Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-25 · Civilinė byla Nr. e2S-374-642/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e2S-374-642/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-374-642/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00608-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Panamos Respublikos bendrovei (duomenys neskelbtini) ir Estijos Respublikos bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) perleido juridiniams asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į skolininkus V. K. ir V. K. už 16 000 Eur.

2. Reikalavimams užtikrinti ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą. Nurodė, kad atsakovai yra kreipęsi į antstolį dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkui V. K. priklausantį turtą. Pažymėjo, kad, nesustabdžius išieškojimo veiksmų, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju susigrąžinti išieškotas sumas iš atsakovų, kurių buveinės yra užsienio šalyse, gali būti neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo A. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Šalies argumentai

4. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą, nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Spręsdamas dėl antrosios keliamos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimo atveju atsakovės Panamos Respublikos bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Estijos Respublikos bendrovė (duomenys neskelbtini) turėtų grąžinti atsakovei BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę ir sumas, gautas už perleistą reikalavimą. Tuo tarpu ieškovo padėtis nesikeistų. Taigi, reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju restitucija būtų taikoma šio sandorio šalims. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad atgręžtinio reikalavimo patenkinimo galimybėms kiltų kokia nors grėsmė. Vien aplinkybė, kad dviejų atsakovių buveinės yra užsienio valstybėse, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju neišnagrinėjus bylos dėl ieškovo ieškinio iš esmės ir nenustačius, kad ieškovo ginčijamas sandoris ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, nėra pagrindo abejoti vykstančio išieškojimo proceso, kuriame ieškovas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumu.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovas A. A. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas pažymėjo, kad, ieškovo žiniomis, atsakovai jau yra kreipęsi į antstolį dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkui V. K. priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Nesustabdžius išieškojimo veiksmų, ieškovui galbūt palankaus sprendimo priėmimo atveju susigrąžinti išieškotas sumas iš atsakovų, kurių buveinės yra kitose valstybėse (Panamoje ir Estijoje), gali tapti nebeįmanoma.

8.2. Ieškovas pažymi, kad jis siekia, jog atsakovei BUAB (duomenys neskelbtini) būtų grąžintos reikalavimo teisės į skolininkus. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtomis priemonėmis siekė ir siekia įgyti reikalavimo teisę, kurią, ieškovo manymu, bankroto administratorius, pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, perleido kitiems atsakovams. Apelianto vertinimu, ieškinyje išvardytos aplinkybės leidžia teigti, jog nors ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalis, šis sandoris pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įgytų galimybę kartu su kitais suinteresuotais asmenimis lygiomis teisėmis pagal galiojantį kreditorių susirinkimo nutarimą pretenduoti nupirkti parduodamą ginčo reikalavimo teisę ir tokiu būdu būtų apgintos jo pažeistos teisės. Akcentuojama, jog reikalavimo teises įgiję atsakovai yra didžiausi kreditoriai, reikalavimus įgijo už nedidelę, palyginti su galimybėmis išieškoti iš nekilnojamojo turto, sumą, todėl, apelianto nuomone, preziumuotinas visų atsakovų nesąžiningumas.

8.3. Ieškovas nurodė, kad vien dėl to, jog išieškotojai (atsakovai) yra ne Lietuvos juridiniai asmenys (ofšorinės kompanijos), gali būti apsunkintas bet kokių lėšų iš jų išieškojimas. Be to, išieškojimo procesas yra prasidėjęs ir nukreiptas į skolininkui V. K. priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Jei pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą gautos lėšos būtų pervestos atsakovams, tai ieškinio tenkinimo atveju taptų apsunkintas šių lėšų susigrąžinimas, neliktų prasmės pardavinėti reikalavimo teises į V. K., nes daugiau jokio turto V. K. neturi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ieškovo teisėtus interesus ir realiai jo pažeistos teisės nebūtų apgintos.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Panamos Respublikos bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas, turėdamas pareigą pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, neįrodė nė vieno realaus pagrindo, kuris pagrįstų atsakovo nesąžiningumą ar galimą vengimą vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra užsienyje registruotos bendrovės, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas net nepaaiškina, kaip ir kokiais veiksmais gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Byloje nėra ir ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų galimą atsakovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesąžiningumą ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.3. Atsakovė pažymi, kad ji turi turto Lietuvoje, todėl šioje byloje priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas niekaip nebus apsunkintas. Atsakovės patvirtintas kreditinis reikalavimas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje sudaro net 1 408 356,35 Eur. Šis reikalavimas yra atsakovo turtinė teisė, o turtinė teisė taip pat yra turtas, todėl, esant poreikiui, išieškojimas gali būti nukreiptas į BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje atsakovui išmokamas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

9.4. Atsakovė nurodė, kad ji jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, kreipėsi į antstolį pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus ir vykdo teismo sprendimais priteistos žalos išieškojimą.

9.5. Atsakovės vertinimu, ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovas neturi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje reikalaujamo suinteresuotumo. Ieškovo reikalavimas nesukelia ieškovui jokių materialinių teisinių padarinių, todėl neturėtų būti nagrinėjamas teisme.

10. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nurodė, kad šioje byloje ieškinys pareikštas tik dėl pripažinimo. Teismų praktikoje laikoma, kad sprendimas dėl pripažinimo sukelia teisines pasekmes pats ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Tuo tarpu ieškovas reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vienoje vykdomojoje byloje. Būsimas teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju įtakos neturi.

10.2. Pažymima, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas neįrodinėjo atsakovų nesąžiningumo. Vien aplinkybė, kad atsakovų buveinės yra užsienio valstybėse, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje ieškovas patvirtino, kad siekė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pasiūlydamas mažesnę kainą, nei pasiūlė atsakovai. Tai patvirtina atsakovų sąžiningumą ir tinkamos kainos sumokėjimą.

10.3. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį, ieškovas turėjo pateikti įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo atsakovų veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai ketina apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

10.4. Atsakovė pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės tretiesiems asmenims, nesudariusiems sandorio, ginčyti tarp kitų šalių sudarytą sutartį. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovo teisėms įtakos turintis sprendimas, nebuvimas panaikina sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio patenkinimas neturėtų jokios įtakos ieškovo teisių ir pareigų apimčiai, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

14. CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

16. Aptardamas preliminarų ieškinio pagrįstumą kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės.

17. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).

18. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės būsimas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

19. Pažymėtina, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies arba ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, priėjo prie išvados, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovas, teismo vertinimu, iš esmės jokiais įrodymais nepagrindė realios grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas nurodo, kad vien dėl to, kad išieškotojai (atsakovai) yra ne Lietuvos juridiniai asmenys (lengvatinio apmokestinimo bendrovės), gali būti apsunkintas bet kokių lėšų iš jų išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Vien tai, kad atsakovės yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti galimą atsakovių nesąžiningumą ar tikėtiną siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo. Panašų išaiškinimą Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pripažinęs savo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. e2-442-178/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-516/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovės gali siekti ar sieks paslėpti savo turtą ar kitokiu būdu išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo pateikti deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir varžyti kito asmens teises. Be to, pažymėtina yra tai, kad atsakovų patvirtinti kreditiniai reikalavimai bendrovės bankroto byloje yra turtinės teisės, todėl, atsakovėms net ir neturint kito turto Lietuvoje, esant poreikiui, išieškojimas galės būti nukreiptas į BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje atsakovėms išmokamas pinigines lėšas. Byloje nėra duomenų, kad dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo galinčių atsirasti ieškovo turtinių teisių nebūtų įmanoma apginti įstatymuose numatytais teisiniais būdais.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovių nesąžiningumą grindžia aplinkybe, jog reikalavimo teises įgijusios atsakovės yra didžiausios kreditorės, kurios reikalavimus įgijo už nedidelę, palyginti su galimybėmis išieškoti iš nekilnojamojo turto, sumą. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas patvirtino, kad pats siekė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pasiūlydamas mažesnę kainą, nei pasiūlė atsakovai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovių sumokėta kaina už reikalavimo teisės įgijimą nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovių nesąžiningumą.

24. Civilinėje teisėje galioja bendra sąžiningumo prezumpcija, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ši prezumpcija taip pat yra aktuali ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taigi, ieškovui, siekiančiam paneigti sąžiningumo prezumpciją, kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Jeigu ieškovas duomenų nepateikia, laikoma, kad atsakovo sąžiningumo prezumpcija yra nepaneigta.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodomas detalias aplinkybes, susijusias ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimu, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė