Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. B. sumušimo) 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. sumušimo) 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl N. Š. sumušimo) 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl R. Š. sumušimo) 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. U. sumušimo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrina 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. 22.42 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 11.25 val. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš nuteistojo V. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 274,92 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų A. V., M. U., R. D. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir dėl jų atžvilgių padarytų nusikaltimų iš V. M.: A. V. priteista 511,50 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, M. U. priteista 189,71 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. D. priteista 491,26 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš nuteistojo V. M. priteista 64,40 Eur dydžio proceso išlaidų.

Valstybės naudai iš nuteistojo V. M. ir nuteistojo D. K. priteista po 26,97 Eur teismo proceso išlaidų.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl N. Š. sumušimo), BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl R. Š. sumušimo), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu subendrinta, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, mokytis, būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val.

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 12 d. apie 17.30 val. prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su M. B. tyčia sudavė penkis smūgius kumščiu M. B. į veidą, po ko M. B. nukritus ant žemės, du kartus koja spyrė jam, gulinčiam ant žemės, į pilvą, tokiu būdu padarė M. B. poodines kraujosruvas veido dešinėje, pilvo sienos dešinėje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, žaizdą dešinėje ausyje, t. y. nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą.

1.1. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.15 val., mokyklos stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu dviračiu važiuojančiam A. V. į galvą, po ko A. V. nukrito nuo dviračio ir prarado sąmonę, tokiu būdu padarė A. V. poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą aplink dešinę akį, t. y. nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

1.2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. K., 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), V. M., važiuodamas dviračiu ir tyčia pakėlęs jo vairuojamo dviračio priekinį ratą, užvažiavo juo N. Š. ant nugaros, dėl ko N. Š. nukrito ant šaligatvio ir N. Š., gulinčiam ant šaligatvio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė du smūgius į galvos sritį, po ko N. Š. atsistojus, kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių N. Š. į galvos sritį, dėl ko N. Š. vėl nukrito ant šaligatvio ir N. Š., gulinčiam ant šaligatvio, sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiais į galvos sritį, po to, bendrais veiksmais kartu su nepilnamečiu D. K. spyrė gulinčiam ant šaligatvio N. Š. ne mažiau dešimties smūgių kojomis į galvos sritį, tokiu būdu padarė N. Š. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, veide, tuo nežymiai sutrikdė N. Š. sveikatą.

1.3. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su D. K., 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), D. K. spyrus vieną smūgį R. Š. į nugaros sritį, po ko R. Š. nukrito ant šaligatvio, kojomis spyrė gulinčiam R. Š. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, po D. K. suduotų smūgių R. Š., V. M. sudavė kumščiu vieną smūgį R. Š. į galvos sritį, dėl ko R. Š. nukrito ant šaligatvio ir V. M., veikdamas kartu su nepilnamečiu D. K., kojomis sudavė ne mažiau penkių smūgių gulinčiam R. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, padarė R. Š. poodinę kraujosruvą ir žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, tuo nežymiai sutrikdė R. Š. sveikatą.

1.4. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu sudavė du kartus per R. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgadino minėto automobilio stogą, kurio vertė 90 Eur, stogo moldingą, kurio vertė 60 Eur, vairuotojo pusės statramstį, kurio vertė 10 Eur, moldingą tarp durų, kurio vertė 30 Eur, ir pro atidarytą automobilio „Audi A6“ vairuotojo pusės langą sudavė metaliniu strypu du kartus į vairą, kurio vertė 70 Eur ir taip jį apgadino, tokiu būdu sugadino R. D. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 260 Eur turtinę žalą.

1.5. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 19.30 val. stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu sėdinčiam nepilnamečiui M. U., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, po smūgio M. U. krentant ant žemės, V. M. spyrė vieną smūgį jam į galvos sritį, o M. U. nukritus ant žemės, sudavė jam gulinčiam vieną smūgį kumščiu į krūtinę, tokiu būdu, padarė nepilnamečiui M. U. poodinę kraujosruvą krūtinės ląstoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje ir nuskėlė 11-tą dantį, t. y. nežymiai sutrikdė M. U. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, V. M. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamoje byloje V. M. pripažintas kaltu padaręs penkis nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos: viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo iki dvejų metų, bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. M. skyrė nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) galutinę subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už atskirus nusikaltimus paskirdamas laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančias bausmes, pridedamas artimą minimaliam bausmės dydį paskirtą už atskirus nusikaltimus (BK 50 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padaryti penki nesunkūs tyčiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai ir vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), analizuojant jų stadiją pastebėtina ir tai, jog visi nusikaltimai baigti, o detalizuojant pavojingumą matyti tai, kad dalis nusikalstamų veikų padaryta bendrininkų grupe, per pakankamai trumpą laiko tarpą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę (V. M. anksčiau teistas 10 kartų, ne kartą baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, nusikalstamas veikas padarė neišknykus teistumui). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

8. Šiame kontekste teismas pastebi, jog skunde nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis nuteistasis kaltę pripažino dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiųjų M. B. ir A. V. sužalojimų), padarymo, tačiau, nesant kaltininko nuoširdaus gailėjimosi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Nors nuteistasis skunde nurodo, jog gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jas vertina kritiškai, svarbu tai, jog nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne pagal bendrus pareiškimus – jis turi būti vertinamas analizuojant byloje nustatytas objektyvias aplinkybes (kaltininko elgesį po įvykio, jo veiksmus).??? Taigi, nors nuteistasis pripažino kaltę, skunde pareiškė, jog gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai yra deklaratyvūs. T. y. kaip jau paminėta, pirmosios instancijos teisme V. M. nuoširdaus gailėjimosi nebuvo nustatyta, apeliaciniame skunde nurodyto „nuoširdaus gailėjimosi“ nepatvirtina jokie kiti realūs nuteistojo veiksmai ? pastarasis nesiėmė jokių veiksmų pašalinti jo nusikalstama veika sukeltų padarinių, savarankiškai neatlygino nei nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, nei valstybei padarytos turtinės žalos, kurios atsiradimą sąlygojo medicininės pagalbos nukentėjusiesiems suteikimas po nusikalstamų veikų padarymo. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog ir ateityje V. M. ketina savanoriškai atlyginti padarytą žalą, dėl to, teisėjų kolegija, įvertinusi padarytų nusikaltimų sistemingumą, sprendžia, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, rodančių asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

9. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog V. M. per pakankamai trumpą trijų mėnesių laikotarpį padaryti nusikaltimai, sutrikdant nukentėjusiųjų sveikatą, sugadinant svetimą turtą, atitinka rūšinį šių nusikaltimų pavojingumą, o vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta tai, jog V. M. anksčiau ne kartą teistas bei atliko realią laisvės atėmimo bausmę (t. 5, b. l. 108-123), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teismui (atlikus laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu), taip pat baustas ir administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, svetimo turto sugadinimą (t. 5, b. l. 146-156). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai, kadangi nuteistasis nedirba, nėra vedęs.

10. Kaip minėta, nuteistasis ne kartą atliko realią laisvės atėmimo bausmę (paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. balandžio 13 d., Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d., Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiais) taip pat nuteistajam anksčiau ne kartą buvo skirta ir alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. bei 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiais), tačiau nuteistasis nepateisino jam suteikto valstybės pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, dėl ko švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesiekia paskirtų bausmių vidurkio. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę ar atidedant jos vykdymą. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikaltimų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.