Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-944/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
1-30-944/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01866-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-944/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01866-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.13.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1.10.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rimai Šiaulienei, Danutei Šolinskienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam D. B. ir jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL, t. y. 15 000,00 Eur bauda su baudžiamojo poveikio priemone – turto (cigarečių) konfiskavimu; į paskirtą baudą įskaityti į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą įnešti 10 000,00 Eur. Bauda sumokėta visiškai, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2023 m. sausio 14 d. apie 11.30 val. daugiabučio namo laiptinės pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbntini), jis, konflikto metu, du kartus apglėbęs iš nugaros ranka per kaklą ir jį spausdamas bei vieną kartą tempdamas už striukės į viršų D. B. ir striukei įsirėžus į kaklą, tokiu būdu šį smaugė tris kartus ir sukėlė šiam fizinį skausmą, o D. B. vienu iš šių atvejų bandant išsilaisvinti, griebė šiam už kairės rankos ir sugriebdamas nagais subraižė išorinę plaštakos pusę bei taip pat sukėlė fizinį skausmą, po ko ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė D. B. į kairės pusės galvos bei veido sritis ir tokiu būdu nukentėjusiajam D. B. padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide – kairės akies abiejų vokų ir kairio skruosto srityje su kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine ir linijine paviršine muštine žaizda kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. apie 10.00 val. ar 10.30 val., tiksliai laiko nepamena, bet mano, kad buvo laikas iki 11.00 val., jis išėjo iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, į laiptinę su savo šunimi. Šuo buvo su pavadėliu, jis yra mažas šuniukas, sveria apie 2 kg (Byverio terjeras). Išėjęs į laiptinę, jis susitiko kaimyną D. B., kuris kaip tik parėjo iš lauko. Šuo pradėjo loti ant D., buvo pribėgęs prie šio kojų, bet kad būtų įkandęs, to nematė. Jis laikė šuniuką už pavadėlio, o D. spyrė į šuniuką. Kur pataikė jam, nežino, tik girdėjo, kad šuniukas truputį cyptelėjo. Jis šiam pasakė, ko šis spardo šunį, šis kažką pasakė atgal, bet nepamena ką. Šis aiškino, kad jis susitvarkytų šunį. Tarp judviejų kilo žodinis konfliktas. Dėl tokio triukšmo iš buto išėjo jo buvusi žmona J. K., kuriai jis padavė šunį ir uždarė buto duris. Buto viduje liko J. su šuniuku. Jis su D. liko dviese laiptinėje, toliau konfliktavo tarpusavyje. Tada iš nervų jis stumtelėjo D. iš priekio ties pečiais abiem rankomis, buvo supykęs, kad įspyrė šuniui ir kad apsižodžiavo. D. dėl pastūmimo nenugriuvo, o ėjo atgal link jo, užsimojo kumščiu jam trenkti ir trenkė, norėdamas pataikyti į galvą, bet jis spėjo dešine ranka užsidengti savo galvą, todėl jam į galvą nekliuvo, jis šio smūgį numušė su dešinės rankos dilbiu ir iškart kaire bei dešine rankomis smūgiavo D. B. į galvą, kad šis jam neįdaužtų. Iš viso šiam sudavė kokius keturis smūgius. Mano, kad kaire ranka D. pataikė į antakį, nežino kurios akies, kadangi jam sutinusi kairė ranka, todėl mano, kad pataikė kažkur į kietą. Kur kiti smūgiai kliuvo, tiksliai nežino, bet kažkur į veidą. Pamatė, kad D. bėga kraujas iš antakio. Kaip tik buvusi žmona išėjo į laiptinę ir pradėjo juos skirti. Ji lindo į vidurį, sakydama, kad baigtų muštis. Daugiau niekas niekam nesmūgiavo. Ir D. ir jis nuėjo į savo butus. Jis D. konflikto metu už kaklo sugriebęs nebuvo, šio nesmaugė. Kai jau D. nuėjo į savo butą, matomai dėl triukšmo, kilusio koridoriuje, iš buto buvo išėjęs ir jo sūnus M. K., pasižiūrėti kas čia nutiko. Kai sūnus išėjo į koridorių D. nebuvo, todėl M. tikrai nemušė D.. Tik M. vėliau dar buvo nuėjęs prie D. buto lango, iš lauko, pabarškino į langą, norėjo, kad šis išeitų į lauką ir kad pasiaiškintų daugiau, tačiau D. neišėjo. Taip pat dar dieną prieš tai apie 12 val. buvo dar vienas konfliktas su D. dėl šunų. Jis norėjo išvesti savo šuniukus į lauką. Vieną šuniuką turėjo rankoje, kitą turėjo su „šniūreliu“. Jo kitas šuniukas yra Jorkšyro terjeras. Kai tik pravėrė duris, Jorkšyras išbėgo į koridorių, tuo metu D. nešė šiukšles ar panašiai. Šuniukas pripuolė prie D. lodamas, norėjo pulti į kojas, bet jis sulaikė šuniuką, tai šuniukas tikrai šiam neįkando į kojas. D. susinervino, jau ketino spirti į jo šuniuką, bet jis spėjo šuniuką patraukti. Tuo metu jie apsižodžiavo, bet tuo viskas ir baigėsi. To konflikto metu, kai jiedu susimušė, D. jam nesudavė daugiau nei vieno smūgio tik kaip atrėmė tą pirmąjį šio smūgį, o jis šiam sudavė kokius keturis smūgius į veidą. Su D. dažnai vyksta konfliktai, apsižodžiavimai. Ir kiti kaimynai su šiuo nesutaria, netgi įtaria, kad šis į garažo ir tvarto durų spynas pripūtė makroflekso, kad pradūrinėja jam ir kaimynams automobilių padangas, spjaudosi ant durų. Jie patys to nematė, tačiau daugiau nėra kam tokių dalykų daryti, nes iki šiam čia atsikraustant viskas buvo gerai. Jei D. nebūtų užkliuvęs jo, tai nieko ir nebūtų buvę, niekas čia nenori su šiuo bartis, tik tegu nelenda prie jo ir tegu negadina jų turto. Jis šiam smūgiavo tik dėl to, kad šis jam neįdaužtų, o kitus smūgius šiam sudavė, kad šis neatsipeikėtų ir negalėtų jam dar suduoti (2 t., b. l. 36-37, 61).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. kaltu prisipažino iš dalies. Dieną iki 2023 m. sausio 14 d. įvykio, nukentėjusysis D. B. koridoriuje įspyrė jo šuniukui. Dėl to kilo žodinis konfliktas. Įvykio dieną – 2023 m. sausio 14 d., apie 11.00 val. – ėjo į lauką vedžioti šuniuko ir vėl daugiabučio namo laiptinėje susitiko su kaimynu D. B., kuris tuo momentu grįžo iš lauko. D. B. vėl įspyrė šuniui, todėl kilo konfliktas, peraugęs į muštynes. Šunį perdavė buvusiai sutuoktinei į kambarį, o pats liko laiptinėje. Ten rankomis pastūmė D. B. už pečių, o D. B. trenkė jam, tačiau smūgio į galvą išvengė, nes nuo smūgio prisidengė ranka ir kliuvo tik į petį. Teigia, kad už striukės neėmė, tik rankomis iš nugaros apglėbė kaklą. Tada D. B. pradėjo priešintis – kandžiotis (įkąsti nespėjo), ko pasekoje trenkė D. B., galimai ir keturis kartus į galvos sritį. Tada iš buto išėjo buvusi sutuoktinė ir išskyrė. D. B. po konflikto grįžo į savo butą. Po konflikto matė D. B. veide nubrozdinimus. Konflikto metu sūnus M. K. buvo kambaryje, po konflikto buvo išėjęs – ėjo belsti į D. B. langą. Mano, kad dėl konflikto yra kaltas pats nukentėjusysis, nes jis savo elgesiu išprovokavo muštynes.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dieną prieš įvykį nešė šiukšles. Susitiko su A. K.. Nurodė, kad šuniui tada nespyrė, o tik pagąsdino, kad spirs. Tą dieną viskas baigėsi apsižodžiavimu. Kitą dieną – 2023 m. sausio 14 d., grįžo iš miesto namo ir laiptinėje susitiko su A. K. sūnumi M. K., kuris nenorėjo jo praleisti praeiti, norėjo išprovokuoti konfliktą, jie apsižodžiavo. Tuo pat metu į laiptinę išbėgo pats A. K., kuris jį užpuolė. Laiptinėje buvo trys: jis, A. K. ir M. K.. Jį puolė A. K., juto kaip iš už nugaros jam į koją galimai įspyrė M. K.. Kilo grumtynės tarp jų trijų, kurios baigėsi tada, kai į laiptinę išėjo J. K.. Į galvos ir veido sritį smūgiavo A. K., o visur kitur – į kojas ir šonus – M. K.. Tris kartus jį buvo prismaugęs A. K.. Fizinį skausmą ir pasekmes sukėlė būtent A. K. smūgiai. Mano, kad smūgių buvo apie 10-15. Po konflikto jis grįžo į butą, o M. K. dar beldė į langą, grasindamas, kad dar gaus. Tada jis išsikvietė policiją. Nurodė, kad tiek A. K., tiek M. K. konflikto metu buvo neblaivūs. Turtinė žala patirta dėl suplėšytos žieminės striukės „Armani“, kuri buvo įsigyta prieš 5 metus firminėje parduotuvėje ir kainavo 300,00 Eur. Neturtinę žalą apibūdina kaip patirtus nepatogumus dėl sumušimo, kraujosruvų, suvaržyto judėjimo, prastos savijautos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausiama J. K. paaiškino, kad yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė, bendro ūkio neveda, tačiau bendrauja ir gyvena tame pačiame bute. Su nukentėjusiuoju D. B. nebendrauja, nes jis yra sunkaus būdo žmogus. Pažįsta nukentėjusįjį nuo pat vaikystės. 2023 m. sausio mėnesį, A. vedė į lauką pasivaikščioti šuniuką. Labai greitai, būdama buto koridoriuje, išgirdo kaip sucypė šuniukas. Tuoj pat pasigirdo A. ir D. šūkavimas. Pravėrė buto duris, kad pasižiūrėti kas ten vyksta, tada iškart A. padavė šuniuką į rankas ir nustūmė D. su rankom. D. taip pat A. užsimojo trenkti, tačiau A. užsidengė su ranka. Tada užsidariusi buto duris nunešė šuniuką į butą, nusegė jo pavadėlį, galėjo praeiti pusė minutės ir grįžo atgal į laiptinę pažiūrėti kas vyksta. Pradarius duris pamatė, kad A. ir D. yra susikibę. Smūgių nematė. Tada pradėjo šaukti, liepė liautis ir paėmė A. už rankos ir tempdama nuvedė jį į kambarį. Jokių sužalojimų nei pas vieną nematė. Vėliau atsikėlė sūnus, klausė tėvo, kas įvyko laiptinėje ir išėjo į lauką. Grįžęs paaiškino, kad norėjo susitikti ir išsiaiškinti su D. kas ten įvyko ir beldėsi į jo langą, tačiau jis neišėjo. Netrukus sūnus išvažiavo pas draugę. Sūnus yra registruotas jų bute, tačiau gyvena kitur su drauge, tą dieną buvo tik atvykęs į svečius. Sūnus konflikte nedalyvavo. Prieš tai taip pat yra buvę konfliktų su D. dėl šuniuko. Pasakojo kitiems namo gyventojams apie įvykį, tačiau ne tą pačią dieną. Jokių sumušimo žymių ant D. B. veido nematė nei įvykio dieną, nei vėliau. Matė, kad nukentėjusysis ir dabar nešioja tą pačią striukę (juodą su kailiuku „Armani“ prekinio ženklo), kurią vilkėjo įvykio metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausiama R. T. paaiškino, kad pažįsta A. K. ir D. B., nes jie yra jos kaimynai. Nei su vienu nesipyksta, tačiau ir nesibičiuliauja – pasisveikina ir tiek. Iš kaimynų kalbų žino, kad buvo kažkoks konfliktas tarp A. K., M. K. ir D. B.. Pati konflikto nematė ir triukšmo negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. paaiškino, kad A. K. pažįsta, o D. B. pažįsta tik iš matymo, nes jis neseniai atsikraustė čia gyventi. Yra kaimynai. Pati jokio konflikto nematė ir negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. paaiškino, kad A. K. yra jo tėvas. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškina, kad nukentėjusysis yra neadekvatus žmogus. Konflikto metu miegojo. Pabudęs pamatė tėvus kambaryje kalbantis apie įvykį. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad D. B. spyrė tėvų šuniui. Norėjo išsiaiškinti su D. B. kas įvyko, beldėsi į jo langą, tačiau šiam neatidarius, išvažiavo namo. Kas nukentėjo, nežino. Iki ir po konflikto D. B. nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2023 m. sausio 13 d. apie 15 val., gal anksčiau, tiksliai laiko nepamena, daugiabučio laiptinėje, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), jam išėjus iš savo buto Nr. 1, kaip tik tuo metu išėjo ir kaimynas A. K. su dviem šuniukais. Vienas šuo buvo rankose, o kitas – ant žemės. Jam jau einant pro šalį, pro kaimyno buto duris, kaip tik ir gavosi, kad šis atsidarė savo buto duris ir tuo metu kaip tik jam po kojomis paleido savo šuniuką. Kuris tas šuniukas buvo, nepamena, bet ten abu nedideli šuniukai. Tas paleistas šuniukas puolė tiesiai jam į kojas, ir pajuto, kad grybštelėjo jam į dešinės kojos čiurną, iš užpakalinės pusės, tačiau jokių sužalojimų neliko, skausmas nebuvo sukeltas, nes šuniukas tik sugriebė jam už kojos ir iškart paleido. Gal ir buvo su pavadėliu, to tiksliai nežino, bet kadangi atstumas tarp jo ir kaimyno buto buvo nedidelis – nepilnai metras, tai tas pavadėlis ir nesulaikė vis tiek to šuniuko. Jis tada kaimynui pasakė, kad šis laikytų tą savo šunį. Šis jam atgal pasakė „kas yra, durniau, žąsine“ ir panašiai. Jis šį taip pat iškeikė, jiedu apsižodžiavo, tačiau tuo konfliktas ir baigėsi, jis išėjo nešti šiukšlių. 2023 m. sausio 14 d. apie 12 val., jis grįžo namo iš miesto ir jam einant koridoriumi link savo buto Nr. 1, kaip tik jam priešais pravėrė savo buto duris Nr. 3 kaimynas M. K.. Duris pravėrė plačiai, net nebebuvo kaip praeiti pro šoną ir dar pats M. atsistojo durų priekyje šonais, jam išvis nebebuvo daug vietos praeiti, tai einant pro šoną, prisilietė vienas su kitu dešiniais pečiais – gavosi toks praslydimas pečiais. Jis toliau ėjo link buto. M. atsisuko į jį, buto Nr. 3 durys liko praviros, jų neuždarė. M. jam pasakė kur čia eina ar kažką panašiai, jis šiam atsikirto, kad „blaivykis, snargly“ ar dar kažką ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis jau buvo prie savo durų, norėjo jas atsirakinti. M. toliau jam sakė, kad jis tuoj gaus į galvą, jis šiam atsakė, kad žiūrėtų, kad pats negautų. Tuo metu, kaip tik iš savo buto Nr. 3 išbėgo ir A. K.. Toliau vyko žodinis konfliktas tarp jų trijų, jie garsiai šaukė vienas ant kito, keikėsi. A. pradėjo jam grasinti, kad „ateik čia, gausi malkų“ ar „į ragus gausi“, kažkas tokio, tuo metu buvo suspaudęs rankas į kumščius, artėjo link jo. Jis supratęs, kad nespės atsirakinti savo butų durų ir gali vykti rimtesnis konfliktas, kadangi rankoje laikė piniginę, telefoną, raktus, tai nenorėdamas, kad jie iškristų iš rankų, pasidėjo daiktus ant šalia esančių laiptų. M. apėjo jį iš šono dešinės pusės, arčiau tų padėtų daiktų. Kažkas kažką vėl apsižodžiavo, jis lyg ir pasisuko daugiau į M., o A. liko jam už nugaros, daugiau jam iš kairės. Tuo metu A. netikėtai iš nugaros apglėbė ranka (rankos dilbiu ir žastu) jam per kaklą ir prisispaudė prie savęs, pradėjo jį smaugti. Tuo metu, kol A. jį laikė prispaudęs, jis bandė verstis ant šono, kad išsilaisvintų nuo A., bet M. pradėjo jį spardyti kojomis į pilvą ir šonus. Spyrė gal 10 kartų. Jis vis muistėsi, bandė išsilaisvinti nuo A., ir tuo pačiu dar bandė atsispirti nuo M. veiksmų – bandė šiam įspirti į tarpukojį ar kur skaudžiau į koją, kad šis liautųsi jį spardyti, norėjo apsiginti nuo šio. Ar kur pataikė šiam, nežino. Jam pavykus išsilaisvinti nuo A. rankos, jis ėjo arčiau savo daiktų ir arčiau M.. Tada M. vėl pradėjo pulti ant jo, jis žengtelėjo atgal ir vėl A. jį viena ranka apglėbė iš nugaros per kaklą ir vėl prisispaudęs prie savęs jį smaugė. Jis bandydamas apsiginti nuo A., bandė A. smūgiuoti į šonus, kad šis jį paleistų. Gal ir pataikė kažkur šiam, nes šis atleido šiek tiek ranką, jam pavyko išsilaisvinti. Tada vėl M. pripuolė prie jo, vėl bandė jam kažkur įspirti, bet niekur nepataikė, jis šiam atgal bandė atsispirti, nusistumti šį šalin. Tada į grumtynes įsikišo iš buto išbėgusi A. žmona J.. Ji pradėjo šaukti: „M. baik“, tempė šį už rūbų šalin. Tada A. trečią kartą apglėbė su ranka šiam iš nugaros per kaklą, bet jis su dešine ranka kėlė šio ranką į viršų, kad išsilaisvintų iš šio ir jam pavyko išnerti per šio rankos apačią. Tačiau šis sugriebė jam už striukės ties sprandu ir tempė ją į viršų. M. tuo pačiu metu pripuolęs padėjo šiam jį laikyti, čiupo jam už striukės dešinio šono abiem rankomis. Viena šio ranka buvo ties dešiniu striukės šonu, kita- panašiai ties dešinės pusės petimi ir šis taip pat laikė jį už striukės kartu su A.. Jis juto pagrinde kaip A. laikydamas jo striukę iš viršaus kėlė jį į viršų. Jis bandė per apačią išsinerti, tačiau striukės užtrauktukas pradėjo rėžtis jam į kaklą, ir užspaudė jam kaklą, jam pradėjo trūkti oro, jis pradėjo garsiai šaukti, kad paleistų, dusina, nebeina išverti, trūksta oro. Užtrauktukui įsirėžus jam į kaklą, A. toliau tempė jo striukę į viršų, dėl ko juto skausmą, trūko oro. Tada įsikišo J., pradėjo A. raminti. A. paleido jį, jis vėl atsisuko į M. ir kaip tik tuo metu A., daugiau stovėdamas jam iš kairės pusės, tuo metu, kai jis tikrai nieko nedarė, netikėtai smūgiavo jam iš kumščio į veidą. Mano, kad pirmas smūgis buvo jam į kairę akį, nes net sužaižaravo akyse, „apspango“. Tada dar kokius keturis smūgius pajuto į galvą, t. y. į pakaušio sritį, į kairės pusės smilkinį ir dar gal vieną ar du smūgius į tą pačią kairės pusės akį, skruostą. Iš viso, mano, kad jam buvo suduota ne mažiau 4-5 smūgiai į galvą ir veidą. Mano, kad jam smogė tik A. į galvą, jei kur M. ir įspyrė jam į pilvą, tai jam tikrai nesijautė to. J. klykė, cypė, liepė visiems ramintis. Tuo muštynės ir baigėsi, jis pasiėmė savo daiktus, dar kažkiek apsižodžiavo, atsirakino duris ir įėjo į butą. Jam būnant bute, už kokios minutės girdėjo, kad A. su M. išbėgo į lauką, prie jo buto lango ir pradėjo klykti, kad jis lįstų lauk, kad tuoj dar gaus malkų. M. pradėjo belsti delnu į langą ir šaukti: „Lįsk lauk, asile, tuoj vėl gausi malkų, sudaužysim“. Jis išsikvietė policiją. Atvyko medikai, jį apžiūrėjo, bet nutarė, kad jis pats nuvyks į priėmimą, kur ir buvo apžiūrėtas. Nedarbingumo imti dėl šio įvykio nereikėjo, nes šiuo metu yra nedirbantis. Dėl M. veiksmų, jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų dėl jo veiksmų nepatyrė. Nors šis jam ir smūgiavo, bet ar kad šis silpnesnis buvo, ar kad jis buvo su stora striuke, tačiau jis skausmo nejautė. Fizinį skausmą ir sužalojimus jam padarė A.. Jam buvo sukeltas skausmas visus tuos tris kartus, kai A. jam ranka užspaudė kaklą ir pradėjo smaugti, buvo šiek tiek apsunkintas kvėpavimas, bet oro nebuvo pritrūkęs, tik juto skausmą kaklo, pečių srityje, nuo stipraus A. laikymo ir kaklo spaudimo. Taip pat buvo sukeltas skausmas ir dusinimas ir kai su užtrauktuku jam užspaudė kaklą, taip pat suduodant smūgius į galvą ir veidą, dar iki dabar jaučia skausmą galvos ir veido srityje. Taip pat jaučia skausmą ties pečių juosta, ties sprandu, mano, dėl tų A. smaugimų. Liko kraujosruva kairėje akyje, kairės akies obuolyje išsiliejęs kraujas, prakirsta žaizda kairiame antakyje. Ant kairės rankos išorinės pusės matosi įbrėžimas, kuris atsirado kažkuriuo metu grumiantis su A., mano, kad konflikto pradžioje, kai jis bandė išsivaduoti nuo A. rankos, tai šis su nagais buvo užgriebęs jam už rankos, kad jis neišsprūstų, dėl to taip pat tuo metu jautė skausmą. Daugiau sužalojimų neliko ant kūno. Tą dieną, kai vyko muštynės, jokių konfliktų dėl šuns tikrai nebuvo, viskas prasidėjo nuo M.. Abu – tiek A., tiek M. atrodė neblaivūs. M. net šiek tiek svirduliavo. Nuo jų sklindančio alkoholio kvapo nejautė, bet kalba buvo jau ne visai rišli. Kadangi jis šiuos pažįsta seniai, tai žino, kaip šie kalba būdami blaivūs, o kaip neblaivūs. Konflikto metu, jam buvo suplėšyta striukė, kai grūmėsi su A., kai bandė iš šio išsivaduoti. Suplyšo abiejų rankų pažastys, išplyšo kairės pusės išorinės kišenės užtrauktukas, atplyšo striukės priekyje esantis ženklas bei suplyšo striukės vidinės kišenės šonas. Iki konflikto striukė nebuvo suplyšusi, nors ją naudoja apie 5 metus. Striukė nebuvo nauja, bet jis ją dar naudos. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį byloje (1 t., b. l. 32-34).

Iš 2023 m. birželio 21 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo D. B. ir įtariamojo A. K., matyti, jog kiekvienas liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 64/2023(03) konstatuota, kad D. B. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kairės akies abiejų vokų ir kairio skruosto srityje su kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine ir linijine paviršine muštine žaizda kairiame skruoste. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 60-61).

