Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. V. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2021-11-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - GŠKĮ) 40 str. 1 d. 10 p., 32 str. 3 d. bei Generalinio policijos komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. 362 patvirtintų ,,Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilines apyvartos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 92.1., 93-93 p. Su sprendimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir netesėtas. Iš sprendimo matyti, kad Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatytu pagrindu panaikinti leidimą buvo laikoma visuma pareiškėjo veiksmų, kurie, atsakovo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad jis savo konfliktišku elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o būtent: - kad 2020-10-20 jam paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 229 str. 2 d. (Ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas) už tai, kad 2020-10-07 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) turėdamas leidimą ginklui pistoletui (duomenys neskelbtini), laikė jį ne tam skirtoje saugioje vietoje, nes ginklas buvo laikomas kambario spintelėje, įdėtas į dėklą, kuris buvo įdėtas į rankinę per petį; - kad 2021-10-12 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 481 str. 1 d. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) už tai, kad 2021-10-12 13 vai. 05 min. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune, necenzūriniais žodžiais iškeikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjusią pareiškėją A. K. kitų asmenų akivaizdoje; - kad 2019-06-16 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 416 str. 3 d. (Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą); -kad 2011-05-06 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 str. (Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį) už tai, kad 2011-03-29 apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išplūdo I. T., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį; - kad 2010-05-30 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124-1 str. 7 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse). Sprendime nurodyti 5 administraciniai nusižengimai ir teisės pažeidimai padaryti nuo 2010-05-30 iki 2020-10-20 - per dešimties metų laikotarpį. Nuo administracinių nusižengimų ir teisės pažeidimų, už kuriuos nuobaudos buvo paskirtos 2010-05-30, 2011-05-06 ir 2019-06-16, ir paskirtų administracinių nuobaudų vykdymo yra praėję daugiau kaip metai, todėl vadovaujantis ANK 36 str., laikoma, kad šios administracinės nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Vadovaujantis ANK 36 str., šiuo metu yra galiojančios dvi paskirtos administracinės nuobaudos - 2020-10-20 paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 229 str. 2 d. ir 2021-10-12 paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 481 str. Nuo 1998 m. iki šiol nuobauda už nusižengimą, susijusį su disponavimu ginklais, pagal ANK 229 str. 2 d. jam 2020-10-20 buvo paskirta pirmą kartą. Šis pažeidimas yra akivaizdžiai mažareikšmis, nes ginklą jis laiko registruotoje vietoje, o pažeidimo metu turėjo kolektyviniame sode, kur nuolat negyvena ir ginklo nelaiko. Sode ginklą laikė saugiai, niekas prie jo patekti negalėjo, tai traktuoja kaip ginklo turėjimą tokiomis sąlygomis, kai jį galima panaudoti nedelsiant. Jo veika tik formaliai atitiko ANK 229 str. 2 d. požymius, bet jokio pavojaus nesukėlė. Antra galiojanti nuobauda paskirta pagal ANK 481 str. Pripažįsta, kad supykęs apšaukė A. K., nes ji norėjo jį apgauti dėl automobilio apgadinimo ir pasinaudoti situacija. Ši veika buvo mažai pavojinga, todėl jam ir buvo surašytas administracinis nurodymas. Nei viena iš jau nebegaliojančių ar šiuo metu galiojančių nurodytų dviejų nuobaudų jam nebuvo paskirta už kokius nors administracinius nusižengimus, susijusius su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei. Šiuo metu galiojančios administracinės nuobaudos už nusižengimus, numatytus ANK 229 str. 2 d. ir 481 str. 1 d., kurie susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis ir viešąja tvarka, gali būti laikomi pažeidžiančiais viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, tačiau yra akivaizdžiai mažai pavojingi ir jokios realios jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui neįrodo. Priešingai - aplinkybė, kad jam nuo 1998 m. tik 2021 m. pirmą kartą buvo skirta administracinė nuobauda už nusižengimą, susijusį su disponavimu ginklais ir šaudmenimis, įrodo jo teisėtą, atitinkantį visuotinai priimtas normas gyvenimo būdą ir elgesį. Pažymi, kad ir pats atsakovas 2010-05-30 - 2020-10-20 laikotarpyje jo padarytų administracinių nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų iki 2021-11-08 nevertino kaip keliančių grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus ir Šaudmenis nestabdė ir nenaikino. Ir tik po 2020-10-20 jam paskirtos administracinė nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 str. 2 d., atsakovas nusprendė, kad jis ėmė kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ne tik dėl paskutiniojo, bet ir dėl visų per visą savo gyvenimą padarytų administracinių nusižengimų. Skundžiamame sprendime pateikiama medžiaga nepatvirtina, kad yra Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatytas pagrindas - duomenys, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas neatsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų laiką - didžioji dalis nusižengimų (3) padalyti prieš 11 metų, 10 metų ir 2 metus 6 mėn., dėl jų paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, jų pobūdį, pavojingumą - nusižengimai nesukėlė grėsmės visuomenės saugumui, mano ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, turtui, jie mažai pavojingi. Atsakovas neatsižvelgė ir kitas aplinkybes - duomenų apie jo padarytus administracinius nusižengimus nelygino su kita jį charakterizuojančia medžiaga (pvz. charakteristikomis iš gyvenamosios vietos). Iš jo pateikiamos charakteristikos matyti, kad gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena pakankamai senai, yra charakterizuojamas visiškai priešingai, nei sprendime dėl leidimo laikyti(nešioti) šaunamąjį ginklą panaikinimo. Duomenys apie seniai nebegaliojančias administracines nuobaudas nebegali būti laikomi net jį charakterizuojančiais duomenimis. Dėl nurodytų pažeidimų atsakovas priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė patenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais. Akcentavo, kad paskutiniai administraciniai nusižengimai, kurie yra galiojantys, pavojaus aplinkiniams nekėlė, o kiti nusižengimai jau senai yra negaliojantys. Vis jie nepatvirtina, kad pareiškėjas kelia pavojų laikydamas ginklą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno AVPK) nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad 2021-10-21 Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauti duomenys, kad 2020-10-20 pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 229 sr. 2 d. už tai, kad 2020-10-07 (duomenys neskelbtini), Kauno r., turėdamas leidimą ginklui - pistoletui (duomenys neskelbtini), laikė jį ne tam skirtoje vietoje. Ginklas, įdėtas į dėklą, buvo laikomas kambario spintelėje. 2021-10-12 pareiškėjas nubaustas pagal LR ANK 481 sr. 1 d. už tai, kad viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų asmenų akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais iškeikė A. K.. Kauno apylinkės teismo 2011-05-16 nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal LR ATPK 174 str. už tai, kad 2011-03-29 viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškeikė I. T.. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo padaryti viešosios tvarkos pažeidimai, nukreipti prieš asmenis, rodo ne tik juos padariusio asmens agresyvumą, bet ir nuostatas nepaisyti esminių teisinės tvarkos taisyklių. Atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, jog laikydamas ginklą ne seife, niekam nesukėlė grėsmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, jog aplinkybė, kad ginklai laikomi netinkamai, patvirtina, kad ginklų savininkui trūksta atidumo ir rūpestingumo. Tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose Reikalavimuose nurodytas įpareigojimas nustatytu būdu laikyti ginklus yra imperatyvus ir nėra svarbu, ar konkrečioje situacijoje pagrįstai tikėtina reali grėsmė ir faktinės pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020). Pareiškėjas nesilaikė ginklo, kaip padidinto pavojaus šaltinio, griežtos civilinės apyvartos tvarkos ir laikymo taisyklių, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, keliantį grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Atsakydamas į skundo teiginį, jog policija privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo teigiamą charakteristiką, atsakovas pažymi, kad dėl šių aplinkybių buvimo įstatymai nenumato teisės į šaunamąjį ginklą bei nepaneigia išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK G. V. buvo išdavęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) savigynai, kuris galiojo iki 2024-06-28.

Ginčijamu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2021-11-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) buvo panaikintas pareiškėjui G. V. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad panaikinimo teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 32 straipsnio 3 dalis ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, XII skyriaus 92.1, 93-94 punktai. Kaip faktinį ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą atsakovas Sprendime nurodė 5 administracinius nusižengimus (pažeidimus), už kuriuo jis buvo nubaustas 2021-10-20, 2020-10-20, 2019-06-16, 2011-05-16 ir 2010-05-30.

Byloje esančių Administracinių nusižengimų registro bei paties pareiškėjo faktų pripažinimo pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010 m. iki 2021 m. nubaustas už 5 administracinius nusižengimus (pažeidimus): 1) 2010-05-30 pagal ATPK 124(1) straipsnio 7 dalį už kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2) 2011-05-16 pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išplūdo I. T., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 3) 2019-06-16 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą; 4) 2020-10-20 pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas leidimą ginklui laikė jį ne tam skirtoje saugioje vietoje ir 5) 2021-10-20 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškeikė A. K. kitų asmenų akivaizdoje.

Dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, numato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Visiškai identiška norma numatyta ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 92.1 punkte, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus ne tik asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bet taip pat ir griežtus reikalavimus dėl ginklus turinčių asmenų patikimumo ir prognozuojamumo, kuris siejamas su visuomenės saugumu. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių. Nepaisant to, taikant pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2020 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam ir potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019). Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, taip pat jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Teismas pažymi, kad byloje nustatyti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, jų kiekis, pobūdis ir pasikartojimas, pareiškėjo požiūris į įstatymo nesilaikymą ir jam taikomas sankcijas, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą bei prognozuojamumą, leidžiantys spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui, nepriklausomai nuo to, ar nuobaudų galiojimas jau yra išnykęs ar ne.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2010-05-30 iki 2021-10-20 buvo nubaustas už 5 įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus). Nors pareiškėjas akcentuoja, jog šie pažeidimai, išskyrus vieną, nesusiję su šaunamųjų ginklų naudojimu, o tas, kuris susijęs su ginklo laikymo reikalavimų pažeidimu, pareiškėjo manymu, buvo mažai pavojingas, be to, trys nuobaudos už pažeidimus jau negalioja, tačiau teismas pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta, kad gali būti vertinami tik tokie įstatymų pažeidimai, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta, o pastaruosius dar ir diferencijuoti į mažiau ar daugiau pavojingus, ir kad vertinti galima tik galiojančias nuobaudas.

Aiškindamas galimas teistumo pasekmes nusikaltusiam asmeniui Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Taigi, pats savaime teistumo išnykimas eliminuoja tik specialių baudžiamųjų teisinių pasekmių taikymą atsižvelgiant į išnykusį teistumą, tačiau nepanaikina asmenį charakterizuojančių jo gyvenimo faktų, susijusių su nusikaltimo padarymu, iš kurių galima daryti išvadas apie tokio asmens pavojingumą kai jis siekia turėti ir naudotis ginklu. Toks santykio tarp sąvokų „teistas“ ir „turintis teistumą“ išaiškinimas taikytinas ir sąvokoms „baustas“ ir „turintis baustumą“, nes tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek atsakomybė už administracinius nusižengimus (pažeidimus) iš esmės yra tokia pat viešosios teisės reglamentuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus, kurie skiriasi tik mažesniu pavojingumo laipsniu.

Taigi, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai apie asmens pavojingumą padaryti gali būti, ir turi būti, atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pabrėžtina ir tai, kad ši teisės norma pagrindą panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančias nuobaudas, bet ir toks, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti.

Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas per 2010-05-30 - 2021-10-20 2002 laikotarpį yra nubaustas už 5 įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus). Pažymėtina, kad pareiškėjo pažeidimai laikui bėgant pasikartoja, o tai rodo, kad jis ne tik linkęs pažeidinėti įstatymus, bet ir nelinkęs keisti savo elgesio net ir po nubaudimo. Pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą įvairiose gyvenimo srityse kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog sumoka jam skiriamas baudas, tačiau vėliau vėl pažeidinėja įstatymus.

Pareiškėjo argumentas, kad jo padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su grėsme kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra nepagrįstas, nes pavojus visuomenės saugumui yra būtinas kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, kadangi būtent dėl pavojingumo visuomenei laipsnio atitinkami veiksmai ir yra draudžiami kaip administraciniai nusižengimai. Jeigu veiksmai, už kuriuos pareiškėjui buvo surašyti administracinių pažeidimų protokolai, būtų buvę tik formalūs ir nebūtų buvę pavojingi, jis nebūtų buvęs nubaustas. Todėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kaip ir ATPK (ANK) prasme, kiekvienas administracinis nusižengimas(pažeidimas), dėl kurio asmuo pripažįstamas kaltu, kelia pavojų visuomenės saugumui. Be to, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą už ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad ginklai laikomi netinkamai, patvirtina, kad ginklų savininkui trūksta atidumo ir rūpestingumo, nes tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taip pat išaiškinta, kad Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose Reikalavimuose nurodytas įpareigojimas nustatytu būdu laikyti ginklus yra imperatyvus ir nėra svarbu, ar konkrečioje situacijoje pagrįstai tikėtina reali grėsmė ir faktinės pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas pripažįsta, jog pareiškėjo argumentai, kad jo padaryti įstatymų pažeidimai nekelia jokio pavojaus visuomenei ir nerodo jo pavojingumo yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo nusižengimai, jų kiekis, pastovumas, taikytos administracinės atsakomybės neefektyvumas, nesulaikant pareiškėjo nuo pažeidimų pasikartojimo, jo paties požiūris į pažeidimus kaip mažareikšmius ir į savo atsakomybę bei tolesnį įstatymų laikymąsi, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Be to, pareiškėjo pažeidimų pobūdis patvirtina, kad jis linkęs įsivelti į ginčus ir konfliktus su kitais asmenimis, o priešpaskutinio nusižengimo padarymo metu jis ne tik turėjo ginklą su savimi, nors privalo laikyti ginklui skirtoje laikymo vietoje, bet ir darė psichologinį poveikį asmeniui, su kuriuo konfliktavo, pareikšdamas jam, kad yra ginkluotas. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą, į konfliktų sprendimo būdus gali nesulaikyti jo nuo naujų pažeidimų ir ginklų laikymo bei naudojimo srityje. Tai suponavo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę, kadangi šios normos taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, pasikartojimą, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

Ginčijamame Sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovas, t. y. nurodyta, jog duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus) leidžia teigti, kad pareiškėjas savo konfliktišku elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kaip tai numatyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Ginčijamame sprendime taip pat aiškiai ir teisingai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, taikytinas ginčo santykiams, kuriuo remiantis sprendimas priimtas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Aprašo 92.1, 93-94 punktai. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą nemotyvuotu, nepagrįstu ir jį panaikinti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugią ginklų apyvartą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo ir Aprašo nuostatas bei, įvertinęs visus turimus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju pareiškėjo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

Ginčijamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nėra šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, ir neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas ir bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.