Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu, ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl greitųjų kreditų paėmimo) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sutarčių dėl telefono įrangos sudarymo) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl greitųjų kreditų paėmimo) ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sutarčių dėl telefono įrangos sudarymo) paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su už kitas veikas paskirta subendrinta bausme – 1 metais laisvės atėmimo, ir M. M. paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo V. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. priteista 82 eurai turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. U. teisių perėmėjo P. U. naudai.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteista 2 160 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo SIA „B“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteista 1 268,20 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „C“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteista 734,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „D“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteista 2 466,75 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M.

1.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 8 d. nusivežęs V. U. į Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklą – (duomenys neskelbtini)-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), ir apgaule – teigdamas, kad vykdys bendrą verslą, iš kurio turės naudos nukentėjusysis, įtikino V. U. jam perduoti akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę mokėjimo priemonę ir jos PIN kodą ir identifikuodamas save kaip V. U. su kredito bendrove – IPF ,,E“ per AB ,,Pay Post“, Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle pateikė paskolos paraišką V. U. vardu 400 eurų sumai ir minėti pinigai jam būnant kartu su V. U. buvo išmokėti vietoje grynais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką – 2015 m. spalio 8 d. su UAB ,,A“ per vartojimo tarpininką – AB ,,Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini)–ajame klientų aptarnavimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su nukentėjusiuoju V. U. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1 V. U. vardu 2 000 eurų kreditui gauti, kurie buvo pervesti į V. U. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtus pinigus išgrynino per du kartus: 2015 m. spalio 8 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankomate – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. spalio 9 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu – elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką V. U., išgrynino – 1 960 eurų; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 13 d. iš V. U. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į ,,F“ savitarnos svetainę ir bendraujant su „F“ darbuotoja pateikė paskolos paraišką V. U. vardu – 868 eurų sumai ir gavo 868 eurų paskolą, kuri buvo pervesta į V. U. banko sąskaitą, po to 2015 m. spalio 13 d. 10.56 val. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu – elektroninei banko sistemai save identifikuodamas kaip banko sąskaitos savininką V. U. išgrynino 868 eurus ir pinigus pasisavino, taip pat iš V. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 13 d. 10.56 val. ir 10.57 val. apgaulės būdu – elektroninei sistemai identifikuodamas save kaip V. U. su jo banko mokėjimo kortele – AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 122 eurus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. U. 122 eurų turtinę žalą, IPF ,,E“ – 1 268 eurų turtinę žalą, UAB ,,A“ – 2 000 eurų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 12 d. apie 13 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nusivežęs kartu V. U. į UAB ,,D“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), V. U. vardu su UAB ,,D“ sudarė telekomunikacijų paslaugų sutartis: Nr. 2 su numeriu (duomenys neskelbtini), įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 848 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu – 7,01 eurų vertės; sutartį Nr. 3 su numeriu (duomenys neskelbtini), įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, Nr. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 748 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu, 5,26 eurų vertės; ir sutartį Nr. 3 su numeriu (duomenys neskelbtini); įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 848 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu, 7,01 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 12 d. 13.53 val. kartu su V. U. nuvyko į UAB ,,G“ klientų aptarnavimo saloną, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarė sutartį su UAB ,,G“ V. U. vardu ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 588,54 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus jis neatsiskaitys, tuo padarydamas UAB ,,C“ 588,54 eurų turtinę žalą, o UAB ,,D“, 2 463,28 eurų turtinę žalą.

2.5. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šioje byloje neskirti M. M. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės. Teismas šį sprendimą priėmė išeidamas už savo kompetencijos ribų, t. y. į teismo posėdį nekvietė teismo psichiatro, neišreikalavo naujausių medicininių dokumentų susijusių su M. M. psichine būkle ir nepateikė jų teismo psichiatrui įvertinti. Prie skundo pateikiamuose M. M. medicininių dokumentų išrašuose nurodyta pagrindinė diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Ši diagnozė nustatyta jau 2018 metų rudenį. Taigi, pirmiausia byloje turėjo būti išspręstas kaltinamojo pakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo klausimas. Nuosprendyje minimose kitų ikiteisminių tyrimų metu atliktose psichiatrinėse ekspertizėse riboto pakaltinamumo klausimas nebuvo sprendžiamas.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. M. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nurodyti pažeidimai iš esmės grindžiami nesutikimu su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis galutinėmis išvadomis dėl nuteistojo kaltumo. Apeliantė teigia, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka M. M. kaltei įrodyti, kvestionuoja atskirų proceso dalyvių, o būtent nukentėjusiojo V. U., parodymų išsamumą ir patikimumą.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minimo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų išvadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu būdu, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Aptartos BPK normos atskleidžia išskirtinę teismo kompetenciją, daryti išvadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai aprašyti bei, nors ir ne itin plačiai, tačiau aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prieštaravimų jose nėra.

8. Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2015 m. spalio 12 d. nusivežęs kartu V. U. į UAB ,,D“ saloną, esantį Vilniuje, V. U. vardu su UAB ,,D“ sudarė telekomunikacijų paslaugų sutartis, įsigyjant mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, 848 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu – 7,01 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, 748 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu, 5,26 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S6 Edge“, 848 eurų vertės, su atminties laikmenos vienkartiniu mokesčiu, 7,01 eurų vertės. Po to, tą pačią dieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. U. nuvyko į UAB ,,G“ klientų aptarnavimo saloną, esantį Vilniuje, kuriame V. U. vardu sudarė sutartį su ,,G“ ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S6 Edge“, 588,54 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus jis neatsiskaitys, tuo padarydamas UAB ,,C“ 588,54 eurų turtinę žalą, o UAB ,,D“, 2 463,28 eurų turtinę žalą.

9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018). Būtent pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-697/2018).

12. Iš byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo padarytose nusikalstamose veikose apgaulė, kaip BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl nuteistojo ketinimų. Apeliantas pažadėjo pinigus, gautus pagal V. U. vardu pateiktas paskolos paraiškas, taip pat pinigus, gautus pardavus iš UAB „D“ ir UAB „G" įsigytus telefonus, investuoti į verslo pradžią, o gautą pelną pasidalinti su nukentėjusiuoju, taip pat pilnai padengti paimtas paskolas bei mokėti įmokas pagal sudarytas telekomunikacijų paslaugų sutartis, nors iš anksto numatė, kad jokio verslo nevykdys, tiesiog neteisėtai užvaldys mobiliojo ryšio telefonus bei iš kredito bendrovių V. U. vardu gautas lėšas, kredito bei telekomunikacijų paslaugų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus paliekant vykdyti V. U.. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat leidžia teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai, susiję su jo, t. y. nukentėjusiojo, vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės (banko kortelės) perdavimu nuteistajam, kredito bei telekomunikacijų paslaugų sutarčių sudarymu bei pagal jas gauto turto – piniginių lėšų bei keturių mobiliojo ryšio telefonų perleidimu nuteistajam, buvo nulemti M. M. melagingų pažadų, jog iš kredito bendrovių pasiskolintus pinigus, taip pat pinigus, gautus pardavus telefonus, jis panaudos ir nukentėjusiojo naudai – ne tik grąžins pinigų sumą, padengiančią įsiskolinimus pagal sudarytas sutartis, bet ir pasidalins dalimi pinigų, kuriuos, vykdant verslą, pavyks uždirbti. Būtent šie M. M. pažadai, kurie nebuvo įgyvendinti, nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti vartojimo kredito sutartis su kredito bendrovėmis IPF „E“ ir UAB „A“, bei telekomunikacijų paslaugų sutartis su UAB „D“ bei UAB „G“, o pagal sutartis gautus pinigus ir telefonus perleisti M. M..

13. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Aptariamu atveju nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis buvo susiję šeiminiais ryšiais, kadangi M. M. buvo ilgametis V. U. dukters sutuoktinis. Apklausiamas V. U. nurodė, jog santykiai su žentu buvo geri, juo pasitikėjo. Neabejotina, jog nukentėjusiojo ir nuteistojo ryšis, grindžiamas ne paprasta asmenine pažintimi, bet šeiminėmis aplinkybėmis, buvo tas veiksnys, kuris įtraukė V. U. į jam nenaudingus sandorius.

15. Taip pat byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. M., žinodamas, jog V. U. vardu išduota mokėjimo kortelė jam nepriklauso, nes jis nėra teisėtas jos naudotojas, paėmė ją iš nukentėjusiojo ir pasinaudodamas ja per keletą kartų išgrynino V. U. banko sąskaitoje buvusias lėšas – tiek nukentėjusiojo asmeninius pinigus (122 eurus), tiek kredito bendrovių į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervestas paskolas. Nukentėjusysis, teikdamas pareiškimą policijos įstaigai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, jog mokėjimo kortelę jis perdavė nuteistajam šio įtikintas, kad taip bus saugiau, tačiau PIN kodo jam nesakė, jis buvo jo telefone, kurį M. M. taip pat buvo paėmęs iš nukentėjusiojo. Šiais veiksmais nuteistasis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kas atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

17. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo duotus parodymus, konstatavo, jog jie negali būti laikomi patikimais ir paneigiančiais jo kaltę, kadangi yra nenuoseklūs ir kintantys pagal byloje nustatytas aplinkybes bei neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų – visų pirma V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų įrodymų, kuriuos patvirtina liudytojų A. M., K. M. parodymai bei kiti bylos duomenys – vaizdo medžiaga iš UAB „G“ salono bei UAB „IPF E“ pateiktas pokalbio dėl paskolos garso įrašas. Vertinti byloje surinktus įrodymus kitaip, nei tai padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

18. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remiamasi nukentėjusiojo V. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis 2018 m. gruodžio 1 d. mirė (t. 2, b. l. 107). Esant tokioms aplinkybėms, V. U. nedalyvavo teismo procese dėl objektyvios, nuo valstybės institucijų nepriklausančios priežasties. V. U. mirus dar iki bylos nagrinėjimo teisme, iš esmės atsirado būtinumas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgti į jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsino V. U. dar vykstant ikiteisminiam tyrimui duotus parodymus. Šiame konstekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog V. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną, o net tris kartus (t. 1, b. l. 43-45, 46, 47-49). Be to, aplinkybes apie jo atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas, nukentėjusysis nurodė ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, pranešdamas apie neteisėtus M. M. veiksmus (t. 1, b. l. 6-7).

19. Nukentėjusiojo parodymai dėl tam tikrų aplinkybių skyrėsi ir buvo ne visiškai tikslūs. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 20 d. pranešdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas, V. U. nurodė, jog jis telekomunikacijų paslaugų sutarčių nepasirašė, o tai darė M. M., nors vėliau parodė, kad sutartyse pasirašė jis pats, ką patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys; tvirtino, jog nieko nežinojo apie visus jo vardu paimtus greituosius kreditus, nors vėliau nurodė, kad M. M. iš karto pasiūlė jam paimti greitąjį kreditą. Taip pat negalėjo nurodyti, kiek tiksliai sutarčių dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo buvo sudaryta. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus, labai detaliai neišdėstė absoliučiai visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Nukentėjusysis nenurodė konkrečių adresų tų vietų, kuriose buvo pateiktos paraiškos dėl paskolų išdavimo, sudarytos sutartys mobiliesiems telefonams įsigyti, taip pat bankomatų adresų, kuriuose, pasinaudojant jo vardu išduota mokėjimo kortele, buvo išgryninti grynieji pinigai, tikslios datos ir laiko kada tai buvo padaryta, kokia tiksliai mokėjimo kortele buvo pasinaudota gryninant pinigus. Tačiau pažymėtina, jog tiek 2016 m. balandžio 20 d. pranešdamas apie nusikalstamas veikas, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. rugsėjo 2 d., 2017 m. gegužės 22 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. apklausos) nukentėjusysis iš esmės analogiškai parodė, kad būtent M. M. apgaulės būdu - teigdamas, jog jam reikia pinigų verslo pradžiai, jog iš uždirbtų pinigų bus padengti visi įsiskolinimai ir dar liks pinigų, pasisavino pagal jo vardu sudarytas sutartis su kredito bei telekomunikacijos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis gautą turtą - pinigines lėšas bei mobiliojo ryšio telefonus, vėliau nevykdydamas jokių iš jų kylančių įsipareigojimų, bei dalį (122 eurų) jo asmeninių lėšų.

20. Be to, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis buvo apgautas M. M., patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. M. ir K. M., kuriems nukentėjusysis tiesiogiai papasakojo apie M. M. veiksmus. A. M. nurodė, jog V. U. jai buvo pasakojęs apie tai, kad nukentėjusysis kartu su nuteistuoju vyko į Vilnių, kad M. M. jo vardu sudarė paskolos sutartis bei sutartis dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo, žadėjo „viską sutvarkyti“. Tuo tarpu K. M. parodymais nustatyta, kad šis liudytojas bendravo su nukentėjusiuoju tą pačią dieną, kai pastarasis grįžo iš Vilniaus, ir jau tuomet nukentėjusysis nurodė, jog žentas (t. y. M. M.) jį apgavo, kad per jį nukentėjusysis „įsikišo“ savo pinigus, juos prarado.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo duotus parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nors nuteistasis tvirtina, kad tiek paskolos sutartys, tiek sutartys mobiliojo ryšio telefonams įsigyti buvo sudaromos nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš UAB „G“ parduotuvės salono bei UAB „IPF E“ pokalbio dėl paskolos išdavimo garso įrašas leidžia spręsti priešingai.

22. Paminėtame vaizdo įraše užfiksuotos mobiliojo ryšio telefono Samsung S6 Edge“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės, iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo vaidmuo, sudarant sutartį su UAB „G“, yra akivaizdžiai pasyvus - ne V. U., o būtent nuteistasis M. M. derasi su parduotuvės konsultantu-pardavėju dėl telefono įsigijimo, teikia jam reikiamus dokumentus sutarties sudarymui, o, ją sudarius, pasiima ir išsineša mobiliojo ryšio telefoną. Kaip jau minėta, apklausiamas teisme M. M. tvirtino, jog įsigyti savo vardu mobiliojo ryšio telefonus ir juos perleisti nuteistajam pasiūlė pats nukentėjusysis – mobiliojo ryšio telefonai turėjo kompensuoti žalą, kuri buvo padaryta, kai kartu su nukentėjusiuoju M. M. nuomojamame bute girtavę asmenys pavogė iš šio buto kompiuterį ir televizorių. Tokia nuteistojo versija galėtų paaiškinti, kodėl būtent jis ėmėsi aktyvių veiksmų įsigyjant vieną iš mobiliojo ryšio telefonų, tačiau teisėjų kolegija ja nesivadovauja, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Be to, ją nuteistasis iškėlė tik teisme, kuomet jau buvo susipažinęs su byloje surinktų įrodymų, liudijančių jo kaltę, visuma, taigi, ir UAB „G“ pateiktu vaizdo įrašu. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. M. nenurodė jokių aplinkybių apie televizoriaus bei kompiuterio vagystę, taip pat kategoriškai tvirtino, jog nieko nežino apie pranešime apie įtarimą nurodytus mobiliojo ryšio telefonus, neigė, kad kartu su nukentėjusiuoju ėjo į parduotuvių salonus, kuriose buvo sudarytos telekomunikacijų paslaugų sutartys. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. nenurodė įtikinamų parodymų šioje dalyje pakeitimo priežasčių – teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė nebuvęs mobiliojo ryšio paslaugas teikiančių bendrovių salonuose kartu su nukentėjusiuoju, nes manė, kad tokiu atveju „viskas greičiau bus“, kas tik patvirtina, jog, duodamas tokius parodymus ir tuo nuslėpdamas objektyvią tiesą, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, jis tiesiog siekė, kad jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas būtų kuo greičiau nutrauktas ir jam pavyktų išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

23. Tuo tarpu į bylą pateiktame UAB „IPF E“ pokalbio dėl paskolos išdavimo garso įraše užfiksuota kaip būtent M. M., o ne nukentėjusysis, 2015 m. spalio 13 d. telefonu paskambina į „F“ savitarnos svetainę, prisistato V. U. ir bendraujant su „F“ darbuotoja pateikia dar vieną paskolos paraišką nukentėjusiojo vardu, didžiausiai įmanomai gauti sumai – 868 eurams. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis pokalbio su kredito bendrovės darbuotoja metu domisi, ar jam, norint gautą papildomą paskolą (su ta pačia bendrove 2015 m. spalio 8 d. V. U. vardu buvo sudaryta sutartis dėl 400 eurų paskolos išdavimo), nereikės eiti į „kioską“ (t. y. AB „Pay Post“ Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklą, kuriame jam buvo išduota pirmoji 400 eurų paskola). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog nuteistasis vengė kartu su nukentėjusiuoju vykti į kokią nors fizinę paskolų teikimo vietą, kas leidžia spręsti, jog pastarajam netgi nebuvo žinoma apie dar vieną jo vardu pateiktą paskolos paraišką. Pastebėtina ir tai, kad, bendraudamas telefonu su „F“ darbuotoja, M. M. pateikė jai informaciją apie ankstesnę, t. y. 2015 m. spalio 8 d. gautą paskolą, įvardindamas konkrečią pinigų sumą, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajam grynaisiais pinigais. Taigi, M. M. buvo gerai žinomos ir pirmojo kredito gavimo aplinkybės, kas tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad paraiškos dėl paskolų išdavimo buvo pateiktos M. M. iniciatyva, o pagal jas išmokėtos pinigų sumos perleistos jo nuosavybėn. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, jog iš karto po garso įrašo perklausymo teisiamajame posėdyje (2019 m. spalio 22 d.) M. M. laikėsi pozicijos, kad jame su „F“ darbuotoja kalba ne jis, o V. U., o jau sekančiame teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. gruodžio 3 d., savo parodymus šioje dalyje pakeitė. Vėlesnio teismo posėdžio metu nuteistasis, vėl gi nenurodęs, jokių įtikinamų parodymų pakeitimo priežasčių, jau pripažino, kad garso įraše girdėti jo balsas, tačiau teigė, jog paskambinti į kredito bendrovę jo paprašė pats nukentėjusysis, kuriam reikėjo pinigų atpirkti pavogtą televizorių ir kompiuterį, nors ankstesnio teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog šiuos nuostolius turėjo padengti išsimokėtinai paimti ir jam perduoti mobiliojo ryšio telefonai. Pažymėtina, jog V. U. vardu įgytų ir nuteistajam perduotų mobiliojo ryšio telefonų bendra vertė sudarė 3 032,54 eurus. Taigi, jos turėjo pakakti padengti neva tai pavogtų kompiuterio ir televizoriaus vertę (pats nuteistasis teisme nurodė, jog kompiuteris buvo vertas vos 200 eurų, televizoriaus vidutinės rinkos kainos nenurodė, tačiau jis priklausė nuomojamo buto šeimininkei, taigi mažai tikėtina, kad jo vertė galėjo būti daugiau nei 2 800 eurų). Tuo tarpu paraiška dėl papildomos paskolos (868 eurų sumai) gavimo telefonu buvo pateikta 2015 m. spalio 13 d. Taigi, jau po sutarčių dėl mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo sudarymo.

24. Tikėti būtent nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos taip pat patvirtina ir aukščiau aptarti kiti byloje surinkti duomenys, o ne nuteistojo parodymais, apygardos teismui leidžia ir savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys. Šiuo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas jo susirašinėjimas SMS žinutėmis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintu kaip „M. naujas“. Kaip matyti iš susirašinėjimo, nuteistasis 2016 m. balandžio 20 d. teiraujasi nukentėjusiojo, ar šis parašė pareiškimą, nukentėjusysis jam atrašo, jog ne, kitoje SMS žinutėje nurodydamas, jog pareiškimą rašys tuo atveju, jei nuteistasis neatsiskaitys, po ko M. M. pažada greitai atsiskaityti (t. 1, b. l. 168-198). Teismo posėdžio metu nuteistasis neneigė, jog abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi ir aptarto turinio žinutes siuntė būtent jis, tačiau tvirtino, jog susirašinėjimas vyko dėl pinigų, kuriuos nukentėjusysis jam dovanojo, grąžinimo. M. M. nurodė, jog 500 eurų V. U. jam padovanojo dar būdamas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vėliau, t. y. nuvykus į Vilnių, davė dar 300 ar 500 eurų už nakvynę. Tai, kad nukentėjusysis, norėdamas padėti nuteistajam pradėti verslą ir tuo pačiu užsidirbti pinigų pats, sutiko paimti kreditą savo vardu, o ne paskolino nuteistajam pinigų iš santaupų, leidžia spręsti, jog jo finansinė padėtis nebuvo tokia gera, kad jis galėtų dovanoti tokio dydžio pinigines sumas, todėl teisėjų kolegija netiki nuteistojo nurodyta versija, jog susirašinėjimas SMS žinutėmis vyko dėl dovanotų pinigų grąžinimo. Be to, jau pats nuteistojo nukentėjusiajam užduotas klausimas, ar šis nepateikė ikiteisminio tyrimo įstaigoms pareiškimo (akivaizdu, jog aptariamas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo), suponuoja išvadą, jog nuteistasis suvokė, jog turtą iš nukentėjusiojo jis įgijo ne teisėtu būdu – šiam juos padovanojus, o sukčiaujant.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo M. M. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybines versijas. Akivaizdu, jog nuteistojo veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apeliantės skunde įvardinami duomenys, kuriais bandoma įrodyti, jog M. M. nuteistas nepagrįstai, yra atrinkti selektyviai, interpretuojami išimtinai tik nuteistojo naudai ir atsietai nuo byloje surinktų įrodymų visumos. Vien tai, kad V. U. asmeniškai pasirašė 2015 m. spalio 8 d. paraiškoje dėl paskolos sutarties 400 eurų sumai suteikimo, taip pat vartojimo kredito sutartyje Nr. 1 bei su UAB „G“ ir UAB „D“ sudarytose sutartyse, savaime nereiškia, jog jis šias sutartis sudarė ir jų pagrindu įgytą turtą nuteistajam perleido, nesant pastarojo veiksmuose sukčiavimo požymių. Tuo tarpu E. B. parodymai šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi jie nei paneigia, nei patvirtina konkrečiai šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Ši liudytoja neprisiminė kokiomis aplinkybėmis V. U. buvo išduota 400 eurų paskola, tik apibendrintai nurodė kokios yra paskolų išdavimo aplinkybės – t. y., kad įprastai „Paypost“ skyriuje (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiojo vardu buvo išduota pirmoji paskola, klientai užeina o vieną, o kiti asmenys laukia lauke, kad ji vertindavo, ar paskolos prašančiam asmeniui yra daromas poveikis.

26. Apeliaciniame skunde, be argumentų, kuriais ginčijamas teismo sprendimas pripažinti M. M. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė M. M. ir jo gynėjos prašymą atlikti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Tokiu būdu, anot apeliantės, nebuvo įsitikinta, kad M. M., darydamas nusikalstamas veikas, galėjo visiškai suvokti savo veiksmus, nors medicininių dokumentų išrašuose nurodoma, jog jau 2018 m. jam buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.

27. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog šiuo metu galiojantis BPK nenumato privalomo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės skyrimo atvejų. Šio klausimo sprendimas priskirtas teismo diskrecijai, išskyrus tokius atvejus, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo (BPK 141, 396 straipsnis). Visais kitais atvejais teismas tokios ekspertizės paskyrimo klausimą sprendžia BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 286 straipsnis numato, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teisme žodinį prašymą dėl ekspertizės nuteistajam skyrimo pateikė pats M. M. (prašymui pritarė ir nuteistojo gynėja), nurodęs, jog kitoje jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, jog jam reikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 107-108). Spręsdamas šį klausimą apylinkės teismas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus bei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, prašydamas pateikti baudžiamosiose bylose Nr. 1-44-827/2019, Nr. 1-272-240/2019 bei Nr. 1-70-766/2019 atliktų ekspertizių dėl M. M. pakaltinamumo aktų kopijas (t. 3, b. l. 114-116), po ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai raštu informavo teismą, jog jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas M. M., tokio pobūdžio ekspertizė nebuvo atlikta, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai pateikė į bylą 2019 m. vasario 28 d. - kovo 27 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-II-25/2019 (t. 3, b. l. 118-145), Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai - 2018 m. balandžio 6 d. - gegužės 7 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-II-51/2018 (t. 3, b. l. 148-165). Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas 2018 m. balandžio 6 d. - gegužės 7 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-49/2019, kuriame taip pat buvo pasisakyta dėl nuteistojo M. M. pakaltinamumo, jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ne tik nusikalstamų veikų padarymo, bet ir ikiteisminio tyrimo (tiesa, atlikto ne šioje byloje) metu (t. 2, b. l. 44-52). Įvertinęs šiuose ekspertizės aktuose užfiksuotus duomenis, pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė šioje byloje neskirti dar vienos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės M. M.. Dėl psichiatrijos ekspertizės nuteistajam neatlikimo atskirai pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas nurodė, jog M. M. kituose ikiteisminiuose tyrimuose buvo atliktos trys ekspertizės dėl jo pakaltinamumo laikotarpiu nuo 2001 m. iki visų kitų nusikalstamų veikų padarymo nustatymo, tačiau visuose ekspertizės aktuose konstatuota, jog M. M. suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, nusikalstamų veikų atlikimo metu nesirgo psichikos sutrikimu, jam nustatytas mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, simuliacija, todėl šioje byloje dar viena ekspertizė skirta nebuvo.

28. Įvertinusi paminėtų teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktų turinį, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti dar vienos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, nuteistojo pakaltinamumo klausimui išspręsti, yra visiškai pagrįstas. Nors tose ekspertizės aktų dalyse, kuriose konkrečiai atsakoma į teismo nutartyse dėl ekspertizės skyrimo suformuotus klausimus, nebuvo pasisakoma dėl M. M. gebėjimo suvokti (visiškai ar iš dalies) savo daromų veikų pavojingumo, valdyti savo veiksmus konkrečiai šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, tačiau ekspertizių aktų dalyse, įvardintose kaip „teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados“, pateiktos išvados dėl M. M. psichikos būklės laikotarpiu nuo jo vaikystės iki 2018 m. Visuose ekspertizės aktuose analogiškai nurodoma, jog 2015 m. nuteistajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; atliktuose psichologiniuose tyrimuose ryškių mąstymo sutrikimų, būdingų lėtiniam psichikos sutrikimui, nenustatyta. Įvertinusi visų ekspertizės įstaigai pateiktų M. M. medicininių dokumentų turinį, taip pat tiesiogiai pabendravusi su tiriamuoju, teismo psichiatrų ekspertų komisija ekspertizės aktuose konstatavo M. M. mišrius ir kitus asmenybės sutrikimus (F61) bei psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant alkoholį, žalingą vartojimą (F10.1). Ekspertų komisija taip pat konstatavo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu šie sutrikimai netrukdė nuteistajam visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, kadangi šiose bylose jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė 2015 m. spalio mėn., o 2015 m. nuteistajam buvo diagnozuoti tik psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie ekspertų komisijos teigimu neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad nusikaltimus, už kuriuos M. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, galėjo padaryti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo.

29. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų iš kitų teismų pasireikalautų ekspertizių aktų, taip pat ekspertizės akto, prijungto šioje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu, pakako daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo M. M. pakaltinamumo šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu. Dar vienos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės M. M. skyrimas šioje baudžiamojoje byloje būtų akivaizdžiai netikslingas, tokiu būdu tiesiog būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas bei bereikalingai švaistomos valstybės lėšos, naudojami ekspertizės įstaigų žmogiškieji resursai.

30. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.