- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1358-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09049-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis D. B. 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skolininkei D. G. skirti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, nevykdymo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 15 d. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-179-39/2006 dėl 5 908,25 Eur (20 400 Lt) išieškojimo iš skolininkės D. G. išieškotojos V. B. naudai. Antstolis vykdymo proceso metu areštavo žemės sklypą bei ant jo stovintį neįregistruotą dviejų aukštų mūrinį namą, nuosavybės teise priklausančius skolininkei. Minėtas turtas įkeistas hipoteka, tačiau teismas leido antstoliui vykdyti išieškojimą iš jo. Antstolis 2015 m. birželio 4 d. priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės paskyrimo ir ją atlikti pavedė MB „Kilna“. Kadangi turto vertintojas, kuriam antstolio patvarkymu pavesta atlikti skolininkei priklausančio namo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, negali atlikti šios ekspertizės neapžiūrėjęs namo iš vidaus, o skolininkė nesudaro galimybės antstoliui ir ekspertui patekti į namą, yra vilkinami vykdymo veiksmai, taip pažeidžiant prioritetinę išieškotojų teisę į greitą ir sklandų priteistos skolos išieškojimą. Skolininkė D. G. 2016 m. vasario 15 d. 19 val. turėjo sudaryti galimybę MB „Kilna“ ekspertui ir antstoliui patekti į dviejų aukštų mūrinį namą, tačiau to nepadarė, t. y. antstolio reikalavimo neįvykdė. Dėl to antstolis prašo teismo skolininkei D. G. skirti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei D. G. 300 Eur vienkartinę baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas nustatė, kad apie antstolio reikalavimus skolininkė D. G. buvo informuota tinkamai, tačiau antstolio nustatytų reikalavimų nevykdė, nes nesudarė galimybės antstoliui ir turto vertintojui patekti į skolininkei priklausantį turtą tam, kad turto vertintojas, kuriam pavesta atlikti skolininkei priklausančio namo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, galėtų šį namą apžiūrėti iš vidaus. Teismas nurodė, jog skolininkė, nevykdydama antstolio reikalavimų, sutrukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus, todėl jai skyrė baudą, kurios dydį nustatė, prioritetiniu kriterijumi laikydamas sudrausminantį baudos poveikį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė D. G. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nutartis turi būti naikinama, nes priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles – nutartį priėmusiai teismo pirmininkei buvo žinoma, kad apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore dirba skolininkės sesuo ir tai yra ne tik įstatyminis (CPK 34 str. 3 d.), bet ir precedentinis (civilinės bylos Nr.2-19513-608/2014, 2-2168-855/2014, 2-1482-631/2014) pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Tačiau šioje byloje nutartį priėmusi teisėja (teismo pirmininkė), net ir žinodama tokius precedentinius atvejus, vis tiek nesiėmė priemonių bylos teismingumo klausimui išspręsti, o nagrinėjo bylą iš esmės. Be to, kad 2016 m. vasario 15 d. turtas nebuvo apžiūrėtas ne dėl to, kad skolininkė neturėjo raktų, kaip neteisingai teismui nurodė antstolis pareiškime dėl baudos skyrimo, o dėl to, kad name nebuvo įjungtas elektros tiekimas, o turto vertintojas atsisakė fiksuoti namo visau įrengimą, nes buvo tamsu ( apžiūra vyko jau sutemus apie 19 val.). 2016 m. vasario 19 d. su turto vertintoju buvo sutarta, kad turto apžiūra vyks 2016 m. vasario 26 d., tačiau sutartu laiku niekas prie pastato neatvyko, ką gali patvirtinti liudininkai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, pažeidęs teismingumo principus, nes byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam teismui, kadangi skolininkės sesuo dirba teismo posėdžių sekretore Vilniaus miesto apylinkės teisme.
CPK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Skolininkės sesuo dirba Vilniaus apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore ir šiuo pagrindu buvo sprendžiamas teismingumo klausimas kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo skolininkė D. G.. Atsakovo nurodytose civilinėse bylose (Nr. 2-19513-608/2014, Nr. 2-2168-855/2014 ir Nr. 2-1482-631/2014) nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbanti R. Z. yra skolininkės D. G. sesuo ir šiuo pagrindu Vilniaus apygardos teismas perdavė bylų nagrinėjimą kitiems teismams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad skundžiama nutartis priimta teisme, kuriame dirba skolininkės sesuo, sprendžia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus teismo sprendimo – šiuo atveju nutarties (CPK 338 str.) - negaliojimo pagrindas. Konstatavus absoliutų nutarties negaliojimą pagrindą, skundžiama nutartis naikinama.
Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas ne grąžina bylą pirmosios instancijos teismui, o perduoti spręsti jos teismingumo klausimą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus pirmininkui spręsti klausimui dėl bylos teismingumo.