Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-3896-104/2012 pagal ieškovo A. B. atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š., V. V. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š., V. V., dėl 18 414 Lt turtinės žalos bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 28, 29, 30, 109 str., CK 1.138, 4.93, 6.249, 6.250, 6.271, 6.279 str., 6.6 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas A. B. teikiamu ieškiniu prašo priteisti 18 414 Lt turtinės žalos bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teisingai išaiškino bei pritaikė CPK 26 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose, nagrinėja apylinkės teismas pirmąją instancija; CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo – ir pagrįstai sprendė, jog abu jo pareikšti reikalavimai yra teismingi apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, taigi ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 263 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339/2012, etc.).

Atmestini apelianto A. B. teiginiai, kad skundžiama nutartimi yra pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio reikalavimai bei CPK 141 straipsnio normos, kurios numato ieškovo teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši nutartis neužkerta jam kelio pateikus teismui CPK 111, 113, 114 straipsniuose, o taip pat CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles ir teismui jį priėmus, naudotis tiek minimo straipsnio, tiek kitų CPK straipsnių normose įtvirtintomis proceso teisėmis. Teismo nurodytų CPK normų reikalavimų taikymas taip pat negali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nesuteikia apelianto motyvai, susiję su priėmimu jo ieškinio dėl 350 020 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2423-611/2013), o taip pat kiti atskirojo skundo argumentai.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo A. B. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 29 str., 30 str. 7 d., 329 str.).

Pirmiau jau buvo paminėta, jog ieškininiame pareiškime, kurį pareiškėjas A. B. siekia paduoti teismui, atsakovais be kitų asmenų nurodyti teismas bei teisėjas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo reikalavimus, atkreipia pareiškėjo dėmesį tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose nagrinėjamu klausimu, taip pat ir pagal paties pareiškėjo atskiruosius skundus, ne kartą yra nurodęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu, valstybė, o ne teisėjas ar teismas, gali būti traukiama civilinėn atsakomybėn pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl tokio ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, civilinės bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad siekiama žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje 2-840/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje 2-881/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2013; etc.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.