Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-397-196/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-29
Bylos Nr.: e2A-397-196/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00307-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
Ieškovas: A. R.
Trečiasis asmuo: D. S., ADB „Balticums“, „BTA Insurance Company“ SE, akcinė bendrovė Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Inreal“, J. J.

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinė byla Nr. e2A-397-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00307-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 3.4.3.5.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-571-459/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. S., ADB „Balticums“, „BTA Insurance Company“ SE, akcinė bendrovė Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Inreal“, J. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ 87 465 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. R. individualiai įmonei, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirta D. S.. Bankrutuojančios A. R. individualios įmonės 2013 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl įmonei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių už 577 000 Lt kainą pirmose ir už 461 600 Lt kainą antrose varžytynėse. Pirmosios varžytynės 2014 m. sausio 23 d. dėl dalyvių nebuvimo neįvyko. 2014 m. vasario 20 d. antrosiose turto varžytynėse laimėtoja pripažinta UAB „Megasolar“. 2014 m. vasario 25 d. varžytynių akte Nr. 1 nurodyta, kad varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn 20 žemės sklypų. Iš jų 19 sklypų (duomenys neskelbtini), ir vieną (duomenys neskelbtini). Turtas buvo parduotas už 587 704 Lt, o visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014 m. vasario 25 d. Tačiau 2014 m. kovo 14 d. buvo surašytas dar vienas varžytynių aktas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog vadovaudamasi 2014 m. vasario 20 d. įvykusių varžytynių rezultatais, varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų liniją – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad „visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25“, nors nei 2014-02-20 varžytynių protokole, nei 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 nėra jokių duomenų apie minėtų objektų pardavimą. Pagal teisės aktus daiktas, kuris nuolat susijęs su kitu (pagrindiniu) daiktu, turi bendrą ūkinę paskirtį ir pagrindinio daikto atžvilgiu yra pagalbinis, laikomas jo priklausiniu, todėl jeigu įstatyme ar sutartyje nepaminėta kitaip, priklausiniui taikomos pagrindinį daiktą ištikusios teisinės pasekmės. Tačiau Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos numato atskirą nekilnojamojo turto objektų – priklausinių, kuriems yra suteiktas unikalus numeris, registravimo tvarką ir asmenų, kuriems minėti objektai priklauso, teises. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-02-20 varžytynių protokole bei 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 nurodytas kaip parduodamas turtas, yra registruoti priklausiniai: vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausę A. R.. Atsakovės įgaliotas asmuo D. S. 2014-03-14 varžytynių aktu Nr. 2 minėtus vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus UAB „Megasolar“ perdavė neteisėtai ir tokiais veiksmais ieškovui padarė turtinę žalą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad vandentiekio tinklų vidutinė rinkos vertė yra 50 104 Eur, o buitinių nuotekų tinklų vidutinė rinkos vertė yra 37 361 Eur, todėl iš viso ieškovui buvo padaryta 87 465 Eur žala ir tuo pažeisti ir A. R. IĮ kreditorių interesai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. R. 470 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 500 Eur patirtų išlaidų dėl atstovavimo teisme trečiajam asmeniui UAB „Inreal“.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir bylos aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmai parduodant iš varžytynių A. R. turtą buvo neteisėti ir kad dėl tų veiksmų ieškovui yra padaryta turtinė žala. Teismas nustatė, kad 2013-11-04 sudarydama vertinimo paslaugų sutartį Nr. 13/11-01KL administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ su UAB „Inreal“ susitarė, kad vertintojas įvertins 20 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), su inžineriniais tinklais. Tai patvirtina, jog administratorius išreiškė aiškų pageidavimą, kad vertinant žemės sklypus būtų įvertinti ir inžineriniai tinklai. Nors 2013-11-11 techninėje užduotyje nurodyta, jog vertintojas vertins be inžinerinių tinklų, tačiau byloje esanti 2014-11-18 Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto R. L. išvada ir 2016-03-08 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus išvada Nr. D2-724 teismo nuomone, patvirtina, kad į UAB „Inreal“ vertintojo J. J. vertinto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių ginčo inžinerinių statinių (inžinerinių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų) rinkos vertė. Kad inžineriniai tinklai į ginčo sklypų vertę buvo įtraukti, patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vyr. specialistai I. G. ir S. D.. Teismas šiuos įrodymus laikė patvirtinančiais administratoriaus nurodytas aplinkybes, jog pagal sutartį vertintojas turėjo vertinti ir žemės sklypus, ir inžinerinius tinklus. Spęsdamas apie varžytynėse parduotų žemės sklypų vertę (su ar be inžinerinių tinklų), teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kaip apie sklypus, kaip pirkimo objektą, suprato ir kaip apie jų vertę pagal faktinę jų būklę sprendė varžytynėse dalyvavę pirkėjai. Iš keturių 2014-02-20 varžytynėse dalyvavusių pirkėjų teismo posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti dviejų juridinių asmenų atstovai: UAB „Mivega“ įgaliotas atstovas S. B. ir UAB „Megasolar“ įgaliotas atstovas R. K., kurie patvirtino, jog inžinerinių tinklų buvimas parduodamuose sklypuose buvo esminė sąlyga jų apsisprendimui dalyvauti varžytynėse ir siekti nupirkti 20 žemės sklypų su juose buvusiomis komunikacijomis. Teismas sprendė, kad nepaisant netikslumų, iškilusių dėl turto vertinimo, labiau tikėtina išvada, kad inžineriniai tinklai buvo įvertinti, o jų vertė buvo įtraukta į parduotų sklypų kainą. Aplinkybę, kad antrose varžytynėse dalyvavo net 4 pirkėjai, o parduodamų sklypų kaina nuo paskelbtos 461 600 Lt išaugo iki 587 704 Lt, t. y. 126 104 Lt suma, teismas vertintino kaip įrodančią, jog kaina buvo nustatyta pirkėjams faktiškai varžantis dėl perkamo objekto ir atitiko prekės rinkos vertę. A. R. IĮ kreditoriai 2013-12-11 buvo nusprendę 20 žemės sklypų parduoti kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000 Lt, tačiau pirmosios varžytynės neįvyko, nes nebuvo pirkėjų. Tuo tarpu antrosios varžytynės įvyko ir sklypai buvo parduoti už 587 704 Lt kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pirkėja UAB „Megasolar“ pasiūliusi 587 704 Lt kainą ir nebesulaukusi, kad kiti trys varžytynėse dalyvavę pirkėjai siūlytų didesnę, ir pasiūlytą sumą sumokėdama tuo patvirtino, kad perkamas objektas buvo vertas būtent tokios kainos. Vertintojas J. J. sklypus 2013-11-11 buvo įvertinęs 577 000 Lt suma, o 2014-02-20 sklypai buvo parduoti už 587 704 Lt, t. y. 10 704 Lt brangiau ir brangiau, negu buvo nustatyta pirmosioms varžytynėms. Dėl to teismas nurodė, kad pačios varžytynės, kuriose dėl sklypų su inžineriniais tinklais varžėsi net keturi pirkėjai, laikytinos parduodamo turto vertės rinkoje faktiniu nustatymu, o laimėtojo išreikštas sutikimas pirkti už tą kainą, kurios kiti pirkėjai nebedidino, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog žala sklypų ir inžinerinių tinklų savininkui nebuvo padaryta, kadangi jie parduoti už realią rinkos kainą. Taip pat teismas pažymėjo, kad abu varžytynių aktai šiuo metu yra galiojantys. A. R. buvo kreipęsis į teismą dėl 2014-02-25 varžytynių akto Nr. 1 panaikinimo, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi A. R. ieškinį paliko nenagrinėtą, pastarajam per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų. Tuo tarpu varžytynių akto Nr. 2 ieškovas net neginčijo. Tol, kol varžytynių aktas nenuginčytas, susitarimas dėl pirkimo ir pardavimo ir jo sąlygų yra galiojantis. Teismas nurodė, kad be anksčiau aptartų, ši aplinkybė taip pat vertintina kaip paneigianti žalos atsiradimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog administratorius pažeidė bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas, sutartinę prievolę, neįrodė, kad atliko kitus neteisėtus veiksmus jais padarydamas ieškovui žalą, todėl nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas padarė neteisingą išvadą, kad inžineriniai tinklai buvo vertinami parduodant įmonės turtą. Nebuvo įvertinti ir pardavinėjami iš varžytynių sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantys inžineriniai tinklai. Šie tinklai nebuvo vertinti turto vertinimą atlikusio UAB ,,Inreal“ turto vertintojo J. J.. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats turto vertintojas J. J.. Taip pat šias aplinkybes patvirtina UAB ,,Inreal“ ir UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ 2013-11-11 sudaryta techninė užduotis, kurioje nurodyta, jog vertinama bus be inžinerinių tinklų. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus raštu, kuriuo jis patvirtino, kad ataskaitoje į vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių inžinerinių statinių rinkos vertė. Tačiau turto vertintojas J. J., kuris pas atliko turto vertinimą, paneigė tai, kad į vertinamo žemės sklypo rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių inžinerinių statinių rinkos vertė. Teismas rėmėsi ir 2014-11-18 Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto R. L. išvada dėl bankrutavusios A. R. IĮ bankroto administratorės UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmų. Tačiau ši išvada nepaneigia turto vertintojo J. J. nurodytų paaiškinimų. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų UAB ,,Megasolar“ įgalioto atstovo R. K. ir UAB ,,Mivega“ įgalioto atstovo S. B. paaiškinimais, kurie patvirtino, jog inžinerinių tinklų buvimas parduodamuose sklypuose buvo esminė sąlyga jų apsisprendimui dalyvauti varžytynėse ir siekti nupirkti 20 žemės sklypų su juose buvusiomis komunikacijomis. Tačiau UAB ,,Megasolar“ įgalioto atstovo R. K. paaiškinimus paneigia 2014-02-20 varžytynių protokolas, kurį jis yra pasirašęs kaip varžytynių laimėtojas. Protokole nėra nurodyta, kad buvo parduoti inžineriniai tinklai. UAB ,,Mivega“ įgaliotas atstovas S. B. nepatvirtino, kad inžinerinių tinklų buvimas parduodamuose sklypuose buvo esminė sąlyga jų apsisprendimui dalyvauti varžytynėse, kadangi parduodamų žemės sklypų kaina buvo ekonomiškai patraukti ir be inžinerinių tinklų. Bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Atsakovės įgaliotas asmuo D. S. atliko neteisėtus veiksmus – nepardavinėjo iš varžytynių įstatymų nustatyta tvarka ieškovui priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų ir 2014 m. kovo 14 d. varžytynių aktu Nr. 2 šiuos inžinerinius tinklus neatlygintinai perdavė UAB ,,Megasolar“ tuo padarydama ieškovui 87 465 Eur žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama. Atsakovė bankroto administratorė UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Teismas išsamiai atliko įrodymų tyrimą, prieštaravimų pašalinimui net du kartus buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes bei surinkti jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pat pasisakė dėl turto vertintojo J. J. paaiškinimų bei prieštaravimo tarp 2013-11-04 Vertinimo paslaugų sutarties Nr. 13/11-01KL ir 2013-11-11 techninės užduoties. Teismas, spręsdamas dėl šio prieštaravimo atsižvelgė į Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų paaiškinimus bei 2016-03-08 išvadą, kad ataskaitoje į vertinamojo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių inžinerinių statinių rinkos vertė. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl turto vertintojo J. J. paaiškinimų ir prieštaravimai tarp 2013-11-04 Vertinimo paslaugų sutarties Nr. 13/11-01KL ir 2013-11-11 techninės užduoties teismo buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta. Teismas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus raštą bei Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto išvadą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, taip pat liudytojų R. K. bei S. B. paaiškinimus vertino kartu su kitais įrodymais, išsamiai juos aptardamas ir įvertinęs jų visumą padarė išvadas. Teismas nustatęs, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę kainą nei kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė kaina bei dėl pardavimo varžėsi keturi pirkėjai, padarė išvadą, jog turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą ir konstatavo, kad žala sklypų savininkui ir inžinerinių rinklų savininkui nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl įmonės bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, turi būti nustatytos visos nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 str., 182 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. R. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ žalos atlyginimą, nurodydamas, kad atsakovė, vykdydama bankroto procedūras 2014-02-20 varžytynėse pardavė A. R. turtą, o po varžytynių 2014-03-14 surašė dar vieną varžytynių aktą Nr. 2 ir juo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus pardavė bei perdavė varžytynėse 20 vnt. žemės sklypų įsigijusiai UAB „Megasolar“, dėl to ieškovui buvo padaryta 87 465 Eur turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas padarė neteisingą išvadą, kad įmonės turtą pardavinėjant iš varžytynių, inžineriniai tinklai, esantys žemės sklype Nr. 4400-1070-6033, buvo vertinami. Apeliantas nurodo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – nepardavinėjo iš varžytynių įstatymų nustatyta tvarka ieškovui priklausančių žemės sklype Nr. 4400-1070-6033 vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, o 2014-03-14 varžytynių aktu Nr. 2 šiuos inžinerinius tinklus neatlygintinai perdavė UAB ,,Megasolar“. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka, inter alia (be kita ko), apima įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymą (neteisėtas neveikimas), taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusios A. R. IĮ kreditorių susirinkimas 2013-12-11 nutarė bankrutavusios A. R. IĮ turtą, t. y. septyniolika gyvenamosios paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tris infrastruktūrinius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir sklypą su statiniais un. Nr. (duomenys neskelbtini), su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais, paskaičiuojant gyvenamosios paskirties sklypui tenkančią kiekvieno iš trijų esančių infrastruktūrinio sklypo procentinę dalį, pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) už nustatytą pradinę pardavimo kainą pirmoms varžytynėms – 577 000 Lt, bei antroms varžytynėms – 461 600 Lt. Atsakovė, vykdydama šį 2013-12-11 bankrutavusios A. R. IĮ kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbė apie viso sklypų komplekso pardavimą iš varžytynių. Pirmosios minėto turto varžytynės neįvyko, nes nebuvo šio turto pirkėjų. Antrosiose varžytynėse vykusiose 2014-02-20 visus šiuos sklypus nupirko didžiausią 587 704 Lt kainą pasiūliusi pirkėja UAB „Megasolar“. Atsakovė, vadovaudamasi 2014-02-20 įvykusių varžytynių rezultatais, surašė 2014-20-25 varžytynių aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn 20 vnt. žemės sklypų už 587 704 Lt kainą. Vadovaudamasi 2014-02-20 įvykusių varžytynių rezultatais, varžytynių vykdytoja bankrutavusios A. R. IĮ administratoriaus įgaliotas asmuo D. S. 2014-03-14 surašė varžytynių aktą Nr. 2, kuriame nurodė, kad parduoda ir perduoda, o UAB „Megasolar“ perka ir priima nuosavybėn vandentiekio linijas – vandentiekio tinklus, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų liniją – nuotekų tinklus, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame varžytynių akte Nr. 2 pažymėta, kad visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-02-25. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankrutavusios A. R. IĮ kreditorių susirinkimas 2013-12-11 patvirtino įmonės turto pardavimo tvarką, vadovaujantis nepriklausomo vertintojo UAB „Inreal“ 2013-11-11 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 13/11-282K, kurioje nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto – dvidešimties žemės sklypų, rinkos vertė vertinimo dieną yra 577 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad turto vertinimą atlikusios UAB ,,Inreal“ turto vertintojas J. J. įvertino tik žemės sklypus, tačiau nebuvo įvertinti ir pardavinėjami iš varžytynių sklype Nr. 4400-1070-6033 esantys inžineriniai tinklai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuos ieškovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nors vertinimą atlikęs turto vertintojas J. J. teigė, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų nevertino, tačiau Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 13/11-282KL išvadoje nurodyta, jog dvidešimties žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2013-11-11, yra 577 000 Lt, pastaboje pažymėta, jog trijų infrastruktūrinių sklypų (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė nurodyta sąlyginė, kadangi šie sklypai skirti viso kvartalo inžinerinei infrastruktūrai (privažiuojamiesiems keliams ir komunikacijoms) įrengti ir jų vertė įskaičiuota į šių kvartalo sklypų 1 aro kainą; atskirai šie infrastruktūriniai sklypai rinkoje neparduodami arba parduodami su priskirtomis procentinėmis dalimis kartu su gyvenamosios paskirties sklypais, tokie sklypai atskirai parduodami už simbolinę vieno lito kainą. Minėtoje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad prie nekilnojamojo objekto turto priklausinių, kurie yra vertinami kartu su vertinamu turtu ir yra laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi, atskirai negali būti parduodami, priskiriami vandentiekio įvadai (Ataskaitos bendrosios dalies 1.5 p.), vertinamas turtas susideda tiek iš nekilnojamojo turto objekto, tiek iš šio objekto priklausinių, užtikrinančių vertinamojo turto funkcionavimą (Ataskaitos bendrosios dalies 2.1 p.). Šios Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 13/11-282KL nurodytos aplinkybės paneigia vertintojo J. J. duotus parodymus, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai nebuvo įvertinti. Aplinkybę, kad į parduodamo turto – dvidešimties žemės sklypų kaip vieno turtinio vieneto kainą buvo įtraukta ir inžinerinių tinklų vertė, patvirtina ir byloje esanti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2016-03-08 rašte Nr. D2-724 į 2015-12-18 UAB ,,Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ paklausimą, ar turto vertintojo J. J. UAB „Inreal“ vardu parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 13/11-01KL atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nurodyta išvada, kad ataskaitoje į vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę buvo įtraukta ir šiame žemės sklype esančių inžinerinių statinių (inžinerinių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų) rinkos vertė. Taip pat byloje pateiktoje Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto R. L. 2014-11-18 išvadoje ,,Dėl bankrutavusios A. R. individualios įmonės bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmų“, nurodyta, kad administratorius, parduodamas ir perduodamas UAB „Megasolar“ infrastruktūrines linijas su unikaliais numeriais (vandentiekio liniją ir nuotekų liniją, kurios yra sklypo su atskiru unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai), laikėsi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos ir nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl 2014-03-14 varžytynių aktas Nr. 2 iš esmės surašytas tik todėl, kad varžytynių laimėtojas galėtų Nekilnojamo turto registre įregistruoti infrastruktūrines linijas, kurios UAB „Megasolar“ buvo įsigytos dar 2014-02-20 varžytynėse (visas turtas buvo parduodamas kaip vienas turtinis vienetas (kompleksas) ir jai perduotos (kartu su atitinkamu žemės sklypu) 2014-02-25 varžytynių aktu Nr. 1.Byloje nustatyta, kad atsakovė administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ su UAB „Inreal“ 2013-11-04 sudarytoje Vertinimo paslaugų sutarties Nr. 13/11-01KL 2.1.1 p. susitarė, kad vertintojas UAB ,,Inreal“ įvertins dvidešimt žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), su inžineriniais tinklais. Nors kaip nurodo ieškovas, UAB ,,Inreal“ ir UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ 2013-11-11 sudarytoje techninėje užduotyje nėra nurodyta, kad minėti žemės sklypai bus vertinami su inžineriniais tinklais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos specialistai I. G. bei S. D. patvirtino, jog į žemės sklypų kainą buvo įtraukta ir vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų vertė. Kaip minėta, šias aplinkybes patvirtina ir anksčiau nurodyti įrodymai: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2016-03-08 rašte nurodyta išvada bei Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiojo specialisto 2014-11-18 išvada. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad inžineriniai tinklai į vertinamų žemės sklypų vertę buvo įtraukti. Kaip minėta, bankrutavusios A. R. IĮ kreditorių susirinkimas 2013-12-11 nutarė dvidešimt žemės sklypų kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) parduoti už pradinę pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse už 577 000 Lt, o antrosiose – už 461 600 Lt, tačiau turtas įvykusiose tik antrosiose varžytynėse, buvo parduotas už 587 704 Lt kainą, t. y. didesnę kainą nei buvo nustatyta įmonės kreditorių susirinkimo bei vertintojo UAB „Inreal“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje. Įvertinus aplinkybes, kad antrosiose varžytynėse dalyvavo keturi pirkėjai, dviejų pirkėjų atstovai R. K. ir S. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie inžinerinių tinklų buvimą parduodamuose sklypuose, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjos UAB „Megasolar“ pasiūlyta 587 704,00 Lt kaina, kurios kiti pirkėjai nebedidino, laikytina realia turto rinkos kaina, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad parduodant turtą buvo padaryta žala sklypų ir inžinerinių tinklų savininkui.Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo.

Dėl įrodymų vertinimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.) Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi CPK nustatytų bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Įrodymų vertinimas byloje teismo buvo grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į įrodinėjimo priemonių netikslumus, įvertino įrodymų visetą ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia skunde nurodytų, ieškovo nuomone, teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas dėl ginčo esmės bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atidėjo ieškovui A. R. 1 475 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteisiama 1 475 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 475 Eur (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus