- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 2YT-33606-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28090-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., Valstybės įmonė „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – J. P., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. V. prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po mamos G. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad kartu su motina G. V., iki jos mirties (duomenys neskelbtini), gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad motina G. V. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį paliko visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, taip pat ir turtines bei neturtines teises ir kt.) pareiškėjui, tačiau dėl teisinės patirties stokos ir įtempto darbo grafiko nespėjo laiku priimti palikimą, praleido terminą, todėl prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą G. V. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas A. V. nurodė, kad palaiko prašymo reikalavimus ir prašo prašymą patenkinti. Nurodė, kad jį stipriai sukrėtė dviejų artimų žmonių mirtys, kadangi po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), taip pat mirė jo gyvenimo draugė, todėl buvo pasimetęs ir sunku buvo spręsti klausimus dėl paveldėjimo. Taip pat nurodė, kad jis terminą praleido nežymiai, keliomis dienomis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja brolio (pareiškėjo) prašymui, kadangi pati mama G. V. išreiškė norą palikti jam savo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. V. mama G. V.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kartu su savo motina iki jos mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) oficialaus testamento matyti, kad mirusioji G. V. nusprendė visą savo esamą ir būsimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, taip pat ir turtines bei neturtines teises ir kt.), kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, palikti savo sūnui (pareiškėjui) A. V.. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, todėl prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ir termino praleidimo priežastis, kurios, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjo pareikšto prašymo, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir leidžiančių jį pratęsti, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.