Iš 2023 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad D. B. sutikus, buvo atlikta jo kūno apžiūra: veido srities kairėje pusėje, paakyje matoma mėlynė, kairiame bei dešiniame skruostuose ir smakro srityje- nubrozdinimai, antakyje bei paakyje - kraujuojančios žaizdos, kairės rankos rieše- nubrozdinimai (1 t., b. l. 50-54).

Iš 2023 m. sausio 16 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad A. K. sutikus, buvo atlikta jo kūno apžiūra: A. K. kairės rankos kumštis šiek tiek patinęs. Patinimas matomas ties kairės rankos plaštaka, krumpliais, pirštų apatinėmis falangomis. Matosi ties pirštais melsvos kraujosruvos. Apžiūrėjus abiejų rankų dilbius, jokių kraujosruvų ar sužalojimų žymių nesimato (2 t., b. l. 40-47).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra gyvenamojo, daugiabučio namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini). Į gyvenamojo namo laiptinę patenkama iš rytų pusės, pro rudos spalvos duris su kodu. Įėjus į vidų, vakarų kryptimi matoma pirmo aukšto laiptinės aikštelė. Aikštelėje pietų, vakarų, bei šiaurės kryptimis matomos butų durys. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (1 t., b. l. 20-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad A. K. yra jos buvęs sutuoktinis, tačiau jie gyvena tame pačiame būste, nors ir neveda bendro ūkio. M. K. yra jos sūnus. Jai išaiškinta teisė, jog ji gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, arba neatsakyti į kuriuos nors jai pateiktus klausimus, susijusius su šeimos nariais ar artimais giminaičiais. Ji sutinka byloje duoti parodymus. 2023 m. sausio mėn., dienos tiksliai nepamena, gal 12 ar 13 dieną, iš ryto, gal apie 10 val., bet ir laiko tiksliai nepamena, ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). A. K. vedė šuniuką į lauką, išėjo iš buto, ji buvo buto koridoriuje. Už kelių sekundžių ji išgirdo šuniuko cypimą ir triukšmą kaip kažkas barėsi, keikėsi, šūkavo. Girdėjo ir A. balsą, ir kaimyno D. B., gyvenančio 1-ame bute, balsą. Girdėjo, kad abu keikėsi, suprato, kad jie ginčijasi. Ji nieko nelaukdama pradarė buto duris pažiūrėti, kas ten vyksta. Pradarius duris, A. padavė jai per durų tarpą į rankas šuniuką ir iškart abiem rankomis stūmė toliau nuo savęs kaimyną D.. D. stūmė ties pečiais iš priekio. D. dėl to pastūmimo nenuvirto. Tada pamatė, jog D. užsimojo kažkuria ranka prieš A. ir trenkė A., bet A. kažkuria ranka užsidengė nuo D. smūgio, todėl D. pataikė į A. ranką, panašiai ties žastu, pečiais. Ji nepamena, ar D. kumščiu, ar delnu buvo užsimojęs ir trenkė A.. Į kurią ranką trenkė, taip pat nepamena. Ji nuvedė šuniuką į kambarį ir buto duris uždarė. Kas ten toliau koridoriuje vyko, nebematė. Nusegė šuniukui pavadėlį ir iškart išėjo atgal į daugiabučio koridorių, norėdama A.su D. išskirti. Truko gal kokią pusę minutės, kol nusegė pavadėlį ir išėjo iš buto. Kai ji atidarė duris, matė, kad A. ir D. vienas su kitu buvo susikibę rankomis, grūmėsi pirmo aukšto koridoriuje. Kad būtų kuris sužalotas, to nepastebėjo. Tada ji čiupo A. už rankos, sušuko, kad baigtų vieną kartą ir tempė A. į butą. Tuo konfliktas ir baigėsi. Ji iš šio konflikto matė tik kaip A. pastūmė D., kaip D. trenkė A. į ranką ir kaip jie vėliau buvo susikibę rankomis bei grūmėsi, daugiau jokių smūgių nematė. A. grįžo į butą, o D. į savo butą. Konflikto metu jos sūnus M. K. miegojo. Kai A. grįžo į butą, tada ir sūnus pabudo. A. ir jai, ir jau atsikėlusiam sūnui pasakojo, jog konfliktas kilo dėl to, kad D. paspyrė šunį. Kiek ir kokių smūgių sudavė A., jai nesakė, kad būtų buvęs sužalotas pats A., to nematė. Sūnus į koridorių iš viso nebuvo išėjęs ir su D. nekonfliktavo. Kai A. papasakojo, kas nutiko, M. išėjo iš buto, o A. liko bute. Už kelių minučių M. grįžo ir sakė, kad jis norėjo eiti pasiaiškinti su D., dėl ko čia taip vyksta, tai sakė, kad jis iš lauko pusės beldė į D. kambario langą, kvietė šį išeiti pasikalbėti, bet D. neišėjo. Įvykio metu tiek A., tiek M. buvo blaivūs (1 t., b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jam išaiškinta teisė, jog jis gali atsisakyti duoti parodymus prieš save patį, prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius arba neatsakyti į kuriuos nors pateiktus klausimus. Jis sutinka duoti parodymus. 2023 m., prieš kelis mėnesius, bet tiksliai datos jau nepamena, buvo dienos metas, jis miegojo pas savo tėvų A. ir J. K., jų bute, (duomenys neskelbtini). Jis prasibudo, tik jau nebežino, ar nuo kažkokio triukšmo pabudo, ar jį kas pažadino. Tėvai buvo kambaryje. Girdėjo, kad jie tarpusavyje kalbasi, jog buvo konfliktas tarp jo tėvo A. ir kaimyno D. B.. Tėvas sakė, kad D. spardė šunį, todėl šie susibarė, susimušė tarpusavyje, bet kas kam trenkė, su kuo trenkė, kiek kartų trenkė, nežino. Iš jų pokalbio suprato, kad tas konfliktas įvyko visai neseniai. Kur konfliktas įvyko, nežino, bet suprato, kad ne bute. Girdėdamas, jog kilo konfliktas, jis nusprendė nueiti ir pabelsti į D. B. kambario langą iš lauko pusės, kadangi žino, kuris langas yra šio kambario. Po kokios minutės išėjo į koridorių, norėdamas nueiti iki D. kambario lango. Tuo metu koridoriuje jau jokių asmenų nebuvo. Norėjo šį pasikviesti pasikalbėti, pasiaiškinti, kodėl šis puola ant jo tėvo, kas ten per konfliktas kilo, kodėl šunį spardo. Jis pabeldė kelis kartus iš lauko į šio kambario langą ir laukė, kol D. prieis, tada būtų šį pasikvietęs pasikalbėti, bet kadangi D. prie lango nepriėjo, jis nuėjo šalin. Prie lango šiam nieko nešaukė. Po to, kai pabeldė į langą, neužilgo jis išvažiavo į savo namus, kur gyvena nuolatos, nes nebeturėjo ką veikti pas tėvų. Iki kol jis buvo pas tėvų, nebuvo atvažiavusi greitoji ar policija. Jis tik retkarčiais būna pas tėvų, retkarčiais lieka pas jų nakvoti, kai jo draugė išvyksta pas savo tėvų, bet D. žino iš vaikystės. Su D. nebendrauja, nėra turėjęs su šiuo jokių konfliktų (1 t., b. l. 113-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2023 m. žiemą, sausio ar vasario mėn., bet tiksliai datos nepamena, tik pamena, kad buvo šeštadienis, kadangi tą dieną nedirbo, galėjo būti apie 13 val., bet ir laiko tiksliai nepamena, ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena antro aukšto bute. Tuo metu namuose jos vyro A. K. nebuvo, o jos sūnus D. K. miegojo. Būnant namie, ji išgirdo triukšmą, kaip klykimą, šaukimą, lyg ir moterišką balsą dar girdėjo, girdėjo ir vyriškus balsus, bet daugiau keiksmažodžius vartojo. Kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, nepamena, bet necenzūriniai, rusiški. Iš balsų, kas ten buvo – neatpažino. Iš pradžių pažiūrėjo per langą į lauką, pamanė, kad lauke gal kažkas konfliktuoja, bet nieko nesimatė. Tada priėjo prie savo butų durų ir pasiklausė, kas vyksta. Girdėjo, jog triukšmas sklinda iš jų daugiabučio koridoriaus pirmo aukšto. Ji tik pasiklausė per duris, suprato, kad tarp kažko vyksta konfliktas ir nuėjo šalin. Ji iš savo buto išėjusi nebuvo, nežiūrėjo, kas ten vyksta. Triukšmas truko neilgai, kelias minutes. Daugiausia jai įstrigo keiksmažodžiai ir bildesys, kaip kažkas į sienas ar dar kur stumdytųsi ar panašiai. Neužilgo pastebėjo per langą, jog prie jų daugiabučio namo atvažiavo greitoji ir policija. Tos pačios dienos vakare ji kalbėjosi su kaimyne J. K. iš pirmo aukšto, klausė, kas ten įvyko, kas ten per konfliktas buvo. J. jai pasakė tik tiek, kad jos vyras A. K. ir jų sūnus M. K. sukonfliktavo su kaimynu D. B.. Kaip jie ten sukonfliktavo jai smulkmenų neaiškino, tik suprato, kad gal ir susimušė, susistumdė ar kažkas panašaus. Kitą dieną jau pati matė sumuštą D. B., dėl to ir suprato, kad D. B. buvo sumuštas. Ji pati su D. B. nebendrauja, niekas su juo nebendrauja, nes jis yra problematiškas. Kai buvo kviečiama į apklausą, ji vėl kalbėjosi su J. K., minėjo, kad yra kviečiama į apklausą dėl to konflikto, tai J. jai patikslino ir pasakė, jog sukonfliktavo A. su D., o šios sūnus M. konflikto metu miegojo. Jos niekas neprašė vienaip ar kitaip liudyti. Kad būtų A. ar M. sumuštas, ji to nematė (1 t., b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. T. parodė, kad ji gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. 2023 m., gal prieš du, tris mėnesius, gal anksčiau, tiksliai laiko jau nepasakys, ji išgirdo bendrai iš kaimynų kalbų, jog neva jų daugiabutyje pirmame aukšte įvyko konfliktas tarp kaimynų A. K., M. K. ir D. B.. Taip pat girdėjo, kad kažkuris ar A., ar M., neva vieną kartą trenkė kumščiu D. į veidą. Girdėjo, kad jie sukonfliktavo trise. Kaip suprato, konfliktas kilo dėl pradurtų padangų, dėl ko yra įtariamas D. B.. Su kuo konkrečiai ji kalbėjo apie šį konfliktą, ji jau nepamena, mano, kad ne su vienu kaimynu teko bendrauti ir ne iš vieno atsigirdo apie šį konfliktą. Ji pati jokio konflikto, triukšmo negirdėjo, atvykusių greitosios ar policijos automobilių prie jų daugiabučio nematė. Ji apie kilusį konfliktą sužinojo tik vėliau, gal po dienos ar net kelių. Ji pati nematė nei vieno sumušto kaimyno. Ji pati su D. nebendravo ir nebendrauja su juo. Nei su A., nei su M., nei su šio mama J. K., ji taip pat nebendravo apie šį konfliktą, nelabai su jais bendrauja, tik susitikus pasisveikina ir tiek (1 t., b. l. 95-96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad ji gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. 2023 m., prieš keletą mėnesių, bet nei mėnesio, nei dienos nepamena, bendrai iš kaimynų kalbų atsigirdo, jog prieš dieną ar prieš kelias dienas tarp pirmame aukšte gyvenančių kaimynų K. ir B. įvyko konfliktas. Iš ko konkrečiai tai girdėjo, jau nepasakys, girdėjo ne iš vieno. Kažkas tai sakė, kad susimušė vyresnysis K., jo vardo nežino, su B., kurio vardo irgi nežino, kažkas tai sakė, kad susimušė trise, t. y. K., jo sūnus, kurio vardo irgi nežino, ir B.. Kas konkrečiai, ką sakė, negali nurodyti. Ji pati jokio konflikto nematė, nieko negirdėjo, greitosios ar policijos automobilių, atvykusių prie jų daugiabučio namo, nematė. Ji dirba pamaininį darbą, retai būna namuose, galėjo būti, jog konflikto metu buvo darbe. Ji pati nematė sumušto nei vieno kaimyno, bet nelabai ir bendrauja su jais. Dėl ko konfliktas įvyko, kas jį pradėjo, nežino (1 t., b. l. 89-90).

Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų iš įvykio 2023 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini), ir garso įrašas iš BPC.

Apžiūrimame vaizdo įraše „2023_0114_114920_009“, kurio trukmė 04:53 min., matyti, jog atvykstama pas D. B., kuris yra kruvinu veidu – kraujuoja daugiausia ties kaire akimi. D. B. nurodo, jog viskas prasidėjo vakar – j s ėjo pro šalį išnešti šiukšles ir iš trečio buto iššoko, o gal ėjo kartu, gal laukė, kol jis išeis (garsiai svarsto), paleido mažą šunį (patikslina, jog du šunis turi) ir šuo jam į koją įgnybė. Pasakoja kaip jis paklausė, ko tą šunį… (nepabaigia minties), jis pasakė (nenurodo kam), kad nuspirs tą šunį ir jie susiginčijo (nenurodo su kuo susiginčijo). Toliau tęsia pasakojimą, kad šiandien jis grįžo ir šis (pagal kontekstą suprantama, kad A. K.) su „Kurmiu“ „gatavas“ buvo ir jį tiesiog laiptinėj užpuolė. Jis pats nenorėjo atgal muštis, tiesiog grūmėsi ir rodo į savo veidą, kas po grumtynių liko. Patikslina, jog „Kurmis“ tai A. K. sūnus. Šie abu buvo girti, sudraskė jam visą striukę. A. jį laikė, smaugė. Į pareigūno klausimą, kuris jam trenkė į veidą, nurodo, kad A.. A. jį buvo užspaudęs (rodo, kad jį užspaudęs buvo pusiau sulenkta ranka), o „Kurmis“ buvo iš kitos pusės. Nurodo, jog A. sūnaus vardas M., kuris buvo daugiau ant laiptų pasilipęs, o A. šone spaudė. Po to M. ėjo link jo, todėl jis vėl į M. atsisuko ir nuo A. gavo kokius keturis – penkis smūgius. O nuo M. nežino kur – kažkur į pilvą, dar kažkur, bet nieko nepasijautė. Atvyksta medikai, apžiūri D. B.. D. B. nurodo, jog viskas vyko laiptinėje pirmame aukšte, kai jis grįžo namo, „Kurmis“ staigiai atidarė duris ir jis su šiuo pečiais prasilenkė, jis kažkiek dar atsitraukė. Tada staigiai atbėgo A., tiesiog pradėjo grumtis – vienas iš vieno šono, kitas iš kito šono. Jis pats trenkti atgal nenorėjo, jie vėl bandė, jį smaugė, striukę pradėjo draskyti, tada vėl „Kurmis“, tada vėl A....“ (kalba rodydamas rankomis kaip apie grumtynes), tada pasikėlė striukė užtraukta ir pradėjo jį dusinti. Jis sakė paleisti jį, nes nebebuvo oro, tada vėl jį kažkaip užspaudė ir tada pradėjo kumščiais darbuotis. Tuo įrašas baigėsi.

Apžiūrimas įrašas „2023_0114_114934_010“, įrašo trukmė 05:02 min. Filmuojama kito pareigūno kamera. Įraše fiksuojami duomenys kartojasi kaip ir aukščiau apžiūrėtame įraše „2023_0114_114920_009“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimas įrašas „2023_0114_115851_010“, įrašo trukmė 1:01 min. Pareigūnai skambina į kito buto duris, galimai 3-io buto, kuriame gyvena A. K., tačiau durų niekas neatidaro, nors girdėti ir už durų bute skambantis skambutis. Durys – medinės.

Apžiūrimas įrašas „2023_0114_115435_011“, įrašo trukmė 3:26 min. D. B. pasirašo blaivumo patikrinimo knygoje, jog jam nustatytas blaivumas. Sutaria, jog jis, kai šiek tiek atsigaus, pats nuvažiuos į priėmimo skyrių. Nuo įrašo 03:00 min. D. B. parodo, kurioje laiptinės vietoje vyko grumtynės. Grumtynės vyko prie jo buto durų. Tuo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas įrašas „2023_0114_115854_012“, įrašo trukmė 1:02 min. Įraše fiksuojami duomenys kartojasi kaip ir aukščiau apžiūrėtame įraše „2023_0114_115851_010“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Apžiūrimas garso įrašas iš BPC „BPC skambučio įrašas (ID 95275109595, skambučio pradžia_ 2023-01-14 11_30_27)“, įrašo trukmė 3:09 min. Įraše girdisi kaip skambinantysis uždusęs kvėpuoja. Kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini). Kalbant tolumoje girdisi trankymo, daužymosi garsai. Nurodo, kad jį užpuolė kaimynai laiptinėje. Jis tiesiog grįžo namo ir užpuolė jį, sumušė. Nurodo, kad dabar kaimynai daužosi prie lango. Kaimynai yra iš trečio buto. Jį ką tik dabar užpuolė. Ką tik išsilaisvino ir skambina policijai. Jo akis prakirsta, kraujuoja. Dar kartą patvirtina, kad jį užpuolė laiptinėje prie buto tėvas ir sūnus iš trečio buto. Nurodo, kad abu užspaudė, mušė jį rankomis ir iš kojos spyrė, striukę suplėšė. Vienas užlaužęs laikė, kitas spardė ir dar antakį prakirto. Operatorius klausia, kur dabar yra užpuolikai, skambinantysis atsako, jog kieme apie langus daužėsi, dabar gal į kambarį suėjo. Skambinantysis prisistato D. B., prašo iškviesti medikus ir policiją. Nurodo, kad jam prakirstas antakis ir paakys. Nurodo, kad jie (iš konteksto suprantama, kad užpuolikai) abu girti. Tuo įrašo apžiūra baigta (1 t., b. l. 138-139).

Iš 2023 m. sausio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. pateikė įvykio metu apgadintą striukę „Emporio Armani“ (1 t., b. l. 121), kuri po apžiūros buvo jam grąžinta (1 t., b. l. 134).

Iš 2023 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėta D. B. pateikta vyriška, juodos spalvos striukė „Emporio Armani“, L dydis. Striukė su gobtuvu, ant kurio galo yra rusvos spalvos kailiukas. Striukė užtraukiama užtrauktuku. Ant striukės matosi dėvėjimo, nešiojimo žymės, pavienės dėmelės. Striukės priekyje ant kairės pusės krūtinės matoma plastikinė emblema su užrašu „EA7 EMPORIO ARMANI“, 3,8 cm pločio ir 1,9 cm ilgio, juodos spalvos. Emblemos kairės pusės kraštas atplyšęs. Kairės pusės kišenės juodos spalvos užtrauktukas iš vienos pusės išsinėręs. Kairėje ir dešinėje pažastyse matomi įplyšimai per siūles. Striukės nugaroje ties pečiais, palei siūles kairėje ir dešinėje rankovėse matomi įplyšimai. Vidinėje kairės pusės kišenėje, ties kairiu kišenės kraštu, palei užtrauktuką, matosi medžiagos ir siūlės įplyšimai. Striukės priekyje, išorinėje pusėje, nuo apykaklės viršaus 17 cm į apačią, ant užtrauktuko kairės pusės krašto, matomas pakrypęs užtrauktuko dantukas. Nukentėjusiojo teigimu, galimai ties šia vieta ir buvo užstrigęs užtrauktukas, kai jam smaugimo metu įsirėžė į kaklą užtrauktukas. Daugiau apgadinimų ant striukės nefiksuojama (1 t., b. l. 124-133).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo A. K.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kuriais jis pripažįsta nukentėjusiajam sudavęs smūgius, taip pat nukentėjusiojo D. B. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo D. B. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus – specialisto išvada ir nukentėjusiojo asmens apžiūra patvirtina, kad jis tikrai buvo sužalotas; kaltinamojo apžiūros rezultatai (fiksuotas kumščio patinimas, kraujosruvos ties pirštais) patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes; daiktų apžiūros protokolo su fotolentele duomenys patvirtina, kad buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė. Iš garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad nukentėjusysis aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja kaltinamojo A. K., liudytojų M. K. ir J. K. parodymams. Teismas liudytojų M. K. ir J. K. parodymus vertina kaip nepatikimus, kadangi jie yra kaltinamojo šeimos nariai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų D. K., R. T. bei R. V. duoti parodymai apie tai, kad konfliktas įvyko tarp trijų asmenų – kaltinamojo A. K., jo sūnaus M. K. ir nukentėjusiojo D. B.. Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma iš esmės patvirtina, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Praeityje teistas vieną kartą (už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokurorė kaltinamajame akte ir baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra įrodyta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl negali būti pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam prašė skirti realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki 1 metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nustačius jos dydį tokį, kokio prašo prokurorė, būtų pažeistas teisingumo viršenybės ir proporcingumo principas. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimu padaryta žala yra nedidelė, nukentėjusiajam liekamųjų reiškinių dėl padaryto sužalojimo nėra, todėl sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam A. K. turi būti paskirta arešto bausmė, jos dydį, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei sunkinančią aplinkybę, nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis.

Teismas sprendžia, kad A. K. elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytą BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 5 mėnesiams ir nustatant baudžiamojo poveikio priemones, kurios teismo vertinimu turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesio koregavimui – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.30 val., jei tai nėra susiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 49,03 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo D. B., kurį sužalojo kaltinamasis A. K. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 69-71). Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 49,03 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas.

Nukentėjusysis D. B. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės, 1000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo (2 t., b. l. 104-107).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam D. B. padaryta turtinė žala, susijusi su jo turto (striukės) sugadinimu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad striukė buvo pirkta maždaug prieš penkerius metus. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota striukės dėvėjimo, nešiojimo žymės, pavienės dėmelės. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti 300 Eur turtinė žala objektyviai neatitinka patirtos žalos, nes tokia suma buvo mokėta už naują striukę. Šiuo atveju, rūbas buvo keletą sezonų dėvėtas, turėjo nešiojimo žymių, todėl teismo vertinimu reali ir nukentėjusiojo objektyviai patirta žala galėtų būti vertinama 100 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo A. K..

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) sukeltas pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Nukentėjusysis D. B. ieškiniu prašo priteisti jam 1000 Eur neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sužalotas jo veidas, ilgai skaudėjo sumuštas vietas, apie dvi savaites ant veido matėsi mėlynės. Nukentėjusysis aplinkiniams turėjo pasakoti įvykio aplinkybes ir vėl prisiminti nemalonų įvykį. Dėl įvykio jaučia nuolatinį nerimą ir baimę susitikti su kaimynais. Nukentėjusysis jam padarytą žalą vertina 1000 Eur suma. Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, buvo sužalotas, kas patvirtina, kad jis patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Šiuo atveju nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo nepatyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo manyti, kad neigiamos pasekmės paliestų jo gyvenimą ateityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismų praktiką bei kaltinamojo turtinę padėtį (yra priešpensinio amžiaus, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje), remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. K. 300 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiojo D. B. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė, teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 8 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00230 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 648,75 Eur (2 t., b. l. 150-152). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. K. šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 648,75 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra valstybės patirtos ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo A. K..

Dėl kitų klausimų

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 parų areštą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir A. K. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą pirmiesiems 5 (penkiems) mėnesiams ir įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.30 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 49,03 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 03 ct) žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. D. B. naudai 100 Eur turtinei žalai, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 400 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. K. 648,75 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajam D. B. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė