Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-410-435/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-06
Bylos Nr.: e2-410-435/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06279-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: D. J.
Trečiasis asmuo: D. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-410-435/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06279-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,dalyvaujant ieškovei L. B. ir jos atstovei advokatei I. K.,atsakovei D. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai D. J.,

trečiajam asmeniui D. Č.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei D. J. dėl avanso priteisimo ir atsakovės D. J. priešieškinį ieškovei L. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo D. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė L. B. (toliau – ieškovė, pirkėja) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. J. (toliau – atsakovė, pardavėja) 5 000,00 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. kovo 25 d. buvo sudaryta Preliminarioji namo su žeme pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis), kurios pagrindu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo parduoti, o pirkėja (ieškovė) pirkti namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 1.3. punktu šalys įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryti pagrindinę sutartį, tvirtinamą notaro, 8-ajame notaro biure. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryta nebuvo dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęstas nebuvo, todėl preliminari sutartis yra laikoma pasibaigusia. Ieškovė vykdydama sutartį joje nustatytais terminais ir tvarka sumokėjo atsakovei 5 000,00 Eur dydžio avanso sumą, kuri sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį turėjo būti įskaityta į turto pirkimo – pardavimo kainą.

1.2 Kadangi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryta nebuvo, todėl preliminari sutartis yra laikoma pasibaigusia, o ieškovės sumokėtas 5 000,00 Eur avansas grąžintinas jai. Pažymėjo, kad ieškovė telefonu susisiekė su atsakove ir gražiuoju prašė grąžinti jai 5 000,00 Eur dydžio sumokėtą avansą, tačiau atsakovė dėl nenurodytų priežasčių sumokėtos sumos ieškovei nesutinka grąžinti.

1.3 Iš Preliminariosios sutarties 2.2.1. papunkčio galima spręsti, kad ieškovės sumokėta 5 000,00 Eur suma traktuojama kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gauta suma. Todėl preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti ją. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo.

1.4 Pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą objektyvių rašytinių įrodymų matyti, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, tačiau jai pasibaigus dar beveik vienerius metus nuo jos pasibaigimo nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais būtų ketinama sudaryti pagrindinę sutartį, todėl mano, kad teismas civilinėje byloje 2020 m. balandžio 20 d. teismo įsakymu pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 5 000,00 Eur avanso sumą bei kitas su skola susijusias pinigų sumas.

1.5 Atsakovė nuo 2019 m. birželio 1 d. iki šiol be jokio teisėto pagrindo naudojasi ieškovės sumokėta 5 000,00 Eur dydžio pinigų suma. Kai kreditorius kreipiasi į teismą dėl jam priklausančių pinigų išieškojimo, įstatymas numato, kad palūkanos kreditoriui skaičiuojamos po bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei laiku negrąžino jos sumokėto avanso sumos, todėl privalo ieškovei mokėti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Atsiliepdama į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

2.1 Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo nėra ieškovės brolis, kodėl atsakovė jį laiko ieškovės broliu, ieškovei nėra žinoma. Ieškovės brolis yra R. B., kurio skolininkas yra trečiasis asmuo D. Č. (toliau – trečiasis asmuo). Ieškovės brolis R. B. atsitiktinio susitikimo metu paklausė trečiojo asmens, gal pastarasis žino, kas parduoda butą ar namą, nes jo sesuo norėtų įsigyti, atlikti remontą ir suremontavusi parduoti. Trečiasis asmuo nurodė, jog žino, kad namo dalį parduoda atsakovė, nurodė kainą, pasakė adresą. Ieškovės brolis R. B. pasidomėjo savo pažįstamų nekilnojamojo turto brokerių apie ketinamą pirkti turtą, kurie nurodė, jog už siūlomą kainą apsimoka pirkti namo dalį, ją suremontuoti ir parduoti. Ieškovės brolis R. B. perdavė šią informaciją ieškovei, o ieškovė priėmė sprendimą pirkti atsakovei priklausančią namo dalį. Ieškovei nėra žinoma, ką trečiasis asmuo kalbėjo su atsakove ir kokie buvo jo ketinimai, todėl ieškovė nėra atsakinga už trečiojo asmens veiksmus ar žodžius. Taip pat ieškovei nėra žinoma, kokiais ryšiais atsakovė yra susijusi su trečiuoju asmeniu ar iš kur pažįstama su juo.

2.2 Ieškovė neginčija aplinkybės, jog trečiasis asmuo atvyko su atsakove automobiliu pas ieškovę, todėl automobilyje buvo pasirašyta 2019 m. kovo 25 d. preliminarioji sutartis. Ieškovė nesutinka su nurodytais argumentais, jog ji atsisakė duoti savo telefono numerį ir nurodė bendrausianti per trečiąjį asmenį. Telefono numerio ieškovės niekas neprašė, todėl jis ir nėra sutartyje įrašytas; yra nurodytas ieškovės gyvenamosios vietos adresas, todėl visais klausimais atsakovė galėjo rašyti ieškovei laiškus registruotu paštu. Dar prieš preliminarios sutarties pasirašymą trečiasis asmuo nurodė ieškovei, jog reikės sumokėti 5 000 Eur avansą per trečiąjį asmenį grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti motyvuodama tuo, jog sumokės bankiniu pavedimu tiesiogiai atsakovei. Daugiau ieškovė su trečiuoju asmeniu nėra nei bendravusi, nei jo mačiusi. Trečiasis asmuo su atsakove atvyko jau turėdami parengtą sutartį, todėl kas konkrečiai rengė sutarties projektą ieškovei nėra žinoma.

2.3 Ieškovei nėra žinoma, kodėl trečiasis asmuo apskritai tarpininkavo sudarant sutartį, ko jis tikėjosi iš sutarties ir kodėl net ir po sutarties pasirašymo bendravo su atsakove. Galimai pastarasis tikėjosi uždirbti iš tarpininkavimo, tačiau su ieškove jis jokio susitarimo dėl tarpininkavimo nebuvo sudaręs, o kokie susitarimai buvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens, ieškovei nėra žinoma. Nesuprantama yra tai, kodėl atsakovė bendravo tik su trečiuoju asmeniu ir nei karto nesikreipė į pačią ieškovę. Nors atsakovė ieškovės telefono numerio ir neturėjo, tačiau galėjo į ieškovę kreiptis registruotu paštu. Atsakovei nesikreipus į ieškovę registruotu paštu visas iš šios situacijos kilusias teisines pasekmes, turi prisiimti pati atsakovė.

2.4 Sutarties pasirašymo metu buvo sutarta, jog atsakovė surinks visus reikiamus dokumentus sandoriui ir informuos, kada atvykti ieškovei pas notarą; būtent atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. pateikti notaro biurui visus reikiamus dokumentus sandoriui sudaryti. Ieškovė laukė iki 2019 m. birželio 1 d. pranešimo apie notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, tačiau jo negavo. Pasibaigus sutarties terminui, ieškovė galvojo, jog atsakovė persigalvojo dėl sutarties sudarymo, tačiau, nepaisant visko, laukė toliau, kol gaus pranešimą. Kadangi praėjus sutartyje nurodytam terminui pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą sudaryta nebuvo, todėl prievolė sudaryti šią sutarti pasibaigė.

2.5 Nurodė, kad atsakovės argumentai apie tai, kad ji apie parduodamo turto įkeitimą bei tikslą kuo skubiau parduoti turtą buvo informavusi ir turto pirkėjus, t. y. tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė su ieškove visiškai nebendravo ir neteikė jai jokių pranešimų. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė ieškovei nors kartą pranešė kokias nors aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu. Taip pat nepagrįsta priešieškinyje nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo pranešė jog sandoris negali įvykti dėl to, kad pirkėjai turi finansinių problemų. Ieškovė niekada neatsisakė pirkti sutartyje nurodyto turto, pinigų pirkimui ji turėjo.

2.6 Laiko, jog atsakovė patyrė nuostolius ne dėl ieškovės kaltės, tačiau dėl savo neveikimo – atsakovė nepranešė ieškovei apie ketinamą sudaryti sandorį, dėl ko sandoris nebuvo sudarytas. Be to, ieškovė negali būti atsakinga už tai, jog atsakovė pasitikėjo trečiuoju asmeniu, todėl, mano, jog pastarojo klaidinantys veiksmai ir lėmė atsakovės patirtą žalą, už kurią ieškovė nėra atsakinga. Pasisakydama dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio nurodė, jog atsakovės patirti nuostoliai dėl įmonės „Capital turtas“ paslaugų 2 250 Eur yra pačios atsakovės patirti nuostoliai, nes turtą jį galėjo pardavinėti ir pati, dėdama skelbimus, arba ieškoti ir kito tarpininko už mažesnį tarpininkavimo mokestį. Atsakovė galėjo derėtis dėl turto pardavimo kainos ir neparduoti už mažesnę kainą, todėl jos padaryta 2 000 Eur nuolaida pirkėjams negali būti laikoma nuostoliais. Taip pat tai, kad atsakovė turėjo įsipareigojimų savo kreditoriams, ieškovei niekada nebuvo žinoma, todėl ieškovė negali būti už tai atsakinga.

2.7 Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo ji turėjo pinigų, nes 2018 m. buvo pardavusi namą, norėjo nupirkti atsakovės nekilnojamąjį turtą, paremontuoti ir parduoti ir taip uždirbti. Sandorio sudarymui pagalbos prašė savo brolio R. B., norėjo, kad būtent jis viską organizuotų. Su trečiuoju asmeniu susitiko tik tada, kai jis su pardavėja atvažiavo pasirašyti preliminariosios sutarties, ji jo nepažįsta, iki tol ji buvo jį mačiusi vieną kartą. Kadangi brolis jai pavedė pasirašyti preliminariąją sutartį ir sumokėti avansą, tai ji tai ir padarė, sudarant pagrindinę sutartį ji turėjo sumokėti visus likusius pinigus. Ar tuo metu brolis turėjo pinigų turto įsigijimui, nežino, tačiau ji pati turėjo finansines galimybes sumokėti visą nekilnojamojo turto kainą. Perkamo turto ji nematė, visiškai pasitikėjo savo broliu, sandoris buvo sudaromas tikslu jiems abiem uždirbti. Trečiasis asmuo niekaip nebuvo susijęs su sandorio sudarymu, jis tik atvežė pardavėją preliminariosios sutarties pasirašymui, ieškovė nebuvo jam pavedusi ją atstovauti, su juo po preliminariosios sutarties pasirašymo niekada nebendravo, su atsakove taip pat matėsi tik vieną kartą. Ieškovė pabrėžė, kad ji visiškai pasitikėjo broliu ir sutarė, kad jis viską organizuos, ją atstovaus, bendraus su pardavėja, visos derybos turėjo vykti išimtinai su ieškovės broliu, ieškovė pati sandoriu nesidomėjo, nes viskuo domėjosi brolis. Paaiškino, kad preliminarioji sutartis buvo pasirašoma gatvėje, ji jau buvo užpildyta ranka, ieškovė tik pasirašė sutartį, telefono numerio nenurodė, nes niekas jo neprašė, el. paštu naudojasi, tačiau jo taip pat nenurodė, sutartį ji perskaitė, iš sutarties turinio suprato, kad yra mokamas avansas ir kad nekilnojamasis turtas jai bus parduotas iki 2019 m. birželio 1 d., nes reikėjo dar sutvarkyti kažkokius dokumentus – kokius, ieškovė nesigilino. Tą pačią dieną ji į atsakovės sąskaitą pervedė 5 000 Eur avansą. Nurodė, kad jos pasirašyta preliminarioji sutartis buvo brolio žinioje, jai nėra žinoma, kas ją įregistravo Registrų centre, taip pat nėra žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad sutarties pirmas lapas buvo pakeistas. Ji nesakė atsakovei, kad trečiasis asmuo yra jos brolis, apie tai, kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų ir skubėjo parduoti nekilnojamąjį turtą ieškovės niekas neinformavo, iki 2019 m. birželio 1 d. su ja niekas nekomunikavo, neatsiuntė jokio registruoto laiško ar kvietimo pas notarą nei asmeniškai, nei per brolį, nors tai buvo atsakovės pareiga, ieškovė pati atsakovei niekada neskambino, manė, kad užtruko dokumentų tvarkymas. Kai sandoris neįvyko maždaug po metų jos brolis pradėjo domėtis, kodėl sandoris neįvyko ir paskambino atsakovei siekdamas susigrąžinti avansą, kadangi paaiškėjo, jog atsakovė turtą pardavė kitiems asmenims.

Šalies argumentai

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 6 927,20 Eur nuostolių ir įskaityti į priteistinų nuostolių sumą ieškovės sumokėtą 5 000,00 Eur avansą, kaip dalinį atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1 Priešieškinyje nurodė, kad iki sutarties su ieškove sudarymo, dėl turto pirkimo, į ją kreipėsi trečiasis asmuo, kuris apžiūrėjęs turtą, nusprendė jį pirkti ir buvo paruošęs preliminariąją namo su žeme pirkimo pardavimo sutartį, tačiau po trijų dienų pareiškė, jog turtą jis pirks kartu su seserimi (taip jis įvardijo ieškovę) ir preliminariąją sutartį pasirašys ieškovė. Trečiasis asmuo nurodė, jog jų (ieškovės ir trečiojo asmens) pirkimo tikslas – parduodamoje namo dalyje, atlikti „euroremontą“ ir vėliau jį perparduoti, bei tokiu būdu užsidirbti.

4.2 2019 m. kovo 25 d. atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu nuvyko pas ieškovę ir pasirašė sutartį. Pasirašant sutartį, atsakovė paprašė ieškovės, kaip būsimos pirkėjos, sutartyje nurodyti savo kontaktus, t. y. telefono numerį, kuriuo ji galėtų susisiekti su ja, tačiau ieškovė nurodė, kad reikalus, susijusius su turto pirkimu, tvarkys trečiasis asmuo, todėl visais klausimais, tiek dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tiek naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kontaktuoti su juo, todėl savo telefono numerio atsakovei nedavė ir sutartyje jo neįrašė.

4.3 Po sutarties pasirašymo trečiasis asmuo paprašė atsakovės leisti pradėti parduodamoje namo dalyje remonto darbus. Kadangi atsakovei jau buvo sumokėtas 5 000,00 Eur avansas, jai nekilo abejonių, kad pirkėjų ketinimai įsigyti turtą yra rimti, todėl sutiko leisti išgriauti kambarių grindis, išardyti šildymo sistemą, bei vandentiekio tiekimo sistemą, tačiau paprašė, kad pasirašytą sutartį dar užtvirtintų pas notarą ir įtrauktų papildomas sąlygas dėl leidimo pirkėjams daryti remontą. Nuo 2019 m. balandžio vidurio atsakovė pradėjo reikalauti vykti pas notarą užtvirtinti preliminariąją sutartį, tačiau trečiasis asmuo vis žadėjo, tačiau atidėliojo vizitą ir vilkino laiką, nerasdavo laiko susitikti. Bendravimas vyko telefonu ir SMS žinutėmis. Per šį laikotarpį, buvo vedamos derybos ir dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kadangi buvo sutarta parduoti tik dalį žemės sklypo. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą buvo įsipareigojęs parengti trečiasis asmuo.

4.4 Nurodė, kad parduodamą turtą atsakovė buvo įkeitusi kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kredito garantas“ pagal 2018 m. spalio 25 d. paskolos sutartį ir atsakovė pagal šią sutartį turėjo įsipareigojimus UAB „Kredito garantas“ kas mėnesį mokėti fiksuotas kredito grąžinimo įmokas 555,22 Eur sumoje, kurių didžiąją dalį sudarė palūkanos. Atsakovė dėl sunkios finansinės padėties negalėdama pakelti minėto kredito naštos, nusprendė parduoti turtą ir jos tikslas buvo tai padaryti kuo greičiau, nes neturėjo galimybės dengti paskolos ir didelių palūkanų. Apie turto įkeitimą, bei tikslą kuo skubiau parduoti turtą, atsakovė buvo informavusi ir turto pirkėjus, t. y. tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį.

4.5 2019 m. gegužės 20 d., atsakovei nepavykstant telefonu susisiekti su trečiuoju asmeniu, ji nusiuntė jam SMS žinutę, telefono numeriu, kuriuo su juo kontaktavo (Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydama, kad jos kreditorius jau teiraujasi dėl namo pardavimo, kad reikia suruošti ir pristatyti dokumentus pas notarą pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau trečiasis asmuo parašė, kad perskambins, bet neperskambino, o kitą dieną parašė, kad yra ligoninėje. Atsakovė tuo metu jau ruošė dokumentus, reikalingus pateikti notarui, tačiau susitikus trečiasis asmuo pranešė, kad iki sutartyje numatytos datos (2019 m. birželio 1 d.) negalės būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi pirkėjai neturi pinigų ir pažadėjo per dvi savaites, t. y vėliausiai iki birželio 15 d., susitvarkyti finansines problemas ir nupirkti turtą.

4.6 Priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovė, būtent ji negalėjo preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi ji buvo finansiškai nepajėgi sudaryti ginčo sutartį, kas reiškia, jog iki 2019 m. birželio 1 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.

4.7 Pabrėžė, jog atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės finansinę padėtį, geranoriškai pasiūlė pirkėjams pasirašyti preliminariosios sutarties pratęsimą, pratęsiant terminą dar 15 dienų, tačiau iš trečiojo asmens gaudavo SMS žinutes, kad sesuo (ieškovė), išvykusi prie jūros, kad negali jai prisiskambinti ir tokiu būdu toliau buvo vilkinamas procesas, neatliekant jokių veiksmų. 2019 m. birželio 17 d. atsakovė nusiuntė trečiajam asmeniui SMS pranešimą, kuriame nurodė, jog daugiau kaip du mėnesius negalinti pirkėjų prisikviesti patvirtinti notariškai sutarties, kad dvi savaites važinėjanti į Kauną susitikti dėl sutarties pratęsimo, kad jie į skambučius neatsako, kad pirkėjai jau tris mėnesius vilkina nekilnojamojo turto pirkimą, o jai reikia mokėti palūkanas ir delspinigius kreditoriui, kad turtą parduoda tam, kad paskolą grąžinti, bei paprašė informuoti iki trečiadienio dėl turto pirkimo. Į šią žinutę trečiasis asmuo atsakė trumpai „ok“, t. y. jokia forma neginčydamas to, kas buvo atsakovės žinutėje parašyta.

4.8 Paminėtos aplinkybės, atsakovės nuomone, suponuoja išvadą, kad termino, sudaryti pagrindinę sutartį praleidimas buvo sąlygojamas pirkėjų veiksmų ir nepriklausė nuo atsakovės valios. Pirkėjai į atsakovės siūlymą pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti nereagavo, nedėjo pastangų sutartį išsaugoti, nebendradarbiavo, sutarties nepratęsė. Tuo tarpu atsakovei buvo aktualu kuo greičiau parduoti turtą, nes ji nebeturėjo finansinės galimybės dengti kredito.

4.9 Kadangi pirkėjai nevykdė sutarties ir iki 2016 m. birželio 1 d. nenupirko turto bei į geranorišką atsakovės pasiūlymą pratęsti sutarties terminą taip pat nereagavo, atsakovė, įsitikinusi, kad pirkėjai pirkti turto neketina, buvo priversta kreiptis į įmonę „Capital turtas“, dėl tarpininkavimo parduodant turtą. Ieškovei nesudarius pagrindinės sutarties atsakovei buvo aktualu, kuo skubiau surasti turto pirkėją. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė su įmone „Capital turtas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo surasti turto pirkėją; tarpininkavimo paslaugos kaina – 3 proc. nuo turto kainos. Siekiant kuo greičiau surasti pirkėją, sutarties pirmame punkte buvo numatyta, kad turto pardavimo kaina yra 53 000 Eur, t. y. 2.000 Eur mažesnė, nei kaina, už kurią buvo įsipareigojusi nupirkti turtą ieškovė.

4.10 2019 m. rugsėjo mėn. atsirado vieninteliai pirkėjai, kurie susidomėjo parduodamu turtu, tačiau jie iškėlė sąlygą – parduoti visą žemės sklypą, paliekant tik kelis kvadratinius metrus praėjimui į kitą namo dalį. Atsakovė neturėjo pasirinkimo, todėl sutiko parduoti turtą blogesnėmis sąlygomis, t. y. už 53 000 Eur, bei 215/287 dalių, kas sudaro 0,0215 ha iš 0.0287 ha, žemės sklypo. Papildoma žemės sklypo dalis buvo įkainota 9 000 Eur. Taigi faktiškai atsakovė buvo priversta parduoti turtą už mažesnę (53 000 Eur) kainą, nei būtų nupirkusi ieškovė (55 000 Eur), bei parduoti ir didesnę dalį žemės sklypo, kurio neplanavo parduoti, sau pasiliekant tik praėjimą iki kitos namo dalies. Tokiu būdu atsakovė patyrė 2 000 Eur nuostolį.

4.11 2019 m. lapkričio 5 atsakovė su trečiaisiais asmenimis, pasirašė turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią perleido turtą, o 2019 m. lapkričio 19 d. grąžino skolą kreditoriui UAB „Kredito garantas“. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 lapkričio 19 d. atsakovė turėjo sumokėti kreditoriui 2 677,20 Eur palūkanų pagal mokėjimo grafiką (birželio mėnesį – 245,13 Eur, liepos mėnesį – 489,00 Eur, rugpjūčio mėnesį – 487,73 Eur, rugsėjo mėnesį – 486,44 Eur, spalio mėnesį – 485,12 Eur, lapkričio mėnesį – 483,78 Eur), todėl patyrė 2 677,20 Eur nuostolius. Be to, per minėtą laikotarpį atsakovė neturėjo finansinės galimybės vykdyti prievolę kreditoriui, todėl už pradelstą laikotarpį turėjo sumokėti delspinigius.

4.12 Šiuo atveju termino praleidimą sudaryti pagrindinę sutartį sąlygojo pirkėjų elgesys, t. y. jie atsisakė sudaryti sutartį, nes neturėjo pinigų ir pažadėjo per dvi savaites, vėliausiai iki birželio 15 d. susitvarkyti finansines problemas, gauti pinigus ir nupirkti turtą, tačiau toliau vilkino laiką ir nesistengė išsaugoti sutarties. Kadangi egzistuoja ieškovės kaltė dėl sutarties pažeidimo, taikytina civilinė atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalį ir ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius.

4.13 Nurodė, kad atsakovė, dėl nesudaryto sandorio, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro: įmonės „Capital turtas“ paslaugų kaina – 2 250 Eur, kainos, už kurią atsakovė pardavė turtą tretiesiems asmenims skirtumas – 2 000 Eur, bei nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. sumokėtos palūkanos pagal mokėjimo grafiką kreditoriui 2 677,20 Eur. Taigi atsakovė, dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, realiai patyrė 6 927,20 Eur nuostolių, todėl ši suma atsakovei priteistina iš ieškovės.

4.14 Kadangi ieškovė pagal sutartį yra sumokėjusi atsakovei 5 000 Eur avansą, todėl avansu sumokėta suma, įskaitytina į atsakovės patirtus nuostolius, o likusi nuostolių dalis – 1 927,20 Eur iš ieškovės priteistina papildomai.

4.15 Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad parduodamą butą antrame aukšte apžiūrėti atvyko trečiasis asmuo, tačiau jam patrauklesnis buvo butas, esantis pirmame aukšte. Atsakovės situacija buvo nepaprasta – ji skubėjo parduoti turtą, kadangi nuo 2018 m. gruodžio mėn. turėjo įsiskolinimą bankui, todėl stengėsi prisitaikyti prie pirkėjo ir sutiko, kad jis pirks pirmą namo aukštą; buvo surašyta 2019 m. kovo 22 d. preliminarioji sutartis. Po 3 dienų trečiasis asmuo paskambino atsakovei ir paprašė susitikti kavinėje tikslu perrašyti preliminarią sutartį vietoje savęs pirkėja nurodant savo seserį. Paaiškino, kad kadangi butas perkamas tikslu jį suremontuoti ir parduoti, todėl jis nenori, kad šiame sandoryje dalyvautų jo žmona. Atsakovė sutiko, suprato, kad pirkėjai viena komanda – brolis ir sesuo, o kieno vardu bus perkamas butas, jai buvo nesvarbu. Taip pat susitarė, kad preliminari sutartis bus sudaryta 2 mėnesiams, nors atsakovė norėjo, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta greičiau, tačiau trečiasis asmuo jai paaiškino, kad jiems reikia susirasti pinigų, dar neturi tam tikros sumos. Aiškindama 2019 m. kovo 25 d. preliminariosios sutarties pasirašymo aplinkybes atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo iš atminties į sutartį įrašė visus „sesers“ duomenis, tame tarpe jos asmens kodą, paso numerį. Aplinkybė, kad jis mintinai žinojo tokią informaciją apie ieškovės asmens duomenis, atsakovei sustiprino pasitikėjimą, kad tai yra artimas trečiajam asmeniui asmuo. Tada jam kažkas paskambino, kol jis kalbėjo telefonu atsakovė paprašė leisti jai įrašyti savo duomenis. Kai sutartis buvo surašyta, trečiasis asmuo paprašė atsakovės ją pasirašyti, o pats norėjo nuvežti pasirašyti sutartį pirkėjai vienas, bet atsakovė kategoriškai paprieštaravo, pasakė, kad sutarties nepasirašys, kol pati nematys perkančio žmogaus. Tada jis paskambino pirkėjai L., pasakė, kad „pardavėja be pirkėjos sutarties nepasirašys ir teks mums susitikti“. Ji sutiko, trečiasis asmuo atsakovei pasakė, kad „dabar kaip tik sesė išeina iš tėvų ir mes galim su ja susitikti“. Kai atsakovė su trečiuoju asmeniu nuvažiavo susitikti su tariama sese, atsakovė pati padavė sutartį pirkėjai, ji ją pasirašė, viskas užtruko gal 3 minutes, atsakovei buvo keista, kad pirkėja neturėjo jokių klausimų pardavėjai, greitai nusisuko ir nuėjo. Atsakovei rūpėjo su kuo ji bendraus ateityje, todėl to ji paklausė ieškovės, kuri nurodė, kad pardavėja toliau turės bendrauti su trečiuoju asmeniu. Atsakovė spėjo paprašyti ieškovės, kad ji įrašytų savo kontaktus, tačiau ieškovė nurodė – „bendraukite ir toliau su D.“. Kadangi atsakovė gavo tokį nurodymą iš ieškovės, ji suprato, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra viena komanda, trečiasis asmuo yra įpareigotas toliau tvarkyti visus reikalus, susijusius su pasirašyta preliminaria sutartimi ir su pagrindinės sutarties pasirašymu ateityje, visą informaciją ji gaus iš brolio ir jai jokių abejonių dėl brolio ir sesers santykių nekilo. Tuo metu trečiasis asmuo paklausė ieškovės, kaip su pinigais, į ką ji atsakė, kad pinigus perves šiandien, kas ir buvo padaryta tą pačią dieną. Nurodė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo šalys turėjo parengti žemės naudojimosi tvarkos projektą, susitarti dėl bendrų komunikacijų. Dėl žemės naudojimosi tvarkos atsakovė tarėsi su trečiuoju asmeniu, buvo sutarta, kad matininkas bus jo, galutinis projektas atsakovei buvo atsiųstas el. paštu 2019 m. gegužės 31 d., jos tėvo parašo ant šio plano nereikėjo, nes visa žemė priklausė atsakovei. Šis planas turėjo būti patvirtintas pas notarą pagrindinės sutarties pasirašymo metu. Atsakovė leido trečiajam asmeniui atskirti šildymo sistemą, buvo pradėti patalpų griovimo darbai, buvo nupirkti santechnikos vamzdžiai, sumokėta darbininkams, kas vertė atsakovę tais žmonėmis tikėti, kad jie tikrai renka pinigus ir per tuos du mėnesius tikrai tą turtą nupirks. Atsakovė nurodė, kad teismui pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis su trečiuoju asmeniu patvirtina tai, kad atsakovė 2019 m. birželio pradžioje buvo užregistravusi susitikimą pas notarę, preliminariosios sutarties pratęsimui, tačiau susitikimas neįvyko, todėl, kad atsakovė neprisiskambino ir žinutėmis neprisišaukė trečiojo asmens, dėl ko jai buvo labai gėda prieš notarę, tačiau ir vėliau prisikviesti trečiojo asmens ir ieškovės susitikti pas notarą atsakovei nepavyko. Preliminarios sutarties pratęsimo iniciatorė buvo atsakovė, kadangi ji žinojo, kad sandoris iki 2019 m. birželio 1 d. neįvyks, o jos tikslas buvo kaip galima greičiau parduoti turtą, nes ją slėgė kreditoriniai įsipareigojimai, apie kuriuos trečiasis asmuo žinojo nuo pirmos dienos ir žadėjo įmokas padengti, bet to nepadarė; patvirtino, kad apie kreditorinius įsipareigojimus ieškovei ji nesakė, nes ieškovė atsisakė su ja bendrauti, todėl manė, kad pakanka, jog tokią informaciją žinotų trečiasis asmuo. Nurodė, kad žodžiu dar buvo sutarę, kad sutartį pratęsia iki 2019 m. liepos 17 d., nes trečiasis asmuo buvo garantavęs, kad iki 2019 m. liepos 17 d. pagrindinė sutartis bus pasirašyta, tačiau ir vėl atsakovė buvo apgauta; nurodė, kad net ir po to, kai ji informavo trečiąjį asmenį, kad sudarė sutartį su brokeriu dėl turto pardavimo, jam buvo pasiūlyta pirkti tą turtą per jį, tačiau į brokerį dėl turto pirkimo kreiptasi nebuvo, kas reiškia, kad pinigai surinkti nebuvo. Taip pat nurodė, kad vienoje iš paskutinių SMS žinučių atsakovė pareikalavo, kad trečiasis asmuo nebeieškotų pirkėjų, o patys su sese nupirktų turtą, kurį įsipareigojo nupirkti, nurodydama, kad ji jų projekto nefinansuos, tačiau turtas nupirktas nebuvo, reiškia pirkėjai pinigų neturėjo, dėl ko buvo vis nukėlinėjami susitikimai, neatsakoma į kvietimus, atsakovė turėjo jų nuolat ieškoti. Mano, kad ieškovė visą informaciją turėjo, nes trečiasis asmuo turėjo kontaktuoti su ieškove, kadangi be jos, jis nebūtų galėjęs sudaryti pagrindinės sutarties; ieškovė niekada niekuo nesidomėjo, turėdama atsakovės telefono numerį jos neieškojo net ir pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, kas, atsakovės nuomone reiškia, kad ji visiškai pasitikėjo trečiuoju asmeniu, be to, pats trečiasis asmuo jai sakė, kad ieškovė apie viską informuojama. Supratusi, kad susidūrė su nesąžiningais pirkėjais ir kad jai pačiai nepavyks parduoti turto, atsakovė sudarė sutartį su brokeriu „Capital turtas“ ir nusprendė perduoti nekilnojamojo turto pardavimą nurodytai įmonei. Nurodė, kad po metų atsakovei paskambino žmogus, kuris prisistatė R. B., ieškovės broliu, ir neįvykus sandoriui pareikalavo grąžinti bent jau 5 000 Eur, kadangi, kaip jis nurodė, buvo sutarta, kad ieškovė uždirbs 10 000 Eur, ar atsakovė turėjo nuostolių dėl neįvykusio sandorio, jis neklausė. Atsakovė nurodė, kad tik teisme sužinojo, kad trečiasis asmuo nėra ieškovės brolis, apie tikrąjį ieškovės brolį jai nebuvo žinoma, todėl laiko, kad buvo sąmoningai suklaidinta.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo D. Č. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad jis kartais užsiiminėja nekilnojamojo turto pirkimu, jo pagerinimu ir pardavimu, tikslu papildomai užsidirbti. Šiuo atveju, parduodamą nekilnojamąjį turtą surado jo bičiulis A., jie kartu nuvažiavo to turto apžiūrėti, dėl šio turto kalbėjosi su atsakovės tėčiu, kuris ten gyveno, buvo nuvykęs kelis kartus, paskutinį kartą sutiko atsakovę. Jiems buvo žinoma, kad turtas priklauso ir atsakovei ir jos tėvui, matė turto dokumentus, priėmė sprendimą pirkti pirmą aukštą su žeme, iki pagrindinio sandorio sudarymo dar reikėjo susitarti dėl žemės naudojimosi tvarkos. Pirmiausiai buvo pasirašyta 2019 m. kovo 22 d. preliminari sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės, tačiau kai reikėjo pervesti avansą trečiasis asmuo susitarė su ieškove, kad ji mokės avansą, todėl buvo pasirašyta kita preliminari sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Pačios sutarties trečiasis asmuo niekada neturėjo, ji liko pas ieškovę. Susitarimas buvo toks, kad ieškovė perves avansą ir viskas, nes tas turtas buvo perkamas ne sau, o perpardavimui, todėl likusius pinigus turėjo sumokėti kitas pirkėjas. Paaiškino, kad ieškovę jis pažinojo kelis metus per jos brolį, bendravo su ja ir pasitikėjo, todėl žinojo, kad ji turi pinigų. Tuo metu kai buvo pasirašinėjama preliminari sutartis, nebuvo galutinai nusprendę, ar ieškovė pasirašys pagrindinę sutartį, ar kitas pirkėjas, tai turėjo įvykti priklausomai nuo aplinkybių, tačiau planas buvo uždirbti pinigų abiem, trečiasis asmuo investavo savo pinigus į šildymo sistemos atskyrimą, ieškovė mokėjo avansą. Nurodė, kad termino iki pagrindinės sutarties pasirašymo reikėjo žemės naudojimosi tvarkai nustatyti ir atskirti šildymo sistemai. Trečiasis asmuo braižė ir teikė pasiūlymus atsakovei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovei jo siūloma tvarka nuolat netiko, todėl jie jos nesuderino. Trečiasis asmuo buvo įdėjęs skelbimą dėl šio turto pardavimo, paraleliai ieškojo pirkėjų, pora jų buvo atvykę apžiūrėti nekilnojamojo turto, tačiau kadangi nebuvo nustatyta žemės naudojimosi tvarka, nei vienas pirkėjas nesusidomėjo. Prasidėjus nesklandumams trečiasis asmuo sustabdė šildymo sistemos atskyrimo darbus, tai įvyko maždaug įpusėjus preliminarioje sutartyje numatytam terminui. Trečiasis asmuo nepripažino, kad ieškovę atsakovei pristatė kaip savo seserį. Patvirtino, kad jis suvedė pirkėją su pardavėja, po preliminarios sutarties pasirašymo dėl numatytų darbų, kurie turėjo būti padaryti iki pasirašant pagrindinę sutartį bei dėl pagrindinės sutarties sudarymo pas notarą atsakovė turėjo bendrauti ir bendravo būtent su juo ir jo draugu A., kuris vežė darbininkus griovimo darbams. Nurodė, kad jeigu atsakovė būtų parengusi visus dokumentus, trečiasis asmuo būtų informavęs ieškovę apie sandorio sudarymą pas notarą, ir nors ieškovės įgaliojimo atstovauti ją neturėjo, tačiau jis darė visus darbus ir bendravo su atsakove tiesiogiai, ieškovei imtis kažkokios iniciatyvos nereikėjo. Terminas pagrindinės sutarties pasirašymui žodžiu buvo pratęstas ir liepos mėnesiui, paskutinio susitikimo su atsakove metu trečiasis asmuo jai perdavė pinigų susimokėti kredito įmokai, jam buvo žinoma, kad atsakovė turi finansinių problemų. Taip pat nurodė, kad ieškovės brolis dėl šio turto įsigijimo jokių pareigų neturėjo ir šiame procese nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

6. Nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą Preliminariąją sutartį 2019 m. kovo 25 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Preliminarioji namo su žeme pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kurios pagrindu pardavėja, šiuo atveju atsakovė, įsipareigojo parduoti, o pirkėja, t. y. ieškovė, pirkti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (pirmą namo aukštą), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žeme (dalį 0,0287 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką) (toliau – turto), adresu (duomenys neskelbtini). Parduodamo turto kaina 55 000 Eur, iš kurių 5 000 Eur ieškovė sumokėjo iki preliminarios sutarties pasirašymo, likusią dalį įsipareigojo sumokėti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 2 punktas). Sutarties 1.3. punktu šalys įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Sutarties 6 punkte yra nurodyti šalių adresai, pardavėjos (atsakovės) telefono numeris, ieškovė savo telefono numerio sutartyje nėra nurodžiusi.

7. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktos Preliminarios sutarties egzemplioriaus matyti, kad ieškovės pateiktas sutarties egzempliorius yra papildytas / pakeistas įrašant nekilnojamojo turto unikalius numerius Sutarties 12.2.1 ir 1.2.2 punktuose, taip pat sutarties 3 punkte įrašant konkretų notarų biurą, kuriame turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis, bei išbraukiant sutarties 2.3.3 punkte buvusį įrašą; kaip nurodė atsakovė, ant pirmo Preliminarios sutarties lapo yra ne jos parašas.

8. Iš teismui pateiktos 2019 m. kovo 22 d. Preliminarios sutarties matyti, kad iki pasirašant Preliminarią sutartį su ieškove, atsakovė iš esmės analogišką Preliminarią sutartį dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo ateityje buvo pasirašiusi su trečiuoju asmeniu D. Č., numatant pagrindinės sutarties sudarymo datą iki 2019 m. liepos 1 d.

9. 2019 m. kovo 25 d. ieškovė pavedimu pervedė atsakovei 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Preliminari pirkimo – pardavimo sutartis už nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini)”.

10. 2018 m. spalio 25 d. paskolos sutartis Nr. 27412 patvirtina tai, kad turto pardavėja (atsakovė) buvo paėmusi iš UAB „Kredito garantas“ paskolą tam pačiam nekilnojamajam turtui įsigyti mokant 15,57 proc. metines palūkanas.

11. Į bylą pateiktos mobilaus telefono ekrano nuotraukos patvirtina atsakovės poziciją, kad ji 2019 m. gegužės – birželio mėnesiais rašė SMS telefono numeriu (duomenys neskelbtini) D. Č. informuodama apie tai, kad jos kreditorius domisi parduodamu turtu ir siekdama sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, tačiau jai susiekti su adresatu nepavykdavo. 2019 m. birželio 17 d. (pirmadienio) SMS žinute atsakovė nurodė paskutinį terminą – iki trečiadienio informuoti, ar jie dar ruošiasi pirkti nekilnojamąjį turtą, į ką trečiasis asmuo atsakė „Ok“ (gerai). 2019 m. liepos 16 d. atsakovė pranešė, kad sudarė sutartį su NT agentūra dėl turto pardavimo, vėlesnis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė ir toliau atsakinėjo į trečiojo asmens SMS žinutes, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašė „ Rinkit įmoką Kalbėsim“, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. parašė, kad jeigu trečiasis asmuo nori pirkti, gali kreiptis į jos agentą, kaip visi pirkėjai.

12. 2019 m. liepos 23 d. atsakovė su įmone „Capital turtas“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl to paties turto pardavimo už 53 000 Eur; už šią paslaugą tarpininkui ji sumokėjo 2 250 Eur.

13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina tai, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. turtą pardavė kitiems pirkėjams už 62 000Eur.

14. 2021 m. kovo 8 d. DOK-30291 priedai – atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas ir žemės sklypo planai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad parduodamo žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo parengta jau 2019 m. gegužės mėn.

15. Atsakovės kreditoriaus siųstos žinutės atsakovei patvirtina tai, kad atsakovė nuo 2019 m. birželio mėnesio buvo nebepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2018 m. spalio 25 d. paskolos sutartį Nr. 27412.

16. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas patvirtina, kad atsakovė savo nekilnojamąjį turtą 2018 m. gruodžio mėnesį pardavinėjo interneto puslapyje „skelbiu.lt“.

17. 2017 m. gegužės 23 d. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė pardavė 2015 m. gruodžio 22 d. įgytą nekilnojamąjį turtą už 150 000 Eur; 2018 m. m rugpjūčio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartis – tai, kad ji pardavė 2017 m. vasario 23 d. įgytą nekilnojamąjį turtą už 14 300 Eur; 2018 m. rugsėjo 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartis – kad ji pardavė 2017 m. birželio 22 d. įgytą nekilnojamąjį turtą už 11 000 Eur; 2019 m. birželio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartis – tai, kad ji pardavė 2019 m. sausio 24 d. įgytą nekilnojamąjį turtą už 25 000 Eur; Mokėjimo nurodymas – kad 2019 m. kovo 6 d. ieškovei buvo pervesta 34 000 Eur pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

18. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. B. (ieškovės brolis) nurodė, kad atsakovės jis nėra matęs. Paaiškino, kad jis apie parduodamą turtą sužinojo iš pažįstamo D. Č., kuris žinojo, kad liudytojas užsiima investicijomis į nekilnojamąjį turtą – kažką nuperka, paremontuoja ir po to parduoda. Kadangi pats tuo metu pinigų neturėjo, pasiūlė nupirkti tą turtą seseriai, kuri pasitikėdama juo, kaip broliu sutiko, pasirašė preliminarią sutartį, pervedė avansą. Įsigyti šį turtą buvo jų abiejų su seseria interesas – investuoti sesers pinigus, kad nenuvertėtų ir galimai nupirkus paremontuoti, parduoti ir tokiu būdu abiem uždirbti. Jo sesuo numatyto nupirkti nekilnojamojo turto nematė, ji visiškai pasitikėjo liudytojo nuomone, kad į jį verta investuoti, pats liudytojas buvo nuvykęs pažiūrėti nekilnojamojo turto tik iš išorės, jį jam aprodė D. Č., nesidomėjo, kiek žemės bus perkama, nurodė, kad jam būtų užtekę tiek, kiek būtų parduota, į perkamo namo vidų įėjęs nebuvo, tačiau pasitikėjo trečiojo asmens nurodyta aplinkybe, kad tai yra pelningas daiktas investicijai. Nurodė, kad pasirašant preliminarią sutartį jis nedalyvavo, pas jo seserį (ieškovę) rašytis sutarties važiavo D. Č. su pardavėja (atsakove), sesers kontaktinius duomenis, tame tarpe asmens kodą, jis sužinojo iš pačios ieškovės. Ieškovo sesuo D. Č. prieš tai kelis kartus buvo mačiusi, po sutarties pasirašymo sutartis liko pas ieškovę, liudytojas ją matė ir skaitė, pas save jos niekada neturėjo, jam nežinoma, ar ta sutartis buvo registruota Registrų centre, taip pat nurodė, kad sutarties niekas nedarašinėjo. Žinojo, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. birželio 1 d., taip pat žinojo, kad pardavėja iki to laiko turėjo sutvarkyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Liudytojui taip pat buvo žinoma, kad bendravimas tarp pirkėjos ir pardavėjos turėjo vykti registruotais laiškais, atsakovė turėjo užsakyti notarą ir informuoti jo seserį apie pagrindinės sutarties pasirašymą registruotu laišku, jis pats niekada atsakovės neieškojo, nes tokios pareigos jis neturėjo. Liudytojui nežinomos aplinkybės apie numatytame pirkti name trečiojo asmens pradėtus griovimo darbus, bei apie tai, kad jis ieškojo pinigų to turto nupirkimui, liudytojas po preliminarios sutarties pasirašymo daugiau su trečiuoju asmeniu dėl nekilnojamojo turto pirkimo nebendravo. Patvirtino, kad trečiajam asmeniui nebuvo pažadėta pinigų už tarpininkavimą, taip pat jis nebuvo įgaliotas sesers ją atstovauti. Sandoriui neįvykus, kada – neprisimena, jis kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti sesers sumokėtą avansą.

19. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kieno kaltės per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nebuvo pasirašyta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir kuriai iš šalių, to pasėkoje, turėtų būti taikomos pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmės.

20. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės, todėl prašė jai priteisti iš atsakovės sumokėtą 5 000,00 Eur avansą. Anot ieškovės, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji, pažeisdama preliminarios sutarties 3.1 ir 3.3 punktus, iki 2019 m. birželio 1 d. nesurinko visų reikiamų dokumentų sandoriui sudaryti, nepateikė jų notarų biurui ir neinformavo ieškovės, kada jai atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsakovė su ieškove visiškai nebendravo ir neteikė jai jokios informacijos, byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė ieškovei nors kartą pranešė kokias nors aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu.

21. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė atsisakė sudaryti ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį dėl to, kad neturėjo pinigų nekilnojamajam turtui nupirkti. Šią poziciją grindė tuo, jog ji bendravo su preliminarios sutarties pasirašymo metu ieškovės nurodytu, ją atstovaujančiu asmeniu D. Č., kuris vykdė preliminarioje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir derino pagrindinės sutarties sudarymo galimybes.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

23. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

24. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi, ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad trečiajam asmeniui D. Č. nebuvo suteikusi jokių įgaliojimų, šiuo atveju, atlikti tam tikrus teisinius veiksmus – vykdyti preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų – susitarti su pardavėja ir parengti projektą dėl parduodamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, jos vardu tartis su atsakove dėl šildymo sistemų atskyrimo ir patalpų griovimo darbų atlikimo bei derinti pagrindinės sutarties sudarymo klausimus. Taigi, tokiu atveju, teismo pareiga yra įvertinti, ar nebuvo tariamo atstovavimo atvejo. Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti tik, ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, trečiasis asmuo D. Č. įgaliojimo atlikti tam tikrus teisinius veiksmus ieškovės vardu, po preliminarios sutarties pasirašymo, neturėjo. Tačiau būtent jis, nebūdamas artimu ieškovei giminaičiu (broliu) užpildė preliminarią sutartį įrašydamas į ją ieškovės duomenis, tame tarpe asmens kodą ir paso numerį iš atminties, kas atsižvelgiant į tokios informacijos konfidencialumą ir sudėtingumą įprastai yra žinoma tik pačiam tokių duomenų savininkui reiškia, jog šie duomenys jam buvo pateikti pačios ieškovės konkrečiam tikslui – preliminarios sutarties sudarymui. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas tikrasis ieškovės brolis R. B., jos neginčijo ir pati ieškovė. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo pasirašant preliminarią sutartį pasiūlė atsakovei pats nuvežti ieškovei pasirašyti jos pasirašytą sutartį, t. y. preliminarios sutarties pasirašymas turėjo įvykti ieškovei tiesiogiai nesusitinkant su pardavėja. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jai su tuo nesutikus trečiasis asmuo telefonu susisiekė su pirkėja ir pasakė, kad „pardavėja be pirkėjos sutarties nepasirašys ir teks mums susitikti“ taip pat patvirtina aplinkybę, kad dėl tokio preliminarios sutarties pasirašymo būdo trečiasis asmuo buvo sutaręs su ieškove. Šalys patvirtino, kad preliminarios sutarties pasirašymas vyko gatvėje, anot atsakovės, tai truko 2-3 minutes, ieškovė akivaizdžiai nesidomėjo būsimu pirkiniu, su atsakove nebendravo, į jos prašymą nurodyti savo telefono numerį atsakė, kad ji turinti ir toliau bendrauti su D. Č.. Ieškovė šių aplinkybių iš esmės neginčijo, taip pat nurodė, kad ji perkamo nekilnojamojo turto nebuvo mačiusi, sandoriu nesidomėjo, tik šiuo atveju, skirtingai nei įrodinėjo atsakovė, nurodė, kad jai atstovauti turėjo jos brolis R. B..

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

28. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011.).

29. Ieškovė aplinkybę, kad jai atliekant teisinius veiksmus po preliminarios sutarties sudarymo atstovauti turėjo jos brolis R. B. įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojo R. B. parodymais. Tačiau visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovę po preliminarios sutarties sudarymo atstovavo ne jos brolis R. B., o trečiasis asmuo D. Č., kuris atsakovei buvo įvardijęs ieškovę savo seserimi. Tai vienareikšmiai patvirtina atsakovės į bylą pateiktas jos susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu SMS žinutėmis, el. laiškai su pridėtais žemės sklypo naudojimosi tvarkos brėžiniais ir projektais, paties trečiojo asmens paaiškinimai, kurie nepaisant to, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės pusėje, iš esmės atitinka atsakovės duotus paaiškinimus. Vertinant liudytojo R. B. parodymus pažymėtina, kad jie ne tik prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir pačios ieškovės parodymams, todėl jo parodymais teismas nesivadovauja. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, aiškindama aplinkybes, kas visgi realiai ją atstovavo santykyje su atsakove, yra nenuosekli – procesiniuose dokumentuose ji įrodinėja, kad atsakovė turėjo bendrauti išimtinai su ieškove registruotais laiškais, pasisakydama teismo posėdyje akcentavo, kad su atsakove bendrauti turėjo jos tikrasis brolis R. B., kurio, kaip paaiškėjo, atsakovė nėra mačiusi, o ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė nepagrįstai „rugpjūčio 31 d galutinai atsisakė vykti su ieškove į notarų biurą, pagal D. Č. kvietimą sudaryti pagrindinę sutartį, nors kaip matyti iš nuoseklaus susirašinėjimo, liepos mėnesį šalys dar tarėsi dėl pirkimo“, „Č. atsakovei duodavo pinigus kredito palūkanoms dengti“, kas reiškia, jog yra pripažįstama, jog bendravime su atsakove ieškovę atstovavo trečiasis asmuo.

30. Teismui nustačius, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto pardavėja, po preliminarios sutarties sudarymo bendravo būtent su D. Č., įvertinus ir aplinkybę, kad preliminarioje sutartyje nėra nurodytas ieškovės telefono numeris ar el. paštas, o taip pat ieškovės elgesį tiek sudarant preliminarią sutartį, tiek ir po jos sudarymo, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė preliminarios sutarties pasirašymo metu nurodė atsakovei trečiąjį asmenį, kaip ją atstovaujantį asmenį tolimesniems teisiniams veiksmams atlikti, kas sudarė atsakovei pagrindą patikėti, kad trečiasis asmuo ieškovės įgaliojimus veikti turi. Duomenų, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo viršija savo teises į bylą nepateikta, o ir šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo.

31. Sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis. Taigi, atsakovė, kaip bet kuris civilinių santykių dalyvis, privalėjo elgtis rūpestingai tokioje situacijoje, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės buvimą nerūpestinga. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nesutiko pasirašyti preliminarios sutarties nemačiusi pačios pirkėjos, pareikalavo su ja susitikimo ir tik tiesiogiai gavusi pirkėjos nurodymą toliau bendrauti su trečiuoju asmeniu vykdė preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, sprendė preliminariosios sutarties pratęsimo ir pagrindinės sutarties sudarymo klausimus išimtinai su trečiuoju asmeniu, pagrįstai tikėdama, kad pirkėja apie viską yra informuota ir priėmus tam tikrus sprendimus, atvyks pasirašyti sutarčių. Toks ieškovės elgesys, teismo vertinimu, atitiko rūpestingo civilinių santykių dalyvio standartą.

32. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

34. CK 6.165 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo sutarties sudarymo. Konkrečiu atveju preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė sutarties galiojimo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Po šio termino sutarties galiojimas pasibaigia ir šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.206 straipsnis numato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 straipsnio 4 dalis), be to, šalys gali reikalauti grąžinti viską, ką yra perdavusios kitai šaliai vykdydamos sutartį.

35. Iš žodinio bylos nagrinėjimo metu duotų šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, jog preliminariosios sutarties vykdymo metu ieškovė, kaip pirkėja, pirma įvykdė sutarties šalies pareigas – tą pačią dieną pervedė pardavėjui sutartą 5 000,00 Eur avansą. Taip pat nustatyta, kad iki 2019 m. gegužės 31 d. šalių (ieškovės atstovo D. Č. ir atsakovės) buvo parengtas notaro tvirtinimui perkamos žemės naudojimosi tvarkos projektas. Taip pat bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad prieš baigiantis terminui iki kurio turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis atsakovė intensyviai siekė susitikti su trečiuoju asmeniu, suorganizuoti pas notarą preliminarios sutarties pratęsimą, tikėdamasi, kad pagrindinis sandoris greitu laiku visgi įvyks, tačiau pastarasis turėjo daugybę priežasčių tokiems susitikimams išvengti. Į bylą pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis bei šalių paaiškinimai iš esmės patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 2019 m birželio 1 dienai buvo aišku, kad pirkėjai nėra surinkę pinigų, reikalingų sandoriui apmokėti, taip pat tai dienai jie neturėjo pirkėjo, galinčio tą turtą įsigyti, nepaisant to, trečiasis asmuo vis atidėliojo preliminariosios sutarties pratęsimo pasirašymo datą, vengė atsiliepti į telefono skambučius, ko pasėkoje, preliminarioji sutartis pasibaigė.

36. Ieškovės pateikti įrodymai apie jos įsigytą ir parduotą nekilnojamąjį turtą nuo 2015 m. nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė 2019 m. birželio 1 d. turėjo pakankamai lėšų atsakovės turtui įsigyti, kadangi vien pagal pateiktus įrodymus akivaizdu, kad ieškovė užsiiminėjo turto supirkimo ir perpardavimo veikla gana aktyviai, todėl numatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienai galėjo būti investavusi gautas lėšas į kitą turtą. Ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų apie tai, kiek pinigų turėjo ginčui aktualiu laikotarpiu.

37. Byloje surinkti įrodymai (tame tarpe pradėti šildymo sistemos atskyrimo darbai) leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta dėl to, jog ieškovė / jos tariamas atstovas iš tikrųjų siekė ne nupirkti iš atsakovės turtą už savo lėšas, bet surasti pirkėją, kuris tą turtą nupirktų, t. y. parduoti dar pačių nenupirktą turtą (neinvestavus savo lėšų), tačiau tokiam pirkėjui neatsiradus, ir kaip aiškino trečiasis asmuo „nesurinkus pinigų“, pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo. Todėl klausimas, ar ieškovė turėjo lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui, teismo nuomone, nėra aktualus, tikėtina, kad ieškovė nesirengė pati investuoti į nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju, ieškovė turėdama pinigų, galėjo tą turtą įsigyti.

38. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pasireiškė tuo, jog ji iki 2019 m. birželio 1 d. nesurinko visų reikiamų dokumentų sandoriui sudaryti, nepateikė jų notarų biurui ir neinformavo ieškovės, kada jai atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Nebuvus lėšų sumokėti už perkamą turtą, nebuvo jokio pagrindo užsakinėti sandorio datą pas notarą, rinkti papildomas pažymas, kurias įprastai susirenka patys notarai, formaliai organizuoti susitikimus pas notarą ir pan. Teismui nustačius, kad pati ieškovė atsakovei nurodė trečiąjį asmenį, kaip ją atstovaujantį tolimesniems teisiniams veiksmams atlikti (Sprendimo 30 punktas), atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovė su ieškove visiškai nebendravo ir neteikė jai jokios informacijos, susijusios su sutarties vykdymu, kadangi visa tai, pačios ieškovės nurodymu turėjo atlikti trečiasis asmuo D. Č.. Konstatuotina, kad ieškovė jokiais leistinais įrodymais neįrodė, kad dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo kalta atsakovė.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas.

40. Apibendrinant Sprendimo 35-38 punktuose nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė 2019 m. kovo 25 d. preliminariąja sutartimi įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. pati sudaryti pagrindinę sutartį su atsakove, tačiau po šios sutarties pasirašymo, siekdama išvengti tokio savo įsipareigojimo ieškojo kitų potencialių pirkėjų tam turtui nupirkti; galiausiai, nesuradus pirkėjo ir pačiai neinvestavus savo lėšų, pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, kas reiškia, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, neįvykdė savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal preliminariąją sutartį. Konstatuotina, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės kaltės.

41. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994 m.) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

42. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių pasirašytos preliminarios sutarties 5.1 punkte taip pat numatyta, jog šalys sutaria, kad jei dėl kurios nors iš šalių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo – pardavimo sutartį taps neįmanoma, šalis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti pagrindinės sutarties, privalės atlyginti antrosios šalies dėl to patirtus nuostolius.

43. Atsakovė nurodė, kad ji dėl nesudaryto sandorio, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro tarpininkavimo įmonės „Capital turtas“ paslaugų kaina – 2 250 Eur, kainos, už kurią atsakovė pardavė turtą tretiesiems asmenims skirtumas – 2 000 Eur, bei nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 lapkričio 19 d. sumokėtos palūkanos pagal mokėjimo grafiką kreditoriui 2 677,20 Eur. Viso 6 927,20 Eur.

44. Ieškovė neginčijo nuostolių paskaičiavimo sumos, prieštaravo tik dėl to, jog atsakovė galėjo nesikreipti į tarpininkavimo paslaugas parduodant turtą teikiančią įmonę ir pardavinėti turtą pati, tokiu būdu išvengiant nepagrįstų išlaidų, parduodamo turto kainos galėjo nemažinti, taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo yra kompensavęs atsakovės sumokėtas palūkanas kreditoriui.

45. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus, kaip nepagrįstus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina preliminarios sutarties sudarymo metu buvus nepaprastai didelius atsakovės finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, kurių ji nepajėgė vykdyti, kas reiškia, kad nekilnojamojo turto pardavimas buvo jai ypatingai aktualus. Įvertinus teismo nustatytą aplinkybę, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta ieškovė (Sprendimo 40 punktas), o taip pat tai, kad atsakovė dėjo visas pastangas, jog pagrindinis sandoris su ieškove įvyktų ir to pasėkoje, žodžiu pratęsė terminą pagrindinei sutarčiai pasirašyti dar beveik dviem mėnesiams (sutartis su įmone „Capital turtas“ pasirašyta 2019 m. liepos 23 d.) natūralu, jog atsakovė skubėjo surasti naują pirkėją, o įvertinant tai, jog ji jau buvo susidūrusi su nesąžiningu pirkėju, ko pasėkoje, daugiau nebepasitikėjo savo jėgomis, pasitelkė turto pardavimui profesionalus. Toks jos sprendimas, teismo nuomone, toje situacijoje buvo racionalus ir pagrįstas. Kaip nurodė atsakovė, tarpininkavimo paslaugas teikiančią įmonę ji susirado ypatingai nesirinkdama, nes visų tokių įmonių tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą kaina – 3 procentai nuo turto kainos. Ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad atsakovės sumokėta 2 250 Eur kaina tarpininkavimo įmonei pagrįsta, šios išlaidos atsirado dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytu terminu, todėl priteistina, kaip atsakovės nuostolių dalis. Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės argumentas, jog atsakovė naujai atsiradusiems pirkėjams galėjo neparduoti turto už mažesnę kainą ir būtų neturėjusi nuostolių 2 000 Eur sumoje. Trečiasis asmuo pripažino, kad jam buvo žinoma, kad atsakovė turi finansinių problemų, todėl jis paskutinio susitikimo su atsakove metu jai perdavė pinigų susimokėti kredito įmokai, nors neprisimena, kokią sumą. Atsakovei tai neigiant ir nesant jokių kitų trečiojo asmens nurodytai aplinkybei patvirtinančių įrodymų laikytina, kad ši aplinkybė neįrodyta. Kita vertus, atsakovė į nuostolių sumą įskaičiavo kreditoriui sumokėtas palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 lapkričio 19 d., kas reiškia, kad bet kokiu atveju, nei ieškovė, nei jos tariamas atstovas šių atsakovės išlaidų nepadengė.

46. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, atsakovei priteistina 6 927,20 Eur nuostolių, į šią sumą įskaitant ieškovės sumokėtą 5 000 Eur avansą, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 967,20 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48. Ieškinį atmetus nėra pagrindo spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Trečiasis asmuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui neteikė.

49. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 156,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (priešieškinio DOK-90350 priedas), už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 250,00 Eur, už priešieškinio parengimą – 300,00 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje – 60,00 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. posėdyje – 100,00 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. balandžio 22 d. posėdyje – 100,00 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gegužės 25 d. posėdyje – 150,00 Eur (dokumento DOK-68582 priedai). Šios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

50. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu byloje dalyvaujantys asmenys, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, turi atlyginti valstybės bylos nagrinėjimo eigoje patirtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Valstybė šioje byloje turėjo 16,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos, ieškinį atmetus ir priešieškinį patenkinus, valstybei priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 967,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) nuostolių ir 1 116,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,40 Eur (šešiolikos eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė