Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2017 m. kovo 17 d. (b. l. 28). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. G. 2008 m. spalio 8 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2009 m. birželio 1 d. sumokėti ieškovui M. V. 3 185,82 Eur (11 000 Lt) skolą mokant dalimis kiekvieno mėnesio 25 d. bankiniu pavedimu – po 434,43 Eur (1 500 Lt) (b. l. 5). Pažymėtina, kad nors dokumentas pavadintas skolos suderinimo aktu, tačiau šiuo atveju pavadinimas dokumento turinio esmės nekeičia ir jis atitinka vekseliui būdingus požymius.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮPVĮ. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (CK 1.105 straipsnio 1 ir 2 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (3 185,82 Eur) ieškovui. Taigi atsakovas pasirašė dokumentą, kuriame yra faktiškai įtvirtinta jos besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-8/2007).

Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo apmokėti. Pagal ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, atleidimas nuo pareigos įforminti protestą, neatleidžia vekselio turėtojo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vekselyje nurodytas mokėjimo terminas – 2009 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad vekselio turėtojas (ieškovas) praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, tokiu būdu prarado ir galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo (ĮPVĮ 81 straipsnio 1, 2 dalys), dėl to nepasinaudojo galimybe išieškoti pagal 2008 m. spalio 8 d. paprastąjį vekselį ĮPVĮ nustatyta tvarka.

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, šiuo atveju vekselis yra pripažįstamas pinigų gavimo dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Įvertinus byloje pateiktą ieškovo skolos dokumentą nustatyta, kad jis atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs pagal vekselį, todėl atsakovas laikomas pažeidusia prievolę šalimi ir yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 3 185,82 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870-6.871 straipsniai).

CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos grąžinti skolą, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas – 1 153 Eur, už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (2642 d.) yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 338,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 134 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur už antstolio suteiktas teisines konsultacijas (b. l. 7-9). Kadangi už ieškovo reiškiamą materialų reikalavimą (4 338,82 Eur) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 130 Eur, o ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 134 Eur, ieškovui iš atsakovo priteistinas 130 Eur žyminis mokestis, o permokėta žyminio mokesčio dalis – 4 Eur, jam grąžintina, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Tuo tarpu ieškovui iš atsakovo nepriteistinos 121 Eur išlaidos už teisines paslaugas – antstolio suteiktas teisines konsultacijas, dėl žemiau nurodytų motyvų.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teisinių paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad teisinių konsultacijų teikimas patenka į atstovavimo sampratą ir tai, kad šioje byloje teisinės konsultacijos buvo suteiktos ne advokato/advokato padėjėjo, taip pat į tai, kad atstovavimo išlaidos negali būti pripažintinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidos, nurodytomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nes patenka į CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas atstovavimo išlaidas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 121 Eur išlaidas už antstolio suteiktas teisines konsultacijas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,77 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 185,82 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų ir 82 euro centų) skolą, 1 153 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 338,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,77 Eur (šešių eurų ir 77 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. lapkričio 24 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZE51992, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.