Kauno apylinkės teismo sprendimas

(1) nutraukti jo ir S. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės kaltės; (2) po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „K.“, atsakovei S. M. palikti jos pavardę „M.“; (3) pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams - UAB „SB Lizingas“ (skolos suma - 60,48 EUR), UAB „Tele2“ (skolos suma - 335,74 EUR; išieškojimo išlaidos - 81,25 EUR) bei BIGBANK AS filialui (skolos suma - 504,13 EUR), yra solidarios jo ir atsakovės prievolės; (4) priteisti iš atsakovės 4916,00 EUR turtinės žalos atlyginimo sumą pagal jos rašytinį 2014-10-26 pasižadėjimą; (5) priteisti iš atsakovės 2892,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo sumą; (6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. papildomai paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2007 m. laiškais susipažino su atsakove. Bendravo laiškais, telefonu, atsakovė atvykdavo jo aplankyti. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jie sudarė santuoką. Iš karto po santuokos sudarymo prasidėjo pastovūs pinigų prašymai – buto išlaikymui, pragyvenimui ir panašiai. Praėjus kuriam laikui, jis per pažįstamus asmenis sužinojo, kad atsakovė yra jam neištikima. Iš laisvės atėmimo vietos jis išėjo 2011-04-12. Jam grįžus ir apsigyvenus kartu su sutuoktine, normalaus gyvenimo nebuvo. Santuokinis gyvenimas klostėsi prastai. Iki 2011-12-01 kartu su atsakove gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), viename kambaryje. Gyveno kaip „šuo su kate“, nes buvo labai daug informacijos iš artimųjų, kas ji per žmogus. Vėliau susirado dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki 2014-04-17. Nesugyveno, nes gyveno praktiškai tik iš jo vieno atlyginimo. Atsakovei buvo apribotos motinystės teisės, ji po 400,00 Lt privalėjo mokėti savo vaiko išlaikymui, turėjo visokių skolų. Tuo metu jis neinicijavo santuokos nutraukimo, nes galvojo, kad kažkas pasikeis. Tačiau atsakovė gyveno savo gyvenimą, o jis – savo. Iš esmės gyveno viename bute tik tam, kad gyventi, kad būtų mažesnės išlaidos, o bendras šeimyninis gyvenimas nevyko. Ieškovas pripažįsta, kad iš dalies yra abu kalti. Tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jis buvo savo sutuoktinei ištikimas, o ji - nebuvo ištikima. Jis dirbo dviejuose darbuose, kad galėtų išlaikyti šeimą, jo uždirbti pinigai buvo skirti pragyvenimui. 2014-04-17 jis vėl pateko į pataisos namus. Santykiai su atsakove visiškai nutrūko 2014 m. pabaigoje. Jo skambučiai buvo ignoruojami, atsakovė jo aplankyti buvo atvažiavusi tik du kartus. Jis iš pataisos namų jau buvo anksčiau parašęs prašymą teismui, kad jo ir atsakovės santuoka būtų nutraukta, nes žinojo, kad S. M. yra jam neištikima. Atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra jos neištikimybė. Atsakovė pati jam prisipažino, kad nuo M. S. pastojo, kad darė „išvalymą“. M. S. asmeniškai jam irgi tai patvirtino. Taip pat kalbėjo su kaimynu, kuris matė, kad atsakovę pasiima kiti vyrai, kiti vyrai lankosi jos bute. Iš atsakovės tėvų, seserų, „švogerių“ girdėjo apie jos neištikimybę. Būdamas laisvėje sudarinėjo kredito sutartis. Buvo paėmęs kreditą iš BIGBANK AS, iš UAB „Tele2“ buvo paėmęs telefoną. Atsakovė žinojo, kam imami daiktai, jais naudojosi. Kol buvo įkalinimo įstaigoje, atsakovė taip pat paėmė ne vieną paskolą. Žino apie atsakovės paskolą paimtą iš AB „Swedbank“. Šiuo metu yra visiškai padengęs įsiskolinimą UAB „SB Lizingas“, taip pat yra visiškai atsiskaitęs su BIGBANK AS. Minėti skoliniai įsipareigojimai nutraukiant santuoka neturi būti dalijami, jis dėl jų atsakovei pretenzijų neturi. Nėra atsiskaitęs tik su UAB „Tele2“. Ši skola turi būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole. Laiko, kad tai jo ir sutuoktinės bendras įsiskolinimas, nes atsakovė asmeniškai naudojosi vienu iš UAB „Tele2“ paimtų numerių, naudojosi paimtu telefonu. Prašo priteisti iš atsakovės 4916,00 EUR turtinės žalos atlyginimo sumą. Atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, jis dirbo ir gaudavo labai gerą atlyginimą. Atsakovė prašė pinigų vaiko, buto išlaikymui, oresniam pragyvenimui. Jis atsakovei siuntė nemažas pinigų sumas, tačiau jo siųsti pinigai buvo naudojami visai ne tiems tikslams. Be to, iš savo asmeninių lėšų pirko skalbimo mašiną ir mikrobangų krosnelę. Nurodytus daiktus pirko sau, nes su atsakove negyveno kaip šeima. Ieškovė nurodytus daiktus pardavė. Prašomą priteisti 4916,00 EUR turtinės žalos atlyginimo sumą ir sudaro jo iš pataisos namų atsakovei siųstos piniginės lėšos, taip pat pinigai už atsakovės išparduotus daiktus. Atsakovė raštu įsipareigojo jam, jei įvyktų skyrybos, iš pataisos namų siųstas pinigines lėšas grąžinti. Rašytinį pasižadėjimą atsakovė pasirašė savo noru, nenorėdama skirtis, jos niekas nevertė tai padaryti. Prašo priteisti iš atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimą - 2892,00 EUR. Mano, jog jo ir atsakovės santuoka normali buvo iki 2010 m., kol iš pataisos namų į laisvę neišėjo M. S.. Tuomet jo sutuoktinė buvo jam neištikima, jis telefonu sužinojo, kas vyksta jo šeimoje. Dėl to, jis vos nepasitraukė iš gyvenimo, palūžo psichologiškai. Mano, kad padarė gyvenime didžiulę klaidą, jaučiasi pažemintas, įskaudintas, patyrė stresą, dėl ko ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Bendro nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo, jokio kito dalytino turto neturi. Vaikų su atsakove nesusilaukė.

Ieškovo atstovas advokatas D. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė V. K. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. M. papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino gal 2006 m. pabaigoje. Ieškovas rašė meilius laiškus, apsuko jai galvą. Laiškais su V. K. bendravo 3-4 mėn. Ji įsimylėjo ieškovą, norėjo geresnio gyvenimo, išėjo iš tėvų namų tam, kad dirbtų. (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje ji su ieškovu sudarė santuoką. Po vestuvių kiekvieną mėnesį, po dvi paras, ji važiuodavo lankyti ieškovą pataisos namuose. Bendravo ilgalaikių pasimatymų metu, kalbėdavo telefonu. Į laisvę ieškovas išėjo 2011 m. Ji jo laukė, atvažiavo pasiimti. Gyveno kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur iki V. K. grįžtant iš pataisos įstaigos, ji buvo išsinuomojusi butą savo vardu. Ji dirbo pardavėja parduotuvėje, ieškovas registravosi darbo biržoje. Vėliau abu kartu su V. K. dirbo baldų įmonėje. Santuokos metu buvo visokių dienų - būdavo, kad ieškovas išgėrinėdavo, ranką keldavo prieš ją, nuo ieškovo smurto yra likęs randas ant kojos. Laiko, kad V. K. grįžus iš pataisos įstaigos normalus santuokinis gyvenimas buvo apie metus. Po to ieškovas pradėjo vartoti alkoholį, ją „reketuodavo“, atimdavo pinigus, ji net neturėdavo už ką nuvažiuoti į darbą, eidavo pėsčia. Dėl alkoholio vartojimo ieškovą atleido iš darbo, nors jis pasirašė, kad išeina savo noru. Laiko, kad jau 2012 m. baigėsi normalus santuokinis gyvenimas. Pripažįsta, kad buvo ieškovui neištikima. Kada tiksliai, ji pasakyti negali. Toks atvejis buvo vienas, neištikima buvo su M. S.. Jai trūko meilės, šilumos. Šį savo poelgį vertina blogai. Tačiau tai jokios įtakos santuokai neturėjo. Apie tai ji prisipažino ieškovui, jis jai atleido. Be to, pats atsakovas jai buvo neištikimas. Jis su visais daiktais buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį, pas ją pragyveno gal 3 mėn., kol ji išvarė V. K. ir jis grįžo atgal pas ją. Ieškovas grįžęs atgal atsiprašinėjo, žadėjo nekelti rankos, daugiau su niekuo nesusitikinėti. Ji juo patikėjo ir atleido. Vėliau ieškovo elgesys nesikeitė - jis girtavo, perpjovė jai koją, kur yra likęs randas. Į policiją dėl patiriamo smurto nesikreipė, nes nenorėjo pakenkti ieškovui. Mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bendras gyvenimas jiems tiesiog nesusiklostė. Ji skyrybų proceso neiniciavo, nes neturėjo tam pinigų, be to, ilgą laiką gydėsi, nes ją apkandžiojo šuo. Po santuokos nutraukimo jai turėtų būti palikta pavardė „M.“. Nesutinka dėl skolos UAB „Tele2“ padalijimo. Įsiskolinimas už telefono paslaugas yra ieškovo asmeninis. Telefoną iš minėtos įmonės V. K. paėmė savo reikmėms, jai telefono nereikėjo, ji turėjo savo telefoną. Ji tuo telefonu naudojosi gal 1-2 mėn., vėliau ieškovas telefoną atėmė, kur jis dingo, ji nežino. Dėl reikalavimo priteisti iš jos 4916,00 EUR turtinės žalos atlyginimo sumą, taip pat nesutinka. Pripažįsta, kad ieškovas darė piniginių lėšų perlaidas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Gautus pinigus išleido abiejų bendroms reikmėms. Už pervestus pinigus ji važiuodavo pas ieškovą, veždavo jam valgyti, parfumerijos, rūbų. Dalis tų pinigų buvo skirta už telefonus pataisos įstaigoje, už narkotikus. Ji juos perduodavo nepažįstamam asmeniui. Byloje esantį rašytinį pasižadėjimą ji pasirašė V. K. spaudžiama, jis ją privertė jį pasirašyti. Laiko, kad nurodytas rašytinis pasižadėjimas yra niekinis. Ieškinyje nurodomų daiktų - skalbimo mašimos ir mikrobangų krosnelės ieškovas nepirko. Skalbimo mašiną gavo už 1 litro butelį alaus iš kaimyno, ji buvo sulūžusi. Mikrobangų krosnelė buvo taip pat gauta už alaus butelį, ji buvo sena, paruošta išardymui, buvo išmesta prie šiukšlių konteinerio. Nurodytus daiktus paliko nuomotame bute išsikraustant. Ji išsikraustė viena, ieškovas tuo metu buvo pataisos įstaigoje. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ji jam nieko blogo nepadarė, netgi priešingai – ji pati patyrė moralinę žalą, nes V. K. buvo sužalota, jai perpjauta koja, likęs randas. Su ieškovu jokio dalytino bendro turto neturi. Vaikų nesusilaukė.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas S. K. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė S. M. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Dėl santuokos nutraukimo:

Civ. byloje Nr. e2-1718-950/2017 esantis santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė ieškovas V. K. ir atsakovė S. M..

Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad iki santuokos sudarymo šalys buvo pažįstamos ir bendravo 3-4 mėn., tai darė nuotoliniu būdu - laiškais, nes ieškovas V. K. tuo metu pataisos įstaigoje ((duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Santuoka tarp šalių buvo sudaryta pataisos įstaigoje. Po jos sudarymo šalys kartu negyveno, nes V. K. toliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, o S. M. gyveno Kaune. Sutuoktiniai bendraudavo nuotoliniu būdu – laiškais, telefonu, savaitgaliais atsakovė atvykdavo ilgalaikiams pasimatymams pas ieškovą į pataisos įstaigą. Kartu sutuoktiniai pradėjo gyventi 2011-04-12, kuomet ieškovas V. K. buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Tuo metu sutuoktiniai nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), o vėliau – butą (duomenys neskelbtini). Bendrai sutuoktiniai gyveno iki 2014-04-17, kuomet ieškovas V. K. vėl pateko į pataisos įstaigą atlikti naujai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo to laiko sutuoktiniai nebepalaikė jokio ryšio, jų tarpusavio santykiai nutrūko. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad dar 2015-11-03 ieškovas V. K. bandė inicijuoti santuokos su atsakove nutraukimo procesą, tačiau jo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo jam grąžintas atgal (žr. Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-27876-752/2015). Pakartotinai dėl santuokos nutraukimo ieškovas V. K. į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2016-11-10.

Atsakovė S. M. atsikirsdama į ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, prašė ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi normalaus santuokinio gyvenimo tarp jų niekada nebuvo.

Pažymėtina, kad santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.), t.y. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 3.26 str.-3.30 str., 3.35 str.-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., ir kt., pažeidimas iš esmės.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos civ. bylos atveju, V. K. ir S. M. santuokos iširimą lėmė ne vienkartinis atsakovės neištikimybės faktas (kuris ieškovui buvo žinomas ir buvo jo toleruojamas), o kitos priežastys. Atkreiptinas dėmesys, kad ketverius metus po santuokos sudarymo ginčo šalys kartu apskritai negyveno. Ieškovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad: jam 2011-04-12 grįžus iš pataisos įstaigos ir apsigyvenus kartu su sutuoktine, normalaus gyvenimo nebuvo, jie gyveno kaip „šuo su kate“, nes buvo labai daug informacijos iš artimųjų, kas ji per žmogus; gyveno kartu su atsakove viename bute, nes taip buvo pigiau ir patogiau, o bendrų reikalų neturėjo. Atsakovė S. M. duodama paaiškinimus nurodė, kad: V. K. grįžus iš pataisos įstaigos normalus santuokinis gyvenimas buvo apie metus; po to ieškovas pradėjo vartoti alkoholį, nuolat smurtavo prieš ją, buvo subadęs jai koją; sutuoktinis ją „reketuodavo“, atimdavo pinigus, ji net neturėdavo už ką nuvažiuoti į darbą, eidavo pėsčia; santuokos nutraukimo proceso pati neinicijavo, nes neturėjo tam pinigų ir sveikatos. Tokie šalių paaiškinimai liudija, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje nuolat vykdavo konfliktai ir nesutarimai dėl pačių įvairiausių priežasčių. Nors ginčo šalys ir įvardijo skirtingus tokių nesutarimų iniciatorius (t.y. kaltino vienas kitą) bei skirtingas nesutarimų priežastis, tačiau kuris iš sutuoktinių buvo tokių konfliktų iniciatorius ir dėl ko nuolat kildavo konfliktai neturi esminės reikšmės, o pats vykusių nuolatinių konfliktų faktas iš šalių paaiškinimų yra akivaizdus. Visa tai liudija, kad V. K. ir S. M. gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, skirtingai suvokė bendrus šeimos ir kito sutuoktinio poreikius, nesistengė jų suprasti. Abi šalys pažeidė savo pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str.). Būtent dėl visų nurodytų, tęstinio pobūdžio priežasčių, o ne dėl vienkartinio atsakovės neištikimybės fakto, bendras V. K. ir S. M. šeimyninis gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovas V. K. 2016-11-21 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams - UAB „SB Lizingas“ (skolos suma - 60,48 EUR), UAB „Tele2“ (skolos suma - 335,74 EUR; išieškojimo išlaidos - 81,25 EUR) bei BIGBANK AS filialui (skolos suma - 504,13 EUR), yra solidarios jo ir atsakovės prievolės.

Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 3 d. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovė S. M. su nurodytu ieškovo V. K. reikalavimu nesutiko. Paaiškino, kad iš tiesų ieškovas siuntė jai pinigų iš pataisos įstaigos. Pinigus ji išleido bendriems jų abiejų poreikiams - už gautus pinigus ji važiuodavo pas ieškovą į pataisos įstaigą; veždavo valgyti, parfumerijos, rūbų; dalis tų pinigų buvo skirta už telefonus pataisos įstaigoje, už narkotikus; ji juos perduodavo nepažįstamam asmeniui; pinigų asmeniams poreikiams neišleido. Skalbimo mašinos ir mikrobangų krosnelės ieškovas realiai nepirko, nurodyti daiktai buvo gauti už alkoholį. Jie buvo seni, susidėvėję, ji juos paliko nuomotame bute.