Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgdama į tai, kad tik 2022 m. lapkričio 29 d. paaiškėjo, jog gyvenamojo namo priestatą reikės griauti, atsižvelgdama į tai, jog yra žiemos metas, o griautinos namo dalies visos inžinerinės sistemos yra bendros su gyvenamuoju namu, motyvuodama, jog pareiškėjai yra 83 metai, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti 2020 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą iki šiltojo sezono. Skundžiamu sprendimu atsakovė pareiškėjos prašymą atmetė, jį grįsdama bendrais pagrindais. Su priimtu Sprendimu pareiškėja nesutinka, kadangi Sprendimas visiškai neatitinka viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Skundžiamame sprendime nurodoma, jog atsakovė atsisako pratęsti terminą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies ir 14 straipsnio 8 dalies pagrindais dėl to, jog yra pasibaigęs privalomojo nurodymo vykdymo terminas. Visgi, toks teisės normų aiškinimas neatitinka Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Pažymi, kad nė vienas iš pareiškėjos prašymo pagrindų nebuvo vertintas skundžiamame sprendime. Nebuvo vertintas šių pagrindų (priežasčių) svarbumas ir pagrįstumas. Sprendimas, kuriuo nebuvo vertintas nė vienas prašymo pagrindas, negali būti laikomas tinkamai motyvuotu. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu vien dėl to, jog skundžiamame sprendime pareiškėjai nebuvo paaiškinta, jog privalomųjų nurodymų terminus ilgiau negu atsakovas gali pratęsti teismas. Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė iš karto nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti be jokių kitų teisinių pratęsimo galimybių išaiškinimo.

Vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcija 2020 m. lapkričio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, kuriuo įpareigojo statytoją G. V. „nevykdyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, kadastrinėje byloje (1992-07-15) pažymėtos 8a 1/p, statybos darbų, išskyrus darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, dėl kurių 2020-11-05 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-2001105-000126“.

Vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcija 2020 m. lapkričio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-00131, kuriuo įpareigojo statytoją G. V. iki 2021 m. gegužės 10 d. „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis (pastatytas valstybinėje žemėje), pažymėtas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992-07-15 kadastrinių matavimų byloje ir pridedamoje 2020-11-05 schemoje Nr. 1. Savavališkai įrengtos, rekonstruotos pastato dalys (valstybinėje žemėje) nurodytos 2020-11-05 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126. Nugriovus savavališkai įrengtas, rekonstruotas pastato dalis, sutvarkyti statybvietę atlaisvinant ją nuo statybinio laužo.“

2023 m. sausio 24 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris Inspekcijos informacinėje duomenų valdymo sistemoje DBSIS užregistruotas 2023 m. sausio 24 d. Pareiškėja 2023 m. sausio 9 d. prašymu prašė „suteikti papildomą, ne mažesnį nei 9 mėn. terminą privalomiesiems nurodymams savanoriškai įvykdyti, t. y. sulaukti šilto metų sezono, per kurį pareiškėja galėtų įvykdyti gautus privalomuosius nurodymus“.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir nurodo, kad Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, todėl sprendžia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio taikymo yra nusistovėjusi ir nuosekli, joje išaiškinta, jog pagal Priežiūros įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nenustatyta, kad, apskundus privalomąjį nurodymą, jo įvykdymo terminai sustabdomi (pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021). Teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos (pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2022 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022).

Remiasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, STR 1.05.01:2017 143 punktu bei teismų praktika ir pabrėžