Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei D. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė skirti skolininkei baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, nevykdymo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 15 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 rugsėjo 27 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino visiškai ir skyrė skolininkei 10,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nevykdymo terminą skaičiuojant nuo reikalavimo surašymo dienos (2016 m. vasario 15 d.) iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už jo reikalavimo nevykdymą dienos, t. y. iki 2016 m. kovo 14 d. įskaitytinai.

Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-179-39/2006 dėl 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt advokato pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos V. B. naudai. Vilniaus miesti 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5897-779/2011 leido antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo bei ant jo pastatyto sodo pastato ir kito žemės sklypo be atsakovės A. Š., hipotekos kreditorės, sutikimo. Antstolis 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymu skyrė ekspertizę žemės sklypo bei ant jo stovinčio neįregistruoto 2 aukštų mūrinio namo rinkos vertei nustatyti. Turto vertinimo ekspertizę pavesta atlikti MB „Kilna“. MB „Kilna“ turto vertintojui nepavykus susisiekti su skolininke ir susitarti dėl jai priklausančio turto apžiūros, 2016 m. sausio 13 d. antstolis pareikalavo skolininkės sudaryti galimybę antstoliui ir turto vertintojui 2016 m. sausio 20 d., 19 val., arba 2016 m. sausio 22 d., 18 val., patekti į dviejų aukštų mūrinį namą. Reikalavimas įteiktas skolininkei 2016 m. sausio 16 d. Skolininkė 2016 m. sausio 20 d. prašė atidėti jos turto apžiūrą vasario mėnesio pirmai pusei, kadangi reikalavime nurodytu laiku bus išvykusi. Antstolis 2016 m. vasario 1 d. reikalavimu prašė skolininkės sudaryti galimybę antstoliui ir turto vertintojui 2016 m. vasario 4 d., 17 val., patekti į dviejų aukštų mūrinį namą. Skolininkė 2016 m. vasario 1 d. el. paštu patvirtino, kad reikalavimą gavo ir pasiūlė organizuoti turto apžiūrą vasario 15 dieną po darbo valandų. Atsižvelgdamas į skolininkės galimybes, antstolis 2016 m. vasario 1 d. reikalavimu prašė skolininkės sudaryti galimybę 2016 m. vasario 15 d., 19.00 val., patekti į minėtą turtą. Reikalavimas įteiktas skolininkei 2016 m. vasario 6 d. Antstolis 2016 m. vasario 17 d. surašė aktą, kuriame nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d., 19.00 val., kartu su MB „Kilna“ turto vertintoju nurodytu laiku atvyko ir skolininkė, kuri pranešė, kad raktų nuo pastato su savimi šiuo metu neturi ir žadėjo 2016 m. vasario 19 d. susisiekti su turto vertintoju ir įleisti jį į nurodytą pastatą turto apžiūrai. Antstolis 2016 m. vasario 25 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas leisti antstoliui įeiti į dviejų aukštų mūrinį namą, kadangi skolininkė nesudarė galimybių antstoliui pateikti į šį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi antstolio prašymas buvo patenkintas. Teismas padarė išvadą, kad skolininkė nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų, t. y. nesudarė antstoliui galimybės apžiūrėti dviejų aukštų mūrinį namą, todėl, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas skirti jai baudą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tik maksimali baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą riba, nenurodant minimalaus baudos dydžio. Teisė spręsti kokio dydžio baudą skirti antstolio reikalavimų nevykdančiam ar kitaip antstoliui kliudančiam asmeniui paliekama teismui, todėl skolininkei už antstolio reikalavimo nevykdymą skirtina 10,00 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, nevykdymo terminą skaičiuojant nuo reikalavimo surašymo dienos (2016 m. vasario 15 d.) iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už jo reikalavimo nevykdymą dienos, t. y. iki 2016 m. kovo 14 d.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė D. G. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į skolininkės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad skolininkė vykdė anstolio reikalavimą, derino su turto vertintoju laiką, kada jis gali apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, tačiau turto vertintojas sutartu laiku neatvyko. Byla turėjo būti nagrinėjama ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Teismo paskirta bauda yra neadekvačiai didelė. Be to, vykdymo procese paaiškėjo, jog netikslinga tęsti turto vertinimo procedūros ir didinti vykdymo išlaidas, nes iki 2016 m. kovo 15 d. antstolis M. D. turi išieškoti skolininkės naudai 13 713,47 Eur. Kadangi gautų pinigų paskirstymas visiems antstoliams, kurie vykdo išieškojimus iš skolininkės, užtruko, antstolis D. B. 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Antstolis M. D. gautą sumą paskirstė ir antstoliui D. B. pervedė 4 408,52 Eur. Iki tol, kol byla buvo perduota Šalčininkų rajono apylinkės teismui, apie šį prašymą visi užmiršo, o taip pat ir pati skolininkė.

Antstolis D. B. nepateikė atsiliepimo į skolininkės atskirąjį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei pagal CPK 585 straipsnį buvo paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad skolininkė atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties nurodė, jog 2016 m. vasario 15 d. turto vertinimas neįvyko ne dėl to, kad ji neturėjusi rakto, bet dėl to, kad pastate nebuvo įjungtas elektros tiekimas, o turto vertintojas atsisakė fiksuoti namo vidaus įrengimą, nes buvo tamsu. Skolininkė 2016 m. vasario 19 d. telefonu susitarė su turto vertintoju, jog namo apžiūra vyks 2016 m. vasario 26 d., 16 val., tačiau sutartu laiku niekas neatvyko. Šį faktą gali patvirtinti liudytojai. Skolininkė 2016 m. vasario 27 d. rašė žinutę turto vertintojui, tačiau su ja niekas nesusisiekė, daugiau turto apžiūros neorganizavo (b.l. 13-14). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento. Nagrinėjamu atveju skolininkė skunde nenurodė asmenų, galinčių patvirtinti aprašytas aplinkybes, vardų, pavardžių ir adresų, taip pat nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodomas aplinkybes.

Pagal CPK 593 straipsnio 2-3 dalis antstolio pareiškimai dėl baudų skyrimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismui antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo perduotas nagrinėti iš naujo, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį. Skolininkė buvo tinkamai informuota apie teisme vykstantį procesą, buvo pateikusi atskirąjį skundą, turėjo pakankamai laiko pateikti visus įrodymus, taip pat pareikšti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodžiu teismo posėdyje. Tačiau skolininkė nepateikė teismui jokių duomenų, nevykdė CPK 7 straipsnyje numatytos proceso dalyvių pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus. Netgi antrą kartą pateikdama atskirąjį skundą, skolininkė taip pat nenurodė, kokius įrodymus turėjo tirti pirmos instancijos teismas, tai yra kokius liudytojus apklausti ar duomenis išreikalauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti skolininkės nurodytų faktų pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas detaliai aptarė visus duomenis, esančius antstolio vykdomojoje byloje. Pripažintina, kad iki antstolio 2016 m. vasario 1 d. reikalavimo sudaryti galimybę ekspertui ir antstoliui 2016 m. vasario 15 d. 19 val., patekti į dviejų aukštų mūrinį pastatą, pateikimo skolininkei, antstolis jau buvo kartą priėmęs 2016 m. sausio 13 d. reikalavimą dėl galimybės patekti į skolininkei priklausantį pastatą sudarymo. Tačiau skolininkė antstolio prašymo nevykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-13151-141/2016 taip pat patvirtina, kad skolininkė ir toliau nevykdė antstolio reikalavimo, todėl teismas minėta nutartimi leido antstoliui įeiti į skolininkei priklausantį dviejų aukštų mūrinį namą.

CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Nurodyta formuluotė suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

Skolininkė nurodė, jog yra įvykdžiusi antstolio vykdomą išieškojimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat ir antstolis pranešimu informavo apeliacinės instancijos teismą, jog skolininkė pagal jo vykdomus vykdomuosius dokumentus visiškai atsiskaitė 2016 m. balandžio 5 d. Tačiau antstolio reikalavimai buvo įvykdyti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas 10 Eur baudą skolininkei skyrė tik už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. O nurodytu terminu skolininkė nevykdė antstolio reikalavimo bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių objektyvias kliūtis, dėl kurių skolininkė negalėjo vykdyti antstolio reikalavimo. Skolininkė nepateikė jokių duomenų apie jos darbo užmokestį, kitas gaunamas pajamas bei turimą turtą. Todėl teismas neturi išsamios ir visapusiškos informacijos, kad galėtų spręsti, jog paskirtoji bauda skolininkei yra akivaizdžiai per didelė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininkės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.