Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2505-1130/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas nuteistojo G. B. prašymas nustatyti ilgesnį – 2 metų baudos sumokėjimo laikotarpį, nes šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir per ją eis mokytis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6-8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, teismas gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis teikime Nr. T-99-885/2021). Tačiau toks prašymas turi būti pateikiamas, kol dar nėra suėjęs savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Pažymėtina, kad G. B. prašymą teismui pateikė dar nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas rodo nuteistojo norą savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę.

Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 6 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. B. nurodė, kad pageidauja, jog jam paskirtų baudą, kadangi yra registruotas užimtumo tarnyboje, gauna išmoką, taip pat intensyviai ieško darbo, planuoja artimiausiu metu įsidarbinti ir sumokėti jam paskirtą baudą. Taigi, byloje nebuvo duomenų apie sunkią G. B. turtinę padėtį, teismas nenustatė ilgesnio nei BVK 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo termino.

Nuteistajam skirtos savanoriško 50 MGL (2 500 Eur) baudos sumokėjimo 2 mėnesių termino pabaiga yra 2024 m. spalio 8 d.

Iš nuteistojo paaiškinimo matyti, jog nuteistasis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir per ją eis mokytis. Darbinių pajamų negavimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nuteistasis prašo pratęsti baudos sumokėjimo terminą.

Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos, atsižvelgiant į susiklosčiusias G. B. finansines galimybes (šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje ir per ją eis mokytis), į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistajam G. B. pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Visgi atsižvelgiant į nuteistojo prašomo savanoriško baudos sumokėjimo terminą – 2 metus ir į tai, jog jokių konkrečių jo išskirtinai sunkią finansinę padėtį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė, teismas daro išvadą, jog prašomas savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra neproporcingai didelis ir nepasieks baudžiamojo įstatymo siekiamų bausmės tikslų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 22 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 2 (du) mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Paskirtos baudos sumokėjimas yra nuteistojo pareiga, kurią jis privalo vykdyti sąžiningai, t. y. aktyviai ieškoti visų įmanomų būdų ir galimybių, kaip nustatytu laiku įvykdyti jam paskirtą bausmę. Paskirta bausmė turi tinkamai įgyvendinti savo paskirtį ir negali atitikti tik nuteistojo interesų. Įvertinus, kad prašomas 2 metų terminas paskirtos baudos sumokėjimui yra per ilgas, teismas pripažįsta, kad yra tikslinga pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių ir nustatyti, jog baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti iš viso per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d.), t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo G. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. B. 12 (dvylikos) mėnesių terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2505-1130/2024 paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugpjūčio 8 d.), nustatant, kad bauda turi būti sumokėta – iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2505-1130/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

- Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

- Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

- Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.