- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-853-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01800-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sarima“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarima“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sarima“ dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sarima“ 14034,83 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Sarima“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 14 034,83 Eur žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 034,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 316,00 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
3. 2020 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovės UAB „Sarima“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašo panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 38,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškime nurodė, jog ieškinys, todėl ir teismo sprendimas, yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais, įrodymai, kuriais pagrįstas sprendimas, neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Sarima“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovė apie prasidėjusį teisminį procesą buvo tinkamai informuota, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Atmetė atsakovės motyvus, kad atsakovė nesuvokė atsiliepimo nepateikimo pasekmių, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovės atžvilgiu tiek 2020 m., tiek 2019 m. buvo priimti sprendimai už akių ir išduoti vykdomieji raštai, todėl atsakovė ne tik turėjo ir galėjo nagrinėjamoje situacijoje suprasti atsiliepimo nepateikimo pasekmes, bet ir praktiškai žinoti kiekvieno procesinio veiksmo eigą. Pažymėjo, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovės 2019 m. gruodžio 20 d. prašymą, kuriuo atsakovė prašė žalą leisti atlyginti dalimis, todėl spręstina, kad atsakovė apie eismo įvykio pasekmes, tai yra, kad atsakovei reiks atlyginti žalą, žinojo jau 2019 m., nekėlė jokių klausimų apie netinkamai užpildytą eismo įvykio deklaraciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Sarima“ prašo skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas pernelyg formaliai sprendė, kad atsakovė nenurodė svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Įvertinus šiuos paaiškinimus bei į bylą pateiktus įrodymus, yra pagrindas konstatuoti, kad savalaikį atsiliepimo į ieškinį nepateikimą nulėmė ne atsakovės sąmoningi aplaidūs veiksmai.
4.2. Atsakovė UAB „Sarima“ kartu su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių pateikė pakankamai medžiagos, leidžiančios pagrįstai abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu, todėl manytina, kad teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą vien jau tikslu įsitikinti, ar sprendimas išties vykdo teisingumą, o ne leidžia ieškovui piktnaudžiauti savo padėtimi ir praturtėti atsakovės sąskaita vien dėl procesinių formalumų nesilaikymo.
4.3. Atsakovė nespėjo laiku gauti pažymos apie kelių eismo ženklus Mažeikių savivaldybėje, tačiau ši aplinkybė nuo jos nepriklauso; Mažeikių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija gali posėdžiauti tik keturis kartus per metus, o jai adresuotų paklausimų atsakymo tvarka ir terminas reglamente apskritai neaptarti. Šiemet ši komisija posėdžiauti jau nebeplanuoja. Atsakovė rūpestingai surinko visus jai šiuo metu prieinamus įrodymus, o teismas savo ruožtu privalėjo atsižvelgti į tai, kad kitais įrodymais, leidžiančiais pagrįsti atsiliepimo teiginius, atsakovė nedisponuoja. Per trumpą laikotarpį prašymui pateikti atsakovė nespėjo gauti pažymos iš Saugaus eismo komisijos apie ženklo nebuvimą konkrečioje vietoje, tačiau pateikė visus įmanomus įrodymus, kokie buvo prieinami jai duotuoju momentu. Teikiant šį skundą pridedama pažyma iš Mažeikių apylinkės seniūnijos, jog privažiavimo kelyje prie (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) geležinkelio nebuvo patvirtinta įrengti kelio ženklus šioje atkarpoje. Atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų įmanomas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikimas.
4.4. Civilinės atsakomybės sąlygos byloje nėra įrodytos, atsakovas (juridinis asmuo ar jį teisėtu pagrindu atstovaujantis fizinis asmuo) kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta 2019-08-22 eismo įvykio deklaracija, atsakovo transporto priemonė yra pažymėta raide „A“. UAB „Vairita“ transporto priemonė (duomenys neskelbtini) pažymėta raide „B“. Atsakovė pabrėžia, kad deklaracijoje neteisingai nupieštas trikampis sankryžos su pagrindiniu kelių ženklu su prierašu „duoti kelią“, kurio natūroje toje vietoje nėra ir niekada nebuvo. 2019-08-22 Eismo įvykio deklaracijos schemą pirmą kartą pamatė tik gavusi ieškinį, todėl iki šiol neturėjo jokios galimybės įtakoti draudimo bendrovių pasirinkimus atlyginti žalą UAB „Valrita“. Kaip eismo įvykio deklaracijoje atsirado nesamo kelio ženklo piešinys atsakovei taip pat nėra žinoma.
4.5. Apeliantė pateikė teismui informaciją bei jai prieinamus įrodymus apie tai, kad jos darbuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių, važiavo rūpestingai ir atidžiai, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš tiesų nesudaro jokio pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę.
Atsiliepimas
5. Pateiktu atsiliepimu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Su skundu nesutinka ir palaiko savo 2020-10-12 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą poziciją.
5.2. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė taip ir nepateikė jokių naujų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių peržiūrėjimui įrodymų. Dar daugiau, atsakovei ir šiuo atveju pritrūko laiko gauti atitinkamas pažymas iš savivaldybės bei Saugaus eismo komisijos. Manytina, jog toks aplaidus atsakovės elgesys tik patvirtina, jog šiuo atveju stengiamasi vilkinti teisminį procesą, kad kuo ilgiau nereikėtų atsiskaityti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės UAB „Sarima“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
9. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie prasidėjusį teisminį procesą buvo tinkamai informuota, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovės atžvilgiu tiek 2020 m., tiek 2019 m. buvo priimti sprendimai už akių ir išduoti vykdomieji raštai, todėl atsakovė ne tik turėjo ir galėjo nagrinėjamoje situacijoje suprasti atsiliepimo nepateikimo pasekmes, bet ir praktiškai žinoti kiekvieno procesinio veiksmo eigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė pakankamai objektyvių priežasčių, dėl kurių laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris jau ir anksčiau yra susidūręs su teisminiais procesais. Taigi, atsakovė neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
11. Pažymėtina, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
12. CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.
13. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė situacijos fotonuotraukas su paaiškinimais, vaizdo įrašą (vietovės situacijos ir ženklo nebuvimo įrodymui), MAN sunkvežimio vaizdą. Atsakovės pateikti įrodymai kelia abejones dėl eismo ženklo buvimo, kuris lemia tiek kaltės, tiek civilinės atsakomybės klausimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik duomenimis eismo įvykio deklaracijoje, atsakovės pateiktus įrodymus laikydamas nereikšmingais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai (nuotraukos, vaizdo įrašas ir pan.) neįrodo to, kad eismo įvykis įvyko būtent toje vietoje ir būtent eismo įvykio metu nebuvo kelio ženklo „duoti kelią“, kad atsakovės teiginiai, jog eismo įvykio deklaracijoje – neteisingai nupieštas trikampis su pagrindiniu kelio ženklu su prierašu „duoti kelią“, kurio nėra ir nebuvo, yra paremti prielaidomis, padarytomis vertinant galimai esamą, o ne buvusią situaciją, nes pabrėžtina ir tai, kad atsakovės pateikti įrodymai neįrodo to, kad eismo įvykis įvyko būtent toje vietoje.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patekti duomenys įrodo, jog tarp šalių kyla ginčas dėl eismo įvykio deklaracijos teisingumo, šių aplinkybių tinkamas įvertinimas yra galimas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog byloje iškėlus klausimą dėl eismo ženklo buvimo, teismas turi tinkamai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o ne vien formaliai juos atmesti remdamasis vien ieškovo pateikta eismo įvykio deklaracija.
15. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje kilus ginčui dėl eismo įvykio deklaracijos teisingumo, atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Atsakovė aiškiai išreiškė poziciją dėl nesutikimo su ieškovo pareikštais reikalavimais, nurodė nesutikimo priežastis, pateikė argumentus, jai turimus duomenis, todėl nors atsakovė nepateikė atitinkamų pažymų iš savivaldybės bei Saugaus eismo komisijos, nurodė, kad nespėjo jų dar gauti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės, išsamiai analizuodamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
17. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje jų nepaskirsto tarp šalių.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.