Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-07 · Administracinė byla Nr. I-883-281/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
I-883-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03203-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. K., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-883-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03203-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3; 20.2.3.2.; 37.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovui D. M. (D. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. 2016-08-08 teismui paštu padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2016-06-20 nutarimą Nr. 62-408; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016-07-20 sprendimą Nr. 2S-2988; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–4).

Paaiškino, kad pareiškėjui 2016-06-20 nutarimu Nr. 62-408 buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobauda skirta dėl kilusio konflikto su pareigūnais 2016-06-11 atliekant rytinį patikrinimą, kuomet buvo paimtos virvutės skirtos džiauti rūbams. Konflikto metu pareiškėjui buvo sužalota sveikata kai kameros durimis buvo prispaustas rankos pirštas bei koja. Pareiškėjas nurodo, kad buvo išėjęs iš kameros su identifikavimo kortele, teisės aktai neapibrėžia kur tiksliai reikia nešioti identifikavimo kortelę, todėl pažeidimo nepadarė. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos bei patirtų sužalojimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, dvasinėmis kančiomis, nepilnavertiškumo jausmu.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44–47).

Paaiškino, kad 2016-06-20 Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-408 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. 2016-06-11 pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 222, šios kameros techninės būklės patikrinimo metu į koridorių išėjo be prisegtos identifikavimo kortelės. Atliekant kameros techninės būklės apžiūrą, posto prižiūrėtoja pastebėjo prie lango grotų pririštas virves, nukreiptas į gretutinės kameras. Virvės buvo nuplėštos nuo grotų ir išneštos į koridorių. Pareiškėjas dėl to reiškė nepasitenkinimą, grasino negrįžti į kamerą, kol jam nebus atiduotos virvės bei nevykdė prižiūrėtojos reikalavimų nusiraminti. Prižiūrėtojai paaiškinus, kad paimtos virvės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, pareiškėjas ir toliau piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris. Pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 dalies (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), BVK 12 straipsnio 2 dalies (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus), BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos), BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto (nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde) reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimas Nr. 62-408 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimą apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Atsakovė prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (0,48 Eur).

Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 15–19).

Paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K pataisos pareigūno nurodymu, turėjo jį įvykdyti - nusiraminti, grįžti į kamerą ir netrukdyti pataisos pareigūnui uždaryti kameros duris, o po to, jei nesutinka su pareigūno reikalavimais, veiksmais ir sprendimais, apskųsti juos Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2S-3988 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priėmė sprendimą, kad Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 62-408 nuobaudą - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Teigia, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2016 m. birželio 22 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento 2016 m, liepos 20 d. sprendimas Nr. 2S- 3988 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus - pažeidė bausmių vykdymo režimo reikalavimus, dėl ko pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikio priemonė – Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuobauda.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-20 Lukiškių TI-K priėmė nutarimą Nr. 62-408 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo paskyrė nuteistajam V. K. nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. 1. 7)

Pareiškėjas 2016-06-22 dėl minėto nutarimo pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame prašė panaikinti paskirtą nuobaudą (b. 1. 20–23).

Kalėjimų departamentas 2016-07-20 raštu Nr. 25-3988 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, kad nuobauda jam paskirta pagrįstai (b. 1. 41–42).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nesutinka su Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimu Nr. 62-408 paskirti pareiškėjui nuobaudą, t. y. draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), o taip pat su šią nuobaudą palikusiu galioti Kalėjimų departamento 2016-07-20 sprendimu Nr. 2S-2988, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas buvo užsidėjęs identifikavimo kortelę, pareiškėjo išreikštas nepasitenkinimas pareigūnų veiksmais nesudaro pažeidimo be to, neteisėto nurodymo nevykdymas nėra pažeidimas. Tuo tarpu siūlai, iš kurių sudarytos virvutės, buvo išduoti Lukiškių TI-K administracijos, juos galima įsigyti ir įstaigos parduotuvėje.

Kadangi nuobaudos paskyrimo pagrindas yra aplinkybė, jog pareiškėjas išėjo iš kameros neprisisegęs identifikavimo kortelės, teismas Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimą Nr. 62-408 bei Kalėjimų departamento 2016-07-20 sprendimą Nr. 2S-2988 analizuos šiuo aspektu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (Bausmių vykdymo kodekso 1 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 73.1 p. nurodyta, kad nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo prisisegęs identifikavimo kortelę, tačiau teisės aktai nenurodo, kur tiksliai ji turi būti prisegta. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad tiek Korpuso vyresniojo pareigūno F. J. 2016-06-11 Tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 25), tiek prižiūrėtojos J. T. Tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo V. K. pažeidimo (b. 1. 26) nurodyta, kad pareiškėjas 2016-06-11 apie 8.20 val. buvo išėjęs iš kameros neprisisegęs identifikavimo kortelės. Lukiškių TI-K 2016-07-04 tarnybinio tyrimo dėl V. K. sužalojimo išvadoje Nr. 26-163 taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš kameros išėjo be identifikacinės kortelės (b. 1. 29). Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas V. K. iš kameros buvo išėjęs be identifikavimo kortelės. Pateikta įrodymų visuma paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis buvo prisisegęs identifikavimo kortelę, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais įrodymais. Pastebėtina, kad identifikavimo kortelė turi būti nešiojama gerai matomoje vietoje, tokiu būdu, kad pareigūnams patikrinimo metu nekiltų abejonių ar asmuo yra šią kortelę prisisegęs ar ne. Taigi šiuo atveju svarbu ne kortelės prisegimo vieta, o jos matomumas, kad nuteistasis galėtų būti identifikuotas. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo veiksmus, kai jis nebuvo prisisegęs identifikavimo kortelės arba kortelė buvo prisegta toje kūno vietoje, kurioje šios kortelės objektyviai nebuvo galima pastebėti, pažeidė Taisyklių 73.1. reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pareiškėjui ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti nurodyti nuobaudos skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, t. y. nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą bei skųsti skundžiamą Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, todėl naikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimą Nr. 62-408 nėra teisinio pagrindo.

Tuo tarpu Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte nustatyta, kad Departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Departamento kompetencijai. Departamento Darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-308 redakcija) 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimu Nr. 62-408 padavė skundą Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą (b. l. 20–23). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-07-20 priėmė sprendimą Nr. 2S-3988, kuriuo pareiškėjui paskirtą nuobaudą paliko galioti (b. l. 8–9). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumu, teismo vertinimu Kalėjimų departamento sprendimas palikti galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ginčijamame 2016-07-20 sprendime Nr. 2S-2988 taip pat nurodė pareiškėjui šios nuobaudos paskyrimo teisinį pagrindą. Ginčijamas sprendimas pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Kadangi nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) pagrįstai, laikytina, kad Kalėjimų departamento 2016-07-20 sprendimas Nr. 2S-2988 atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kadangi Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 nutarimas Nr. 62-408 yra teisėtas ir pagrįstas ir nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) pareiškėjui pritaikyta pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-07-20 sprendimo Nr. 2S-2988, kurio buvo atmestas pareiškėjo skundas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016-06-20 nutarimą Nr. 62-408 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-07-20 sprendimą Nr. 2S-2988 atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas teigia, kad konflikto metu su pareigūnais jis buvo sužalotas dėl ko patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjo teigimu, 2016-06-11 vykusio konflikto su pareigūnais metu, Lukiškių TI-K pareigūnas su kameros durimis prispaudė ranką bei koją, dėl ko pareiškėjas patyrė fizinių sužalojimų. Pareiškėjo teigimu, pamainą pridavinėjęs pareigūnas pastūmė pareiškėją link kameros durų, pasakė, kad dėl kameroje buvusių virvučių bus galima išsiaiškinti vėliau. Pareigūnas staigiai pradėjo daryti kameros duris, o kadangi pareigūnas durimis trenkė tiesiai pareiškėjui į pirštą, iš jo pradėjo bėgti kraujas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K prižiūrėtojai paaiškinus, kad iš kameros paimtos virvės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, pareiškėjas piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti bei trukdė uždaryti kameros duris.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Tarp minėto sąrašo nėra nurodyta virvučių, kabinamų kameros viduje. Aplinkybę, kad pareiškėjo kameroje rasta virvučių, kurių pagalba iš vienos kameros į kitą galimai buvo perduodami draudžiami daiktai, patvirtina tiek tarnybiniai pranešimai (b. l. 25,26), kratos protokolas (b. l. 27), byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 28), šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas, todėl ginčo dėl to nėra. Todėl teismas toliau analizuos aplinkybę, ar kameros techninės būklės patikrinimo metu pareiškėjo patirti sužalojimai galėjo būti nulemti neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų.

Teismas pažymi, kad sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registre nurodyta, kad nuteistasis V. K. patyrė kairės rankos ir piršto hematomas, nubrozdinimus, dešinės pėdos ir piršto nubrozdinimus. Nurodyta, kad rankos ir kojų pirštų nubrozdinimų priežastis – konfliktas su pareigūnais (b. 1. 35–37). Į bylą yra pateikta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-160 (b. 1. 38, 83). Tarnybinio tyrimo dėl V. K. kūno sužalojimo išvadoje 2016-07-04 Nr. 26-163 nustatyta, kad nuteistasis V. K., kuris kameroje buvo vienas, patyrė kūno sužalojimą galimai dėl savo paties neatsargumo, kadangi pats savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pargriuvo. Taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad nuteistasis V. K. ginčijosi su pareigūnais, nevykdė jų nurodymų ir apie 3 minutes neleido uždaryti kameros durų, tačiau jo atžvilgiu specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Taip pat galima daryti prielaidą, kad nuteistasis V. K. galėjo susižaloti tyčia, tikslu apkaltinti pareigūnus, kadangi buvo nepatenkintas jų veiksmais (b. 1. 29–30).

Teismas pažymi, kad byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudoję smurtinius veiksmus specialiai siekiant jį sužaloti. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad neteisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas nėra BVK pažeidimas, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Net ir esant abejonei dėl Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimų ar įsakymų neteisėtumo, kalinamam asmeniui tenka pareiga vykdyti visus pareigūnų nurodymus, o įvykdžius, tačiau su jais nesutikus, apskųsti šiuos nurodymus įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016-06-11 vykusio konflikto metu neleido pareigūnams uždaryti kameros durų, kaip kliūtį durims uždaryti įstatydamas savo koją bei ranką, dėl ko pareiškėjas patyrė sužalojimų. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad iš 2016-06-30 Charakteristikos apie V. K. Nr. 52-203 matyti, kad pareiškėjas vertinamas neigiamai, jis nuolat sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, režimo ir dienotvarkės reikalavimus. Asmeniui ne kartą taikytos drausminio poveikio priemonės. Šiuo metu V. K. turi 26 galiojančias nuobaudas, neskatintas (b. 1. 39-40). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad pareigūnai siekė uždaryti kameros duris, o pareiškėjas jiems kliudė tai daryti, lemia, kad pareiškėjo patirti sužalojimai yra nulemti ne Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, o paties pareiškėjo veiksmų.

Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsakovui nekyla. Todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos neanalizuotinos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 0,48 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų parengimą susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl BVK 142 str. 1 d. 3 p. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d., bei į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 73.1 punkto išaiškinimo.

Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 str. 2 d.).

Nagrinėjant ginčo sprendimų, pagrįstumą ir teisėtumą, teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų BVK 142 str. 1 d. 3 p. ir Taisyklių 73.1 p. nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska