Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš B. K. civilinio ieškovo naudai priteista – 161,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. K. nuteista už tai, kad ji 2023 m. gegužės 19 d. apie 21.24 val. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė svetimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: brendį „Torres 5 imperial“ 0,7 l talpos, 2 vnt., kurių bendra vertė – 33,98 eurai, viskį „Scottish leader original“ 0,7 l talpos, 2 vnt., kurių bendra vertė – 43,98 eurai, vytintą jautienos kapoto kumpio dešrą 200 g, 8 vnt., kurių bendra vertė – 83,92 eurai, tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą – 161,88 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs B. K. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir skirdamas nuteistajai bausmę, įvertino tai, kad padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, nustatyta viena B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji prieš tai buvo teisiama 51 kartą, bausmę yra atlikusi, 98 kartus bausta administracine tvarka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas sprendė, kad nuteistajai yra būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymo modelis, dėl ko nuteistosios nusikalstamam elgesiui pakeisti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų jos dydį. Apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas B. K. atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Nuteistoji B. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, prašo neskirti jai bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, kadangi nori gydytis priklausomybės ligas nuo narkotikų. Apeliantė teismo prašo vietoje 30 parų arešto bausmės paskirti jai priverstinį gydymą reabilitacijos centre, kadangi iki šiol laisvės atėmimas jai jokios įtakos nepadarė. Nuteistoji teigia, jog jai yra reikalingas gydymas ir jau šiuo metu yra susitarusi su reabilitacijos centru dėl jos gydymo.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios B. K. gynėjas advokatas A. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuteistajai paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausme – laisvės apribojimu. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. K. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistoji B. K. neginčija kaltės nei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti B. K. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistosios kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajai paskirtos bausmės paskyrimo, prašant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti kita bausme.

6. Visų pirma, pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, B. K. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis yra adekvati jos asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį.

7. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu, apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą B. K. paskyrė 45 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 30 parų arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajai bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad praeityje yra eilę kartų teista, bausta administracine tvarka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

8. Apeliantė savo skunde prašo neskirti jai arešto bausmės, vietoje jos paskiriant priverstinį gydymą reabilitacijos centre, kadangi turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Mano, jog net ir trumpalaikis įkalinimas nepadės išgyti nuo turimos priklausomybės, priešingai nei tai padėtų priverstinis gydymas. Apeliantė nurodo, jog jai reikalinga specialistų pagalba ir jau yra susitarusi su reabilitacijos centru, jog ją galėtų priimti ir su pastovia priežiūra – intensyvia priežiūra. Visų pirma, atkreiptinas nuteistosios dėmesys, jog prie bausmės rūšių nėra numatyta kaip atskira bausmė – gydymasis nuo priklausomybės ligų. Šiuo atveju toks įpareigojimas galėtų būti skiriamas kartu su laisvės apribojimo bausme ar atidedant arešto bausmės vykdymą. Visgi, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, skirti nuteistajai švelnesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas, nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nusikalto anksčiau būdama teista net 51 kartą, 98 kartus bausta administracine tvarka, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad B. K. būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymo modelis. Teismas taip pat atsižvelgė į B. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje nėra aiški formuluotė, ar pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apylinkės teismas, visų pirma nurodė, jog jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė. Toliau nurodoma, kad kaltinamoji šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdama teista 51 kartą, bausmę atlikusi, tačiau teistumui pagal ankstesnius jai priimtus procesinius sprendimus neišnykus. Tačiau šiuo atveju jai kaltinimai pareikšti dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kuris neužtraukia asmeniui teistumo (BK 97 straipsnis) ir nėra vertinami recidyvo kontekste, kadangi recidyvas konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis). Taigi, iš toliau sekančio teisės aiškinimo suprantama, jog visgi, nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė neturėtų būti laikoma kaip sunkinančia (recidyvu). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismo išvados turi būti aiškios ir visiems suprantamos, dėl jų neturi kilti galimų interpretavimų ar teksto suvokimo aiškinimo. Visgi, iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl recidyvo aiškinimo ir dar kartą pažymima, kad nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, nuteistosios B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Įvertinus nuteistosios asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajai B. K., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, skirti švelnesnę nei arešto bausmę, kadangi paskyrus švelnesnę bausmę, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jai būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajai B. K. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, parenkant maksimalų jos dydį. Kaip jau minėta, nuteistoji prašo paskirti jai priverstinį gydymąsi nuo priklausomybės ligų, tačiau tokia bausmės rūšis įstatyme nėra numatyta (BK 42 straipsnio 2 dalis). Visgi, iš pateikto apeliacinio skundo galima suprasti, jog apeliantė prašo paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, to prašė ir nuteistosios gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, jog asmeniui paskiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Tačiau įvertinus nuteistosios asmenybę, jos charakterizuojančius duomenis, skirti švelnesnės bausmės nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Nuteistoji B. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdama teista 50 kartų, absoliuti dauguma padarytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajai buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su trumpalaikiu ar ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau iš tolimesnio B. K. elgesio matyti, jog skiriamomis bausmėmis, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, jos tai nesulaikė nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo. Kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nuteistosios elgesio teigiama linkme neįtakojo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog B. K. eilę kartų bausta ir administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes. Bylos duomenimis nustatyta, jog B. K. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, o nuteistosios padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, padaryta veikiant tyčia, tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jos veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jos pavojingumą, neigiamų nuteistosios dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl ko pagrįstai konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju, skirti B. K. švelnesnę bausmę, nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog apeliantė savo skunde nurodė, jog jai reikalinga specialistų pagalba dėl turimos priklausomybės, dėl ko jau yra susitarusi su reabilitacijos centru. Visgi, tai tėra deklaratyvūs nuteistosios teiginiai, byloje nepateikta jokių patvirtinančių duomenų, jog nuteistoji dėtų realias pastangas stengiantis gydytis turimą priklausomybę, taip savo elgesį keičiant tinkama linkme. Juolab įvertinus tai, kad ir paskutiniais jos atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais, B. K. buvo nuteista arešto bausme, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau visgi suprasdama, turinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kuri įtakoja nusikalstamų veikų darymą, nedėjo reikiamų pastangų, gydytis turimą priklausomybę. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog net ir atlikusi trumpalaikę arešto bausmę, nuteistoji gali imtis priemonių savarankiškai, t. y. kreiptis į specialistus, reabilitacijos centrą dėl gydymosi nuo priklausomybės ligų.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji B. K. praeityje teistą daugybę kartų, be to, jai nekartą buvo skiriamos ir arešto bausmės, todėl nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai B. K. paskyrė teisingą bausmę. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajai B. K., kurias sudaro 114,58 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajai B. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistoji yra nedirbanti, ne kartą bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, be to, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta arešto bausmė.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už B. K. antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios B. K. skundą atmesti.

Nepriteisti iš B. K. valstybės naudai 114,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.