- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-431-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32650-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.19.8Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ ir atsakovės J. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl iškeldinimo ir lėšų priteisimo ir atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovei dėl nuomos santykių konstatavimo ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Saulex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę J. Š. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 579,24 Eur mėnesines išmokas nuo ieškinio priėmimo iki atsakovės iškeldinimo iš buto dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. iš varžytynių įsigijęs butą (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad atsakovė iš buto nėra išsikėlusi. Ieškovė išnaudojo neteismines galimybes dėl atsakovės išsikėlimo, tačiau įkalbėti atsakovę atlaisvinti patalpas nepavyko. Siekdama konstatuoti buto būklę, ieškovė su antstoliu pateko į butą. Kadangi bute liko kilnojamojo turto, kuris ieškovei nepriklauso, 2014 m. rugsėjo 12 d. ji pakartotinai pasiūlė atsakovei per 5 darbo dienas pasiimti visą savo turtą ir išsikelti iš ieškovės buto, tačiau atsakovė iš buto išsikelti vengė. Taip pat nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė negali išnuomoti buto, todėl patiria ir ateityje patirs nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – prekyba nekilnojamuoju turtu bei nekilnojamojo turto nuoma.Atsakovė J. Š. atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti, nustatyti atsakovei protingą terminą surasti tinkamą būstą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prižiūri sergančius tėvus. Nurodė, kad ieškovė griežtai atsisakė suteikti protingą terminą išsikraustymui, siekia sudaryti neįmanomas sąlygas gyventi bute; nebuvo sąžininga, siekė įbauginti atsakovę. Atsakovės manymu, ieškovės pateikta 2014 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartis yra apsimestinė, kad ji nebuvo sudaryta, nes nuomininkas ją pasirašė net nematydamas buto; nepateikti duomenys, ar sutartis įregistruota viešame registre. Be to, ieškovė nesąžininga, nes reikalauja priteisti iš atsakovės 2 000 Lt (579,24 Eur) kasmėnesinio nuomos mokesčio, kas neatitinka nuomos sutarties, pagal kurią nuomininkas moka 2 000 Lt metinį nuomos mokestį, turinio. Ieškovė niekada nesiūlė atsakovei sudaryti nuomos sutartį, ir šalys niekada nesitarė nei dėl nuomos, nei dėl nuomos mokesčio dydžio.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai; įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakove nuomos sutartį, atitinkančią teismui pateiktos 2014 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties Nr. 11 sąlygas.Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priešieškinį atmesti, nurodydama, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė iškeldinti atsakovę J. Š. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovei 341,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė.Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas išsikelti iš buto su visais daiktais per 5 dienas yra nesąžiningas ir neprotingas. Teismo nuomone, ieškovė privalėjo atsakovei pasiūlyti protingą laikotarpį išsikraustymui (praktikoje šalys taiko dažniausiai 3 mėnesių laikotarpį), nesudaryti jai sunkių ir nepakeliamų sąlygų (atjungiant elektros energiją, pakeičiant durų spyną ir pan.). Teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nevykdė ieškovės reikalavimo per 5 dienas išsikelti su visais daiktais; dėl jos neišsikėlimo iš ieškovei priklausančių ginčo patalpų per ieškovės nustatytą laikotarpį nėra atsakovės kaltės. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, atsakovė neprivalo atlygtini ieškovei jos, neva, patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovė patalpų nuomos sutartį Nr. 11 sudarė 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki pranešimo įteikimo atsakovei dienos, pranešime nenurodė, kad ji yra sudariusi ginčo buto nuomos sutartį; apie nuomos sutartį pradiniame ieškinyje taip pat neminėjo, todėl padarė išvadą, kad pateikta nuomos sutartis galimai fiktyvi. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl nuostolių susidarymo yra neįrodyti, todėl jų netenkino.Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo yra pagrįstas įstatymais bei rašytiniais įrodymais, todėl jį tenkino, o atsakovės priešieškinio reikalavimą atmetė. Vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio nuostatomis, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad ji yra laisva pasirinkti nuomininką savo nuožiūra ir taip įgyvendinti disponavimo teises be priverstinio teismo nurodymo. Pažymėjo, kad įtemti ir konfliktiški šalių santykiai apsunkintų teisių ir pareigų, susijusių su nekilnojamojo daikto disponavimu ir valdymu, įgyvendinimą. Teismas nurodė, jog patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo, 145 Lt (41, 99 Eur) žyminį mokestį už šį reikalavimą ieškovei privalo atlyginti atsakovė. Kadangi iš dviejų ieškinio reikalavimų patenkintas tik vienas, teismas nutarė atlyginti pusę ieškovės patirtų 600 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. iš atsakovės priteisė 300 Eur sumą. Teismo vertinimu, turto vertinimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentai bylos išnagrinėjimui neturėjo reikšmės ir nebuvo būtini, todėl išlaidų, susijusias su minėtų dokumentų parengimu, nepriskyrė prie bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Saulex“ apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės J. Š. ieškovei UAB „Saulex“ 579,24 Eur mėnesines išmokas nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dienos; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (300 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 144,81 Eur vertinimo išlaidų bei 280,35 Eur išlaidų faktinių aplinkybių konstatavimui); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.Teismas be pagrindo suabejojo ieškovės nuosavybės teisių neliečiamumu bei suteikė pagrindą manyti, kad atsakovė, pažeisdama ieškovės nuosavybės teises gali būti neatsakinga už tokį savo elgesį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kiti teisės aktai nuo turto įsigijimo dienos ieškovei suteikia teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jos teisių, taip pat nustato valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Atsakovė neturi teisės naudotis svetimu turtu ir privalo išsikelti iš buto tuojau pat po nuosavybės teisių praradimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė su atsakove elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir nehumaniškai. Ieškovė su atsakove pradėjo bendrauti iškart po buto įsigijimo, tačiau po susitikimo ir telefoninių pokalbių atsakovė aiškiai leido suprasti, kad neketina bendradarbiauti, neplanavo išsikraustymo, todėl nebuvo pagrindo nustatyti ilgesnį nei 5 dienų terminą išsikelti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė buto neatlaisvino iki šiol, jau trečius metus naudojasi atsakovės butu. Be to, atsakovė turi kito nekilnojamojo turto; turėjo pakankamai lėšų išsinuomoti būstą (antstoliui pardavus turtą už didesnę sumą, nei atsakovės skola).Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra prekyba nekilnojamuoju turtu bei nekilnojamojo turto nuoma; kad ieškovė moka nekilnojamojo turto mokestį, o negalėdama nuomoti turto, patiria tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių. Atsakovė be teisėto pagrindo naudodama svetimą butą ir už tai neatsilygindama, sutaupė. Ieškovė nuostolių dydį grindė vidutine nuomos kaina, kurią nustatė Nekilnojamojo turto vertintojas. Atsakovė vidutinės nuomos kainos neginčijo. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 579,24 Eur mėnesinių išmokų.Kadangi 2014 m. gruodžio 1 d. turto vertės ataskaita Nr. 14-12-01 ieškovė įrodinėjo patirtos žalos dydį, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai – įrodo, kad atsakovė naudojasi ieškovei priklausančiu butu, todėl prašo priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, nusprendžiant iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Byla buvo išnagrinėta neinformavus atsakovės apie skundžiamo teismo sprendimo priėmimą, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. bylą išnagrinėjus, kai byla turėjo būti privalomai sustabdyta.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė yra neginčijama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodė, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-629-580/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03385-2015-6) dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, kurio pagrindu ieškovė įregistravo savo nuosavybės teisę į ginčo butą, nuginčijimo, todėl šios bylos nagrinėjimas turėjo būti privalomai sustabdytas. Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvų CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nesustabdydamas civilinės bylos teismas pasielgė šališkai, priimdamas procesinius sprendimus išskirtinai vienos šalies naudai. Buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo principai.
7.3. Teismas išnagrinėjo bylą atsakovei nieko apie tai nežinant. Teigia, kad atsakovei ir jos buvusiam atstovui, advokato padėjėjui V. K. nebuvo tinkamai pranešta apie skundžiamo teismo sprendimo priėmimą; jie nežinojo nei apie 2017 m. vasario 15 d. paskirtą teismo posėdį, nei apie 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimą, nei apie atsakovės pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Apie tai atsakovė sužinojo tik 2017 m. gegužės 30 d. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo duomenis apie procesinių pranešimų ir dokumentų neįteikimą atsakovės atstovui, todėl, apeliantės įsitikinimu, privalėjo išsiųsti procesinius pranešimus bei dokumentus tiesiogiai atsakovei jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad taip buvo daroma iki teismui priimant nutartį šią bylą sustabdyti. To neatlikus, laiko, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bylos eigą; skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisę į teisminę gynimą, teismo nešališkumą, šalių lygybės, teisėtų lūkesčių principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto (vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/01726) pagrindu ieškovė UAB „Saulex“ tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke. 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę J. Š., kad pašalinių asmenų buvimas ir gyvenimas jos bute yra neteisėtas, todėl siekdama apsaugoti savo turtą, pakeitė minėto buto spyną ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pasiimti visą turtą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei atsisakius išsikelti iš buto, ieškovė pateikė ieškinį dėl iškeldinimo ir periodinių išmokų (nuostolių) priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nusprendė iškeldinti ieškovę su visais jos daiktais, o priešieškinį atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Kaip minėta, atsakovė apeliacinį skundą pateikė dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo. Be kitų argumentų, apeliantė nurodė, kad nei ji, nei jos atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie 2017 m. vasario 15 d. paskirtą teismo posėdį bei priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007; Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). Kasacinis teismas, remdamasis pirmiau nurodyta EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija v. V. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-548/2013). Kaip jau nurodyta pirmiau, proceso, kaip visumos, vertinimas pripažįstamas taip pat ir EŽTT praktikoje (žr. cituotą Zagorodnikov v. Russia, par. 28–35) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus. CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą (1 t., b.l. 152), teismo šaukimas į 2016 m. gruodžio 5 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo įteiktas asmeniškai (1 t., b. l. 152 a), o atstovui – advokato padėjėjui V. K. – išsiųstas šaukimas grąžintas neįteiktas (1 t., b. l. 152 d). 2016 m. gruodžio 5 d. atidėjus teismo posėdį, kuriame nei atsakovė, nei atsakovės atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas į 2017 m. vasario 15 d. paskirtą teismo posėdį atsakovės atstovui V. K. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (advokato D. Z. kontora), tačiau teismui vėl grąžintas neįteiktas su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“ (1 t., b. l. 154). Duomenų apie pakartotinį teismo šaukimo (pranešimo) siuntimą advokatui ar pačios atsakovės informavimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, byloje nėra. Atsakovės atstovui išsiųsta 2017 m. sausio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nebuvo įteikta. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 15 d. išnagrinėjęs civilinę bylą, atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą (1 t., b. l. 173-175). Teismo sprendimas priimtas bei paskelbtas 2017 m. kovo 17 d. Teisėjų kolegija, nors ir įžvelgdama nepakankamą atsakovės pareigų, nustatytų CPK 42 straipsnio 5 dalyje (veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kt.) vykdymą (atsakovė žinojo apie 2016 m. gruodžio 5 d. parengiamąjį teismo posėdį (ir tuo pačiu apie atnaujintą bylos nagrinėjimą), todėl galėjo bei turėjo pasidomėti tolesne bylos eiga, susisiekti su atstovu dėl dalyvavimo teisme ir pan.), įvertinusi apeliantės paminėtas aplinkybes, kad anksčiau teismas procesinius dokumentus siuntė ne tik atstovui, bet ir jai asmeniškai; turėjo duomenis apie neįteiktą atsakovės atstovui teismo šaukimą, pripažįsta, kad atsakovė apie 2017 m. vasario 15 d. vyksiantį teismo posėdžio laiką nebuvo tinkamai informuota. Duomenų, kad faktiškai atsakovei buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdžio datą, byloje nėra. Kadangi atsakovė (jos atstovas) neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, o apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia remdamasi ir aplinkybe dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą bei sprendimo priėmimą, konstatuotinas civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimas, kuris yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pripažinus, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą (nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme), teisėjų kolegija dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo, taip pat dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Siekiant, kad būtų ištaisytas atsakovės teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.