Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui R. D. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra 300 Eur, o dėl ankstesnių atsinaujinančių traumų jis vis dažniau būna nedarbingas, todėl vidutinės jo pajamos per 2018 metus siekia vos 146,10 Eur, neatskaičius mokesčių. Važinėjimui į darbą įsigijo automobilį “Audi” už 2000 Eur, kurio įsigijimui pinigų paskolino teta (duomenys neskelbtini), skolą jai atiduoda po 50 Eur kas mėnesį. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinos bute, neturėdamas kuo atsilyginti mamai už pragyvenimą, jos labui atlieka būtinus ūkio ir buities darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-514/201 buvo pakeistas 2008-09-08 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydis, ir iš S. G. vaikų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistos periodinės išmokos po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2016-10-24 iki vaikų pilnametystės (b. l . 4-5). Ieškovas gyvenamąją vietą deklaravęs pas trečiajį asmenį (b. l. 6). Ieškovo mama R. D., kuri byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis 2018-09-12 buvo 454 Eur (b. l. 8). Ieškovas L. G. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), teigiamai charakterizuojamas (b.l.85). Išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pažymoje nurodyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2018 m. atsakovas sirgo 2018-10-03 - 2018-10-08 laikotarpiu, dirbo 2018-06-11 – 2018-09-30 laikotarpiu, jo nedraudiminis laikotarpis nuo 2018-09-10 iki 2018-09-14 ir nuo 2018-10-10 iki 2018-10-26 (b. l. 26-27, 37). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 32). Atsakovas pateikė 2018-03-17 rašytinį susitarimą su (duomenys neskelbtini) dėl 2000 Eur paskolos automobiliui, skolos grąžinimo terminas 3 metai (b. l. 43). Iš pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) yra 313 Eur (b. l. 51-52).

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos AT 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei pilnametis asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje - jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos AT 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) antrame kurse, (duomenys neskelbtini) grupėje, dieniniame skyriuje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas gauna išlaikymą tik iš savo mamos. Nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Ieškovas, jį išlaikant tik mamai, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinį išsilavinimą, mokydamasis neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų. Taigi, ieškovas, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, būdamas mokesleiviu, negali savęs visapusiškai išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas sąžiningai siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir įgyti profesinį išsilavinimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad finansinė parama ieškovui būtina.

Šiuo metu ieškovą visiškai išlaiko jo mama - trečiasias asmuo R. D.. Trečiojo asmens darbinės pajamos yra vidutiniškai apie 450 Eur per mėnesį, tai laikytina labai nedidelėmis pajamomis. Tačiau, kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Ieškovo mama šią pareigą atlieka, tokia pat pareiga tenka ir ieškovo tėvui.

Teismas įvertinęs trečiojo asmens materialinę padėtį, mano, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti besimokančio pilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vienam asmeniui tik jo mamai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, siekiant įgyti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir profesinį, jam būtina finansinė parama ne tik iš trečiojo asmens, bet ir iš tėvo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, nustatyta, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Atsakovas yra dirbantis, turi nepilnametį išlaikytinį, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie savo pilnamečio besimokančio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ieškovo tėvo turtinę padėtį, trečiojo asmens ieškovo mamos R. D. gaunamo atlyginimo dydį, ieškovo gaunamą išlaikymą iš mamos, ieškovo poreikius bei pastangas įgyti vidurinį ir profesinį išsilavinimą, teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti paramos suma - 100 Eur kas mėnesį, mažintina ir priteistina 80 Eur paramos suma.

Teismas mano, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti tokią materialinę paramą kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama sūnui nėra per didelė ir gali tik iš dalies užtikrinti minimalius būtinus jo poreikius.

Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2018-10-09 (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis - 29 Eur. Tuo pagrindu iš atsakovo valstybei priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina valstybei 6,78 Eur (80 proc. nuo 8,48 Eur sumos) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-09 iki kol L. G. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,78 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.