Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-1117/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
1-158-1117/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40719-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Nukentėjusysis
J. L., A. G., V. Č., H. Č.
Kaltinamasis
J. K., S. P., R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-1117/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40719-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,nukentėjusiesiems J. L., A. G., V. Č., H. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti(duomenys neskelbtini), našlė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ūkininkė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini). Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., S. P., R. R. 2020 m spalio 10 d. apie 19.45 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įžūliu elgesiu, grasinimais, pašalinių žmonių akivaizdoje, būdami agresyviai nusiteikę, dėl asmeninių paskatų, R. R. sugriebus už kaklo J. L. ir taip jį pargriovus ant žemės, jie kartu tyčia sudavė J. L. daugybinius smūgius, bet nemažiau kaip 22 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo visi bendrai padarydami J. L. pakaušio sumušimą ir dešinės plaštakos ketvirto piršto patempimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o J. L. gelbėti atbėgusiai A. G., jie, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. R. pargriovus ant žemės A. G. ir ją tempiant už plaukų, jie kartu tyčia sudavė A. G. daugybinius smūgius, bet nemažiau kaip 16 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo bendrai visi padarydami A. G. nugaros juosmeninės dalies dešinės pusės sumušimą ir odos nubrozdinimą, veido sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip jie viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji J. K. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad tai galėjo būti 2020 m. spalio mėn., po jos sūnaus R. R. gimtadienio, datos tiksliai nepamena. Vakare R. R. buvo išvažiavęs su S. P. priklausančiu automobiliu. Ji paskambino sūnui, paklausė, kur šis yra. R. R. atsakė, kad yra namuose(duomenys neskelbtini). Namas, esantis šiuo adresu priklauso jai ir jos motinai, bet ten tuo metu gyveno R. R.. Ji pati gyvena(duomenys neskelbtini). Sužinojusi, kad sūnus yra namuose, ji pėsčiomis atėjo, atsisėdo ant suoliuko kieme. R. R. buvo užgėręs. Žino, kad iki tol, kol ji atėjo, R. R. buvo susikivirčijęs su kaimynystėje gyvenančiu J. L., tačiau dėl ko jie susiginčijo ir ką kalbėjo, nežino. Ji telefonu išsikvietė atvažiuoti S. P. tik todėl, kad R. R. buvo išvažiavęs su jo mašina ir norėjo, jog jis tą mašiną pasiimtų. Jai atėjus ir besėdint ant suoliuko, pripuolė J. L. sugyventinė A. G., pasakė „ar ir tu čia atsivilkai“, paėmė ją už plaukų ir nutempė iki pagrindinio kelio. Nuo jos telefoninio skambučio praėjus kokioms 15 min., S. P. atvažiavo prie keliuko, atidarė automobilio dureles ir tada iškart J. L. trenkė jam į kairę akį, taip prasidėjo grumtynės. Ten buvo ne muštynės, bet grumtynės. J. lindo prie S. P. automobilio kapoto, lindo po automobilio apačia, neleido išvažiuoti, šaukė „iškviečiau mentus, atvažiuos tuoj mentai ir jūs iš čia niekur neišvažiuosit“. Nebuvo muštynių, bet kumščiais vienas kitam galėjo susibaladoti. Tikrai nebuvo taip, kad primušė J. ir A., nuo tiek kaltinime nurodytų smūgių J. su A. būtų turėję gulėti ligoninėje. Ji asmeniškai niekam jokių smūgių nesudavė, tik norėjo patempti J. už kojų ir patraukti jį šalin, kad S. galėtų išvažiuoti namo. J. pats nusiplakė lįsdamas ir vartaliodamasis prie S. P. mašinos. Kai J. pradėjo šaukti, ji pasakė S. „tempkim jį už kojų šalin nuo mašinos ir važiuojam namo“. J. pradėjo šaukti „gelbėkit, gelbėkit“, tada atėjo V. ir H. Č., nes išgirdo J. šauksmą. Atėjus Č., J. gulėjo ant nugaros tiesiai S. mašinai po ratais. Buvo tamsu ir visi makalavosi tamsoje. Nematė kokius veiksmus atliko R. R., tiesiog visi grūmėsi. Matė, kad S. P. kažką pastūmė, gal R., gal J., bet nematė kas kurį pastūmė. S. P. pastūmė, nes jam į akį trenkė, visą savaitę akis buvo mėlyna, bet niekur nesikreipė. Visi buvo išgėrę, išskyrus ją. Atėjus V. ir H. Č., ji su S. P. nuėjo į namą. Paskui į namą parėjo R. R., kurio ji paprašė degtinės, išgėrė gal 4 „čerkas“. Name užsitraukė užuolaidas, nežiūrėjo ir niekur nėjo, nematė kai atvažiavo policija. Į kiemą ji išėjo tik apie 22 val., tuomet lauke buvo policijos pareigūnai, nustatė jai girtumą. Jie su J. L. ir A. G. yra kaimynai, visada paskolindavo jiems pinigų, leisdavo gyvulius ganyti savo pievose, nebuvo dėl ko muštis. J. L. ir A. G. buvo girti, patys kėlė „kipišyną“, todėl gavosi grumtynės. Su V. ir H. Č. yra piktuoju dėl gyvulių ganymo. Kaimynai tiesiog nori ją sužlugdyti, nesuprantama kaip jie gali taip elgtis, J. ir A. turėtų jų atsiprašyti. Ji taip pat rašė pareiškimą dėl J. ir A. elgesio, bet jos pareiškimas buvo prokuratūroje atmestas. Tą namą planuoja parduoti ir daugiau ten nesilankys, jokių kontaktų su nukentėjusiaisiais nebeturės. Sutiktų taikytis su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamasis S. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad tą dieną jis arė dirvas, kuomet paskambino J. K. ir pasakė, kad R. R. yra išvažiavęs su jo automobiliu ir reikia atvažiuoti. R. R. neturi teisės vairuoti, todėl J. K. norėjo, kad jis atvažiavęs paimtų automobilio raktelius, užrakintų automobilį. Jis atvažiavo į kiemą po kokių 10-15 min. kitu automobiliu, tuo metu J. K. su R. R. sėdėjo ant suoliuko. Sukant į kiemą, atėjo J. L. ir vos jam atidarius dureles, J. trenkė į kairę akį bei virto po automobiliu šaukdamas. Tada pribėgo R. R. su J. K., traukė J. nuo mašinos, kad jis galėtų pavažiuoti atgal. Jis atsitraukė ir J. vėl puolė, virto ant automobilio. Tada jis atsitraukė, išlipo. J. jis pastūmė, nes šis jam trenkė į akį. Smūgių nei J. L., nei A. G. nesudavė. Mano, kad J. L. galėjo nusibrozdinti vartydamasis prie mašinos. Tamsu buvo, girdėjo kaip A. G. šūkavo. Nenorėjo veltis į muštynes, todėl nuėjo į trobą. Buvo blaivus. Nematė kaip atvažiavo policija. Jei nukentėjusieji sutiktų taikytis, jis sutiktų.

Kaltinamasis R. R. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet tai buvo 2020 m. spalio mėn. Vakare su S. P. automobiliu parvažiavo į motinai J. K. priklausančius namus, nes ten gyveno. Kaimynas J. L. užgėręs šūkavo savo kieme, paskui atėjo pas jį į kiemą ir prasidėjo konfliktas. Nepamena ką jis sakė atėjus J. į kiemą, žodžiu apsibarė, paskui apsistumdė. Tada atėjo jo motina J. K., su kuria jie prisėdo ant suoliuko. Motina iškvietė S. P. užsirakinti savo mašiną ir jį paimti. Į kiemą atėjo A. G., bet ką ji sakė, jis nepamena. Po kurio laiko atvažiavo S. P., bet J. L. puolė po automobilio priekiu, neleido išvažiuoti, nes galvojo, kad jis ir S. yra girti, sakė „iškviesiu policiją“. Nieko J. L. nesakė, negrasino, tik bandė atitraukti jį nuo automobilio, todėl susistumdė. Sudavė J. L. nemažiau 2 smūgių su delnu į veidą, į šonus, bet tikrai ne tiek smūgių, kiek rašo byloje, o mažiau. A. G. nepargriovė ant žemės, už plaukų netempė ir jokių smūgių nesudavė. Ji pati prigėrusi šūkavo. Nematė A. G. ant žemės. Ką darė J. K. nematė. Ar S. P. su J. L. sudavė vienas kitam smūgius nematė. Tik matė, kad S. P. buvo prakirstas antakis ir šis sakė, kad sudavė J.. Kaimynai Č. atėjo, nes išgirdo J. pagalbos šauksmą. Nežino, kodėl J. L. šaukėsi pagalbos. Negali pasakyti dėl ko nukentėjusiesiems atsirado sužalojimai. Jis buvo blaivus, o degtinę gėrė prieš atvažiuojant policijai, nes buvo grįžęs į kiemą paimti cigarečių, kieme turėjo butelį ir išgėrė 1-2 stiklines. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė, nes J. L. buvo iškvietęs policiją. Su kaimynais nežada taikytis, iš to kaimo išsikraustė. Gailisi dėl suduotų smūgių, civilinio ieškinio atlyginti neketina.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad su R. R. yra kaimynai. 2020 m. spalio 10 d. vakare jis buvo savo kieme, kai su automobiliu grįžo R. R., pradėjo šūkauti, grasinti. R. R. norėjo išvažiuoti, bet jis neleido, atsistojo priešais automobilį ir paskambino policijai, kadangi šis buvo girtas. Po kiek laiko atvažiavo neblaivūs S. P. su J. K., norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Tuomet jie jį puolė, R. pavertė jį ant žemės ir pradėjo jį visi spardyti. Smūgių jam buvo suduota daug, J. K. spyrė į veidą iš kojos, o R. su S. spyrė daug kartų jam gulint ant žemės. Kai šaukėsi pagalbos, pirma atėjo A. G.. Tuo metu jis gulėjo ant žemės, o A. neleido jiems jo spardyti. Tada J. ir R. pradėjo A. tampyti už plaukų. R. tempiant A. už plaukų, ši parkrito ant žemės. Matė kaip visi spardė A.. Viskas vyko ant kelio tarp(duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet atėjo H. Č., netrukus atvažiavo ir policija. Pareigūnai sulaikė R. R., o S. P. su J. K. pabėgo per kelią link namų. S. P. pabėgo pamatęs atvažiuojančio policijos automobilio švyturėlius. R. norėjo pabėgti, bet jie jį laikė, kol atvažiavo policija. Kaltinamųjų parodymai yra visiškai neteisingi. Sužalojimus jam padarė visi trys asmenys, nes visi jį mušė. Jis buvo neblaivus, tačiau nedaug, viską pamena. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, nori, kad kaimynai paliktų jį ramybėje. Kaltinamieji jo neatsiprašė, jis taikytis nenori.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad R. R. įvažiavo į savo gyvenamojo namo kiemą su S. P. mašina, jis buvo girtas. Ji stovėjo prie tvoros, R. išlipo ir paprašė degtukų. Ji atnešė degtukus, šis prisidegė cigaretę ir sėdo į mašiną, stūmėsi atbulomis, įpuolė į šulinį. Ji jį apibarė, todėl R., išlipęs, ėmė grasinti, sėdo į mašiną ir išvažiavo(duomenys neskelbtini) link į kitų kaimynų kiemą. Ji papasakojo J. kaip R. grasino. Tada ji išėjo prie gyvulių, o kai parėjo, R. jau buvo grįžęs ir su J. ginčijosi, šaukė, kad visus iššaudys. J. skambino policijai dėl to, kad R. vairuoja neblaivus, o jai liepė eiti į trobą ir nesikišti. R. norėjo išvažiuoti girtas su mašina, J. išplėtęs rankas nepraleido. Tuo metu atvažiavo S. P. ir J. K., pradėjo traukti J. nuo R., kad jis galėtų pabėgti su mašina, pargriovė ant žemės ir pradėjo mušti rankomis, spardyti kojomis. Ji, būdama namuose, pamatė tai per langą, išgirdo J. šaukiant „gelbėkit“, todėl atbėgo ir pradėjo juos plėšti šalin nuo J.. Tuo metu J. gulėjo ant žemės ir šaukė. Nežino už kurio pirma grobė. Vienas jai spyrė, kitas pastūmė, R. R. paėmė jai už plaukų ir ėmė tempti, sudavė smūgius, o kai ji gulėjo, spyrė iš kojos. J. K. tampė ją už plaukų, jos grūmėsi, viena kitai uždaužė, kai kibosi, vyko abipusės grumtynės. S. P., kai pamatė atvažiuojant policiją, bėgdamas pro šalį spyrė jai į nugarą ir pasišalino. H. Č. atsirado tuo momentu, kai R. tempė ją už plaukų. H. Č. atitraukė R. R. nuo jos ir tuo momentu atvažiavo policija. Kaltinamieji akivaizdžiai meluoja, todėl ji jiems nedovanos. Jos sužalojimai atsirado dėl J. K., S. P. ir R. R. smūgių konflikto metu.

Nukentėjusysis H. Č. parodė, kad tą vakarą, jis būdamas savo namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių. Kambario langas yra į kaimynų keliuko pusę, todėl matė, kad įvažiavo automobilis ir stūmėsi atbulas. Netrukus į namus įbėgo žmona V. Č., sakydama, kad J. L. šaukiasi pagalbos, nes jį muša. Jis išbėgo į lauką, girdėjosi triukšmas. Viskas vyko keliuko viduryje. J. buvo prie mašinos, stovėjo atsirėmęs į mašinos kapotą ir neleido S. P. išvažiuoti. J. K. šūkavo „baikit, J. ką darai“, o R. R. sklaidėsi girtas. S. P. J. traukė nuo mašinos, J. atsirėmė į žemę rankomis ir kojomis, buvo keturiomis, bet pilnai pargriuvęs nebuvo. S. P. suprato, kad neišvažiuos, traukėsi atbulom, nuvarė mašiną, pastatė kieme ir bėgo, nes jo žmona atėjusi skambino policijai. Matėsi atvažiuojančios policijos švyturėliai, S. P. norėjo pasišalinti. J. pradėjo S. P. laikyti, jie susikibo, o A. G. su J. K. tarpusavyje pradėjo peštis. R. R. parkrito, taip atrodė, kad traukia A. šalin. Jis pribėgo, patraukė R. ir A., o J. atsitraukė ir išėjo. Kai jis patraukė R., šis puolė prie J. iš nugaros, tada S. P. išsilaisvino ir išėjo link namų. Prieš įvažiuojant policijai R. suėmė J. už kaklo iš nugaros ir parvertė ant žemės, tada įvažiavo policija. Suprato, kad R. R. yra girtas, nes sklaidėsi, išėjęs niekur nebuvo. S. P. su J. K. buvo neblaivūs, tai suprato iš jų elgesio, J. kalbos. Kokius konkrečiai veiksmus atliko J. K. jis nematė, nes viskas vyko prieš jam ateinant. Visas konfliktas truko apie 15-20 min.

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad pareidama iš pieninės išgirdo garsus, pasižiūrėjo per namo kampą, pamatė kažką ten vykstant, išgirdo šaukiant „H. gelbėk, mane užmuš“, atpažino kaimyno J. balsą. Nuėjo į kambarį ir pasakė vyrui „bėk padėti“, nes J. šaukė nesavu balsu. Su vyru ir vaikais išbėgo į lauką. Kai ten nubėgo, pamatė, kad J. L. laiko mašiną ir neleidžia išvažiuoti. R. R., J. K. lakstė, mušėsi. Matė, kaip R. tempia A. už plaukų. Prie automobilio buvo šiek tiek apšviesta, ne viskas matėsi, smūgių ji neskaičiavo ir nelabai suprato kas kam suduoda. Jos vyras puolė skirti besimušančius. Tuo momentu S. P. buvo automobilyje už vairo, variklis buvo užvestas. Ji pasakė „su jumis nežaisiu, kviečiu policiją“, paėjo toliau, nes buvo triukšmas ir šauksmai, skambino policijai. Kai ji pasakė, jog kviečia policiją, J. K. paliko ramesnė, o S. P. atsistūmė su mašina atgal į kiemą, grįždamas spyrė į nugarą A. G. ir per pagrindinį kelią nubėgo. Ar S. P. spyrė J., nematė. Tuoj pat po to atvyko policija. Konfliktas jai matant truko 5-10 min. Jai J. K. pasirodė kaip atsikėlusi iš miego, jautėsi alkoholio kvapas. Dėl šito įvykio ji pasijuto nejaukiai, išsigando, nes kaimynai mušasi šalia langų kieme.

Liudytoja G. Č. parodė, kad tai įvyko rudenį, tikslios datos nepamena. Gyvena(duomenys neskelbtini). Buvo savo kambaryje ir išgirdo triukšmą lauke, pažiūrėjo pro langą, bet nieko nesimatė. Tuo momentu įbėgo mama ir pakvietė tėtį, nes J. šaukiasi pagalbos. Išbėgo į lauką kartu su tėvais. Pirmas vaizdas, ką pamatė, buvo kaip prie jų keliuko stovi mašina, o J. stovi prieš mašiną ir neleidžia pravažiuoti. J. su R. tampėsi, bandė patraukti J. nuo mašinos. Jie vienas per kitą tampėsi. Ji pradėjo filmuoti su telefonu, kol matėsi kiek mašina apšvietė. Matė kaip R. su J. tempė A. paėmę už viršutinio apdaro, o A. gulint ant žemės R. šiai spyrė. Ji nematė, kaip A. tempė už plaukų. Paskui S. patraukė mašiną, grįžo ir norėjo išeiti namo, bet J. jų nepraleido. Tada S. su R. J. bloškė ant žemės. J. nugriuvo ant nugaros ir buvo garsas toks, kaip trenkiasi galva į asfaltą. Tėtis tuo metu patraukė R. į patvorį. Ji pradėjo filmuoti būtent tuo momentu, kai S. P. traukėsi su mašina. Kai atvažiavo policija, matė kaip S. bėgo link savo namų. Praeidamas pro šalį R. R. ir jai „siūlė į galvą“. Lauke buvo gal 5-10 min. ir atvažiavo policija.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad J. L. yra nustatyti šie matomi sužalojimai: ant viršutinės kairės pusės lūpos matosi paraudimas, paraudimas ant kaklo (1 t., b. l. 41-45). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. L. yra padaryti šie sužalojimai: pakaušio sumušimas ir dešinės plaštakos ketvirto piršto patempimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (2020 m. spalio 10 d.), padaryti buka jėga. Pakaušio sumušimas, pasireiškęs skausmingu patinimu, paaiškinamas vienu smūgiu. Piršto patempimas būdingas netiesioginei traumai, galėjo autis grumiantis, tempiant, sugriebus už dešinės plaštakos pirštų. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b. l. 145-146).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. G. nėra nustatyta matomų sužalojimų (1 t., b. l. 69-73). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. G. yra padaryti šie sužalojimai: nugaros juosmeninės dalies dešinės pusės sumušimas ir odos nubrozdinimas, veido sumušimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (2020 m. spalio 10 d.), padaryti buka jėga. Veidas galėjo būti sumuštas sudavus vieną smūgį kumščiu, juosmens dešinės pusės sumušimas ir odos nubrozdinimas – vieną kartą spiriant ar griūnant, atsitrenkus. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b. l. 147-148).

Pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. L. pranešė apie 2020 m. spalio 10 d. apie 19.45 val. įvykusį įvykį, kuomet jam neleidžiant išvažiuoti automobiliu neblaiviam R. R., R. R. kartu su į įvykio vietą atvykusiais S. P., J. K. puolė jį mušti. Smūgius rankomis ir kojomis jam į galvą, šonus sudavė visi šie trys asmenys, kiek kiekvienas konkrečiai sudavė nurodyti negali, tačiau bendrai pajautė ne mažiau 15 smūgių į veido sritį, ne mažiau 2 smūgius į dešinę plaštaką ir ne mažiau 5 smūgius į šonkaulius. Patyrė fizinį skausmą. Minėti asmenys taip pat sumušė jo pagalbos šauksmą išgirdusią sugyventinę A. G., bet kas ir kiek konkrečiai jai smūgių sudavė nurodyti negali. Į pagalbos šauksmą sureagavo ir kaimynai V. ir H. Č., kuriems atėjus, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir konfliktas baigėsi (1 t., b. l. 10-14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 19-23).

Iš apžiūros protokolo bei vaizdo įrašo matyti, kad R. R. už rūbų velka žeme A. G., šalia matosi J. K., automobilio šviesos, girdisi šūksniai, necenzūriniai žodžiai (1t., b. l. 123-125).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad J. L. 2020 m. spalio 10 d. 19.42 val. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą kvietė policiją, nes(duomenys neskelbtini) jam grasina vyras ir nori išvažiuoti, būdamas neblaivus. Nurodo, kad asmuo vairuoja automobilį Audi 80, pasako, jog neleis išvažiuoti (1t., b. l. 137-139).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 19.42 val., nukentėjusysis J. L. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdamas, jog(duomenys neskelbtini) prie kiemo, vyras nori išvažiuoti automobiliu Audi 80, būdamas neblaivus, grasina, o jis neleis vyrui išvažiuoti. Iš nukentėjusiųjų J. L., A. G. parodymų matyti, jog kaimynystėje gyvenantis kaltinamasis R. R., tą vakarą į savo namus grįžo automobiliu būdamas neblaivus, kieme sukonfliktavo iš pradžių su A. G., vėliau su J. L., bei norėjo vėl išvykti automobiliu. Tai, jog visas konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko būtent dėl to, jog J. L. neleido išvažiuoti automobiliui (R. R., o vėliau ir S. P.), patvirtina ir kaltinamųjų parodymai. Byloje nustatyta, jog J. L., neleidžiant išvažiuoti R. R., į įvykio vietą (kelią prie namų, esančių(duomenys neskelbtini)), atvyko S. P. su J. K. kitu automobiliu. Būtent atvykus šiems asmenims J. L. neleido ir jiems išvažiuoti, nes galvojo, kad vairuotojas S. P. yra neblaivus (taip nurodė tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamieji). R. R. teisiamojo posėdžio metu konkretizavo J. L. elgesio priežastį, nurodydamas, jog J. L. galvojo, kad jis ir S. yra girti, sakė „iškviesiu policiją“. Apie tai, jog yra iškviesta policija J. L. pasakė, tai buvo žinoma kaltinamiesiems, nes J. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog J. L., trukdydamas išvažiuoti automobiliui šaukė „iškviečiau mentus, atvažiuos tuoj mentai ir jūs iš čia niekur neišvažiuosit“. Nors J. K. teigė, kad į sūnaus namus atėjo pėsčiomis ir jai besėdint ant suoliuko prie jos pripuolė A. G. bei tempdama už plaukų nutempė iki pagrindinio kelio, to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiųjų A. G., J. L. teigimu, konflikto pradžioje A. G. įvykio vietoje nebuvo, nes J. L., iškvietęs policiją, jai liepė nesikišti ir eiti į namus. Vėliau, A. G. per langą pamatė muštynes, išgirdo sugyventinio pagalbos šauksmą ir tik tuomet nubėgo į konflikto vietą.

Tai, jog konflikto metu J. L. visi trys kaltinamieji bendrai sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvos, veido sritis, rankas, šonus, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino viso ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Į jo iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, J. L. pateikė informaciją apie R. R., S. P., J. K. veiksmus, jam suduotus smūgius (tai užfiksuota tarnybiniame pranešime 2 t., b. l. 117-118), vėliau jis savo teiginius detalizavo ir tai yra užfiksuota pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 10-13), apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Tai, jog J. L. įvykio metu patyrė sužalojimus patvirtina tiek apžiūros protokole nurodyti duomenys, tiek specialisto išvada. Iš esmės to, jog J. L. sudavė smūgius neneigia kaltinamasis R. R., nurodydamas sudavęs nemažiau dviejų smūgių delnais J. L. į veidą, šonus. Kaltinamoji J. K. taip pat nurodo, kad vyko grumtynės, galėjo kumščiais susibaladoti besigrumiant, be to tempė J. L. nuo automobilio už kojų. Tuo tarpu S. P. nurodo, jog susistumdė su J. L., nes šis jam trenkė į akį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. L. nurodė, kad smūgių jam buvo suduota daug, pamena kaip J. K. jam spyrė koja į veidą, tačiau detaliai nurodyti kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių, negali. Akivaizdu, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu J. L. viešoje vietoje buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas ir juos sudavė visi trys kaltinamieji bendrais veiksmais, dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Iš nuoseklių nukentėjusiųjų J. L., A. G. parodymų matyti, kad A. G. į konflikto vietą atėjo tuo metu, kuomet smurtinio pobūdžio veiksmai prieš jos sugyventinį jau buvo prasidėję, šis šaukėsi pagalbos. Atbėgusi A. G. bandė atitraukti asmenis, smurtaujančius prieš J. L.. J. L. tuo metu gulėjo ant žemės prie automobilio, o A. G. nepamena, kurį asmenį visų pirma bandė atitraukti. Tuomet kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti prieš ją, visi trys kaltinamieji jai sudavė smūgius, vyko abipusės grumtynės tarp jos ir J. K.. Nurodo, jog R. R. ją tempė už plaukų, dėl to ji parkrito, paskui R. R. jai spyrė, taip pat į nugarą spyrė kaltinamasis S. P.. R. R. nurodė nematęs A. G. ant žemės, tačiau tą paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip vyras, vilkintis tamsios spalvos striukę ir mėlynos spalvos džinsus (pagal nukentėjusiosios V. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu tai yra R. R.) tempia A. G. (vilkinčią dryžuotą palaidinę (tokia jos apranga matyti ir iš prie apžiūros protokolo pateiktų fotonuotraukų) žeme, paskui ją paleidžia (paleidimo momentu galima matyti, jog tempiama už plaukų), yra šalia. Taip pat tai, jog A. G. buvo velkama žeme, o tada R. R. jai spyrė, patvirtina ir liudytojos G. Č. parodymai. Nukentėjusieji V. ir H. Č. į konflikto vietą atėjo, kuomet V. Č. išgirdusi kaip J. L. nesavu balsu šaukiasi pagalbos, jog yra mušamas, pranešė apie tai sutuoktiniui H. Č. ir šie išbėgo iš savo namų, esančių šalia įvykio vietos. Nukentėjusieji V. ir H. Č. bei jų dukra liudytoja G. Č. nurodo atėję tuo metu, kai J. L. buvo ant žemės prie automobilio, o asmenys šūkavo, mušėsi. H. Č. puolė skirti muštynes, atitraukė R. R. nuo A. G., o V. Č. ėmė skambinti policijos pareigūnams. Vaizdo įraše, kurį užfiksavo liudytoja G. Č., matyti, kad įvykio vietoje buvo didžiulis sąmyšis, girdėjosi šauksmai, tarp jų ir necenzūriniai žodžiai. Vaizdo įrašas patvirtina ir tokias nukentėjusiųjų V. Č., H. Č. nurodytas aplinkybes, kad jiems atėjus S. P. buvo už automobilio vairo, atsitraukė atbulomis į kiemą, nes matyti atbuline eiga važiuojančios transporto priemonės šviesos. Taip pat vaizdo įraše girdėti duslūs garsai, lyg suduodamų smūgių, išsigandęs merginos (galimai liudytojos G. Č.) balsas šaukiant „baikit“. Be to įraše matyti nuo žemės atsikėlusi A. G., kuri eina šlubščiodama, ranka susiėmusi už dešinės pusės klubo, sakydama „sumušo nepaleiskim“. Kai įvykio vietą apšviečia atvykstančio policijos automobilio švyturėliai, matyti 4 vyrų susibūrimas, dar prieš tai girdėti žodžiai „kur eini?“. Šie vaizdo įraše užfiksuoti fragmentai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog vos pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos skubiai pasišalino S. P., kadangi kaip minėta įraše dar matyti 4 vyrų lyg grumtynės, o atvykę policijos pareigūnai S. P. įvykio vietoje jau nerado. Kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kaltinamieji savo atliktus veiksmus sumenkina, versdami kaltę nukentėjusiųjų J. L., A. G. elgesiui. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios J. K. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusieji yra piktybiškai nusiteikę jų atžvilgiu, siekia pakenkti, laikytinos nepagrįstomis, nes, kaip minėta, nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitai byloje surinktai medžiagai, vaizdo įrašui. Nors nukentėjusieji J. L., A. G. buvo neblaivūs, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusieji nereiškia civilinių ieškinių, taip pat nurodė neturintys jokių pretenzijų kaltinamiesiems, kas taip pat rodo, jog jie nėra suinteresuoti gauti asmeninės naudos ar pakenkti kaltinamiesiems.

Nukentėjusiesiems buvo akivaizdu, jog visi trys kaltinamieji yra neblaivūs. Netrukus po V. ir H. Č. atėjimo atvyko ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. R., o J. K. ir S. P. įvykio vietoje nebebuvo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad R. R. buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas. Jo parodymai, kad įvykio metu buvo blaivus atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje J. K. nurodė, kad sūnus buvo užgėręs, taip pat pats R. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ir dalyvaudamas akistatoje su J. K. nurodė vartojęs alkoholį iki įvykio. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nurodė alkoholį vartojęs prieš atvykstant policijos pareigūnams, kuomet grįžo į kiemą paimti cigarečių ir išgėrė 1-2 stiklines degtinės. Šie jo parodymai yra akivaizdžiai nepatikimi, kadangi kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atėjusio H. Č. R. R. buvo sulaikytas, tada iš karto atvyko policijos pareigūnai ir R. R. į jokį kiemą išėjęs ir dar spėjęs išgerti alkoholio nebuvo. Be to, kaip minėta, visas konfliktas ir įvyko dėl to, jog J. L. matė, kad kaimynas R. R. yra neblaivus ir ketina važiuoti automobiliu, tai patvirtino ir A. G.. Kaltinamosios J. K. parodymai, kad ji įvykio metu buvo blaivi taip pat neatitinka faktinių bylos duomenų ir prieštarauja kitų proceso dalyvių parodymams. Tai, jog J. K. yra neblaivi nukentėjusieji suprato iš jos elgesio, kalbos, V. Č. nurodė jautusi sklindantį alkoholio kvapą. Teismas netiki parodymais, jog tik po įvykio, J. K. nuėjo su S. P. į namą, vėliau atėjo R. R., jie užsitraukė užuolaidas, nematė atvykusios policijos ir ji išgėrė 4 „čerkas“ degtinės. Akivaizdu, jog iš karto po įvykio R. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o dar prieš atvykstant policijai J. K. su S. P. pasišalino. Teismas kritiškai vertina J. K. parodymus, kad ji tik po įvykio nuėjusi į namą vartojo alkoholį, kadangi ji žinojo apie iškviestus policijos pareigūnus, dalyvavo konflikte su nukentėjusiaisiais, vaizdo įraše, padarytame likus 1 minutei iki policijos pareigūnų atvykimo dar yra matyti J. K., taip pat girdimas jos balsas, todėl nerealu, jog tada ji iš karto nuėjo į namą ir lyg niekur nieko užsitraukusi užuolaidas buvo name, nesidomėjo kas vyksta. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos metu duotus parodymus, kad J. K. su S. P. nuėjo į namą, po to atėjo R. R. ir ji paprašė sūnaus alkoholio, paneigia ir tai, jog R. R. buvo iš karto sulaikytas. J. K. 22.59 val. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, ji pati nurodė išėjusi iš namo, kur kieme tebebuvo policijos pareigūnai. S. P. iš įvykio vietos pabėgo, tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojos G. Č. parodymai, taip pat vaizdo įraše girdimas moters balsas „viens pabėgo“. To, kad S. P. su J. K. tiesiog nuėjo į namą ir užsitraukę užuolaidas net nematė, kad yra atvykę policijos pareigūnai, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, kaip minėta J. K. viena pati po kurio laiko išėjo iš namo, o S. P. tą vakarą nebuvo rastas.

Byloje ištirti ir anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinimai J. K., S. P., R. R. pasitvirtino. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017).

Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje (trise atliko smurtinius veiksmus prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, papildydami vienas kito veiksmus), viešoje vietoje, būdami agresyviai nusiteikę, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų J. L., A. G. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusiesiems J. L. ir A. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip jie viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais, grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, o tai, jog viešoji tvarka buvo sutrikdyta realiai įrodo nukentėjusiųjų A. G., V. Č., H. Č., liudytojos G. Č. parodymai. Būtent šie asmenys sureagavo į J. L. pagalbos šauksmą, buvo atitraukti nuo įprastos veiklos, jautėsi nejaukiai, išsigando. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aukščiau aptartais įrodymais

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamoji J. K. teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. K. yra našlė, nurodo ūkininkaujanti savo ūkyje. Ji bausta administracine tvarka du kartus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 171-172.) Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis S. P. teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. P. yra našlys, dirbantis, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 20.) Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Prokuroras prašė S. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. P. buvo neblaivus. Jis pats nurodo buvęs blaivus, duomenų, kad jis vartojo alkoholį nėra, iš įvykio vietos pasišalino, girtumas jam alkotesteriu nustatytas nebuvo. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis R. R. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. R. yra nevedęs, dirbantis. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 56-63). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors prokuroras neprašė R. R. atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte buvo nurodyti duomenys apie ankstesnius šio kaltinamojo teistumus, pats R. R. kaltinamojo asmenybės nustatymo metu paaiškino, jog dar bylos nagrinėjimo metu tebėra prižiūrimas Probacijos tarnybos. Taigi duomenys apie tai, jog R. R. neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, padarė šią nusikalstamą veiką, byloje yra, todėl nėra kliūčių pripažinti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkiančią aplinkybę. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas kaltinamojo R. R. teisinės padėties nepasunkina, nepažeidžia teisės į gynybą, byloje esant duomenims apie ankstesnius teistumus, tokios aplinkybės pripažinimas atsakomybę sunkinančia teismų yra laikomas pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 2K-304-648/2019; Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendis Nr. 1A-146-307/2019). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nusikalstama veika padaryta R. R. neatlikus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu bausmė jau yra atlikta (2021 m. kovo 15 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), todėl nebėra pagrindo bendrinti skiriamos bausmės pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 131,60 Eur žalos atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už nukentėjusiesiems J. L., A. G. 2020 m. spalio 11 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta iš viso 131,60 Eur (1 t., b. l. 151-155). Prie ieškinio pateikti gydymo paslaugų išrašai patvirtina, kad J. L. buvo suteiktos ortopedo-traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl piršto patempimo, galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo bei kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimo, o A. G. buvo suteiktos ortopedo-traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo bei nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, 131,60 Eur sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų J. K., S. P., R. R. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Nukentėjusieji J. L., A. G., V. Č., H. Č. civilinių ieškinių nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. K., S. P., R. R. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už J. L. ir A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas solidariai 131,60 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 60 ct) žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė