- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1958-1236/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00144-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- N. P.
- Suinteresuotas asmuo
- B. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo B. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. P. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. lapkričio 9 d. oficialiu testamentu, patvirtintu Anykščių rajono notarų biuro notarės J. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), motina visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko jam – sūnui N. P.. Pareiškėjas paaiškino, kad per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, tačiau po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti ir prižiūrėti paveldėtą turtą, rūpinosi gyvenamuoju namu ir kitais palikimo objektais, palaikė jų būklę, naudojosi motinai priklausiusiais daiktais, todėl laiko, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo – jo sesuo – apie motinos valią žinojo ir pretenzijų į palikimą nereiškia.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo B. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad jos brolis N. P. po jų motinos – O. P., mirties prižiūrėjo jos turtą, rūpinosi juo, remontavo, mokėjo mokesčius.
4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Iš byloje pateikto pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo motina yra O. P., tėvas – B. P.. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad O. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 1994 m. lapkričio 9 d. testamento (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad O. P. visą savo turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui – pareiškėjui N. P.. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad O. P. mirties metu buvo našlė, sutuoktinis – B. P., turėjo du vaikus – pareiškėją N. P. ir dukrą B. P.. Iš santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su B. P., o mirties liudijimas (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1995 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nustatyta, kad po B. P. mirties jo sutuoktinė O. P. paveldėjo turtą – gyvenamąjį namą (turintį 46.57 kv.m. naudingo ploto), ūkio pastatus ((duomenys neskelbtini)) ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2026 m. sausio 16 d. išrašo nustatyta, kad pagal testatorės ir (ar) palikėjos O. P. asmens kodą Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui bei palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Į bylą pateiktas Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. D.-I. 2026 m. sausio 23 d. pranešimas Nr. 21 patvirtina, kad į nurodytą notarų biurą dėl palikimo priėmimo O. P. įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla po jos mirties neužvesta. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. 2026 m. sausio 28 d. pranešimas Nr. 8 patvirtina, kad į šį notarų biurą dėl O. P. palikimo priėmimo taip pat niekas nesikreipė. Šie duomenys įrodo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad nei jis, nei kiti asmenys per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo mirus O. P. nesikreipė.
10. 2026 m. kovo 10 d. pareiškėjas į bylą pateikė papildomą dokumentą – draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 1996 m. spalio 17 d. iki 1997 m. spalio 17 d., t. y. po O. P. mirties, pareiškėjas N. P. apdraudė pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuo gaisro, stichinių nelaimių, vagystės ir trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Šiuos nekilnojamojo turto objektus O. P. paveldėjo po vyro B. P. mirties. Nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens B. P. paaiškinimais, kad pareiškėjas po motinos O. P. mirties prižiūrėjo jos turtą, juo rūpinosi ir valdė kaip savo, kurie yra nuoseklūs ir logiški, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, yra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas po savo motinos O. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą patenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. P. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. P. mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.