė ieškovui 453,70 Lt įsiskolinimo (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 6.2, 6.38 str.).
Teismas nustatė, kad ieškovas teikė namui (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugas, buvo paskirtas šio namo administratoriumi. Bendrojo naudojimo patalpos - gyvenamojo namo stogas yra tikėtina avarinės būklės. Dėl stogo avarinės būklės požymių sutaria tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo teigimu, gyvenamojo namo gyventojai atsisako skirti pinigus stogo remontui. Ieškovas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėtų teisę be gyventojų sutikimo atlikti privalomus remonto darbus, kurie yra būtini bendrojo naudojimo objektų išsaugojimui ir vėliau reikalauti iš name esančių butų ir kitų patalpų savininkų atlyginti būtinojo remonto išlaidas proporcingai jiems priklausančio turto daliai. Pati atsakovė pateikė rašytinį įrodymą, jog 2014-05-12 ieškovas organizavo gyventojų susirinkimą dėl stogo remonto ir kitų einamųjų klausimų. Taigi iš dalies stogo remonto darbų atlikimas priklauso nuo pačių gyvenamojo namo gyventojų galimybių surinkti pinigines lėšas šiam remontui. Prašydamas priteisti nesumokėtus mokesčius ieškovas nereikalauja priteisti jokių mokesčių už stogą (priežiūrą, remontą ar pan.).
Vadovaujantis CK 6.71 str., 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteista 24,69 Lt delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos - rugsėjo mėn. taikant 0,04 proc. delspinigių normą, 2013 m. spalio -gruodžio mėn. taikant 0,02 proc. delspinigių normą.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 3 Lt už valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), iš viso – 75 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą (b.l.164-167), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog teismas neatsižvelgė į atsiliepimo argumentus, dėl jų nepasisakė. Nereikalavo detalizacijos ir netikrino paskaičiavimo pagrįstumo. Dalis paslaugų – “šiukšlių išvežimas” ir “administravimo išlaidos“ – apmokėta visiškai. Mano, jog teismas sprendime nenurodė motyvų. Ieškovas nesuteikė nė vienos iš paslaugų, nurodytų priede Nr.1. Teismas nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymo Nr. 30-2050 nuostatų. “Namo priežiūros išlaidos” turi būti apmokėtos pagal faktinę sąmatinę vertę (Vilniaus m. savivaldybės mokesčių tarifai). 2014-05-19 apeliantės prašymas dė 453,70 Lt reikalvimo pagrįstumo nebuvo patenkintas, ieškovo pateiktas dokumentas neturi jokios informacijos apie tikras išlaidas. Faktiškai jokie darbai name nebuvo atliekami. Tai patvirtina (net neapklaustų) liudytojų – bendrasavininkų parodymai. Pirminiai mokėjimai buvo pateikti 2011-12-01 ir teikiami kas mėnesį, nors jokie sutartiniai santykiai atsakovės su ieškovu nesieja, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantė vadovaujasi įsakymu Nr.30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės adminsitravimo nuostatatų 7.1. – 7.5 punktais ir nurodo, jog nė vieno iš šių reikalavimų administratorius neįvykdė. 2012m. ir 2013 m. sauvestinėse nėra išlaidų sumos bei faktų apie įvykdytus darbus. Visi aktai 2012-03-21, 2012-09-28, 2013-04-17 įregistruoti vienu numeriu Nr. 51, o paskutinis aktas 2013-10-18 Nr.50, tai yra ankstesniu numeriu nei prieš jį esantys įregistruoti aktai. Visi aktai vienodo turinio, be faktinio darbų atlikimo. Palėpėje darbuotojai negali dirbti, nes raktas nuo palėpės saugomas bute Nr.5. Be to name nėra centralizuoto karšto vandens, kiekvienas butas turi dujų kolonėlę. Šiluminio mazgo bei rūsio nėra. Bendrojo naudojimo patalpos: laiptinė, palėpė ir stogas. Name tik 7 butai.
Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050) 6.1. p., ieškovas privalo teikti namo techninės priežiūros paslaugos už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą, nors pagal dokumentą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektu nuolatinės techninės priežiūros išlaidų tarifo 2011 metams paskaičiavimas“ suma yra apskaičiuota maksimalias procentais ir padidėjo 243%.
Pagal „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 30-2050“ administratorius privalo pagal 7.2 p. organizuoti namo priežiūrą - namo būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.), smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą organizuoti namo priežiūrą. „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 2 priedo 3 p. teigiama, kad gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos ir aplinkos sanitarinė būklė tikrinama nuolatinių stebėjimų metu. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos ne tik pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bet ir nustatomas statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Ieškovas nuo 2011 m. nevykdė šių pareigų, nes stogo danga yra kritinės inžinerinės būklės.
Pasak apeliantės, „Namo priežiūros išlaidos“ - turi būti apmokėtos pagal faktinę sąmatinę vertę (Vilniaus miesto savivaldybė - Mokesčių tarifai). Patalpų savininkams neteikiama metinė ataskaita, kurioje turi būti nurodyti duomenys apie sumokėtus mėnesinius mokesčius ir kaupiamąsias įmokas, įsiskolinimus, sukauptų lėšų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti panaudojimą ir likutį, informacija apie darbų planų įvykdymą. Ieškovas pats nesilaikė sutarties (nesudarytos) sąlygų, todėl netenka teisės iš apeliantės reikalauti tinkamai (jo manymu) įvykdyti sutarties sąlygas.
Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos turi išreikalauti savo iniciatyva (CPK 179, 302 straipsniai, 320 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 172-174). Nurodo, jog namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros sąvoką, jos paskirtį, įgyvendinimo tvarką apibrėžia bei dydį nustato LR statybos įstatymas, STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (Gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“, 1999-07-08 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1283 V patvirtinta namo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika“.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.2. p. numatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už namo (išskyrus jo šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) techninę priežiūrą - vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, pagrįsta privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504; 2011, Nr. 2-66).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba namų techninės priežiūros (eksploatacijos) išlaidų tarifų nenustato t.y. namų techninės priežiūros kainų nereguliuoja, todėl jos yra apskaičiuojamos ir nustatomos remiantis 1999-07-08 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1283 V patvirtinta namo bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika“, kuria remdamasis ieškovas ir apskaičiavo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros (eksploatacijos) išlaidų tarifą, todėl atsakovės skundo teiginiai, kad namo priežiūros išlaidas nustato Vilniaus miesto savivaldybė - mokesčių tarifais ir išlaidos negali priklausyti „nuo ieškovo norų“, yra nepagrįsti.
Ieškovas pateikė teismui dokumentus (metinius planus grafikus, statinio apžiūros aktus, priežiūros žurnalus, namo nuolatinės techninės priežiūros išlaidų tarifo paskaičiavimo lentelę, administratoriaus veiklos, sunaudotų lėšų ataskaitas ir kitą dokumentaciją patvirtinančią atsakovei teikiamos namo techninės priežiūros (eksploatacijos) faktą.
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius yra skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokiu būdu, bendrosios nuosavybės administratoriumi tampama - administracinio akto, o ne sutarties pagrindu ( LR CK 4.84 str.), todėl tokios rūšies sutartys tarp šalių nėra sudaromos arba sudaromos tik pageidaujant gyventojams.
Šalies argumentai
Skunde apeliantė neteisingai nurodo, kad name (duomenys neskelbtini), kiekvienas butas turi dujinę kolonėlę, o namas neturi centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatacijos) išlaidos gyventojams yra skaičiuojamos nepagrįstai. Pagal NTR CDB išrašą, name (duomenys neskelbtini)yra centrinis šildymas, kuris tiekiamas iš kvart./ raj. katilinės bei statinio apžiūros aktuose administratoriaus yra įvertinta šių inžinerinių tinklų būklė, numatyti techninės priežiūros darbai. Dujinę kolonėlę šiame name yra įsirengęs butas, kuriame gyvena atsakovė, todėl šildymo iš centralizuotų sistemų negauna, ir jai namo šildymo sistemos priežiūros (eksploatacijos) mokesčiai nėra skaičiuojami, ginčo dėl to nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Byloje kilo ginčas dėl mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.
LR CK 4.84 str. 1 d. numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 str. 2 d. nurodyta, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas. Kadangi Civilinio kodekso nuostatos imperatyviai numato prievolę savivaldybei paskirti bendrojo naudojimo patalpų administratorių aukščiau nurodytais atvejais, savivaldybė, vykdydama jai įstatyme numatytą pareigą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)administratoriumi paskyrė ieškovą. Teisės aktai nenumato, jog paskyrus bendrojo naudojimo administratorių, jis privalo sudaryti sutartis su butų ir kitų patalpų savininkais. Santykiai tarp apeliantės ir ieškovo yra susiklostę administracinio akto (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo) pagrindu. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad jokie sutartiniai santykiai atsakovės su ieškovu nesieja ir tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), namo, administratoriaus pagrindinis uždavinys – įgyvendinti teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas nustatytas Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 (2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. D1-888 redakcija).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija) patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 3.2. punkte numatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – nuolatinis namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą. Šios paslaugų grupės privalomųjų darbų sąrašas yra reglamentuotas Administravimo nuostatų 2 priede. Šių paslaugų įkainis yra nustatomas vadovaujantis 1999-07-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, įvertinant tokias paslaugų teikimo sąnaudas, kaip darbuotojų darbo užmokestis, valstybiniai mokesčiai ir kt.
Apeliantės teigimu, reikia vadovautis Administravimo nuostatų 8.4. punktu, numatančiu, kad namo priežiūros išlaidos turi būti apmokėtos, pagal faktinę sąmatinę vertę. Tačiau apeliantės nurodomame Administravimo nuostatų 8.4. punkte numatyta, kad namo priežiūros išlaidos turi būti apmokėtos, pagal faktinę sąmatinę vertę už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti (jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal šių nuostatų 8.8 punktą. Tačiau pažymėtina, jog ieškovas reikalauja priteisti eksploatacijos mokestį už nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbus, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis minėta 1999-07-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, bet ne Administravimo nuostatų 8.4. punktą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apeliantės argumentą, kad „namo priežiūros išlaidos” turi būti apmokėtos pagal faktinę sąmatinę vertę.
Apeliantės teigimu, vadovaujantis Administravimo nuostatų 6.1. p., ieškovas privalo teikti namo techninės priežiūros paslaugos už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą, nors pagal dokumentą „Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 41 bendro naudojimo objektu nuolatinės techninės priežiūros išlaidų tarifo 2011 metams paskaičiavimas“ suma yra apskaičiuota maksimalias procentais ir padidėjo 243%. Tačiau, apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, pagrindžiančių minėtų tarifų padidėjimą 243%, taip pat nenurodė, kokio dydžio tarifai, jos manymu, turėjo būti šiuo atveju taikomi (duomenys neskelbtini), namo eksploatavimo darbams ir kokiu pagrindu.
Apeliantės teigimu, pateikti 2014-07-12 V. N. pasirašyti dokumentai (aktai) kelia abejonių dėl jų tikrumo, tačiau apeliantė jokiais įrodymais nepaneigė šių aktų tikrumo, pateikdama tik savo samprotavimus dėl galimo aktų netikrumo (CPK 178 str.).
Byloje nėra ginčo, kad namo stogas yra galimai avarinės būklės ir jį reikia remontuoti, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų už suteiktas paslaugas, ieškovas ir nereikalauja mokesčių už neatliktą stogo remontą, atsižvelgiant taip pat į tas aplinkybes, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dalies stogo remonto darbų atlikimas priklauso nuo pačių gyvenamojo namo gyventojų galimybių surinkti pinigines lėšas šiam remontui.
Apeliantė, teigdama, kad name nėra centralizuoto karšto vandens, šiluminio mazgo, nes kiekvienas butas turi dujų kolonėlę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ( CPK 178 str.), todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovo darbuotojai negalėjo atlikti aktuose nurodytų eksploatavimo darbų.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise rinkdamas lėšas už nesuteiktas paslaugas, tai tik apeliantės samprotavimai. Duomenų, kad ieškovas aktuose nurodytus darbus atlieka netinkamai byloje duomenų nėra. Todėl ieškovo duomenys, pateikti byloje dėl apskaičiuotų namo administravimui išlaidų, laikomi teisingais ir įrodytais, nes jie nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais.
Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 str. 4 d., administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė visiškai apmokėjo ieškovui už priežiūros/eksploatacijos paslaugas (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, jog pareigos dėl apmokėjimo už eksploatavimo paslaugas nevykdė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė ieškovo prašomą mokestį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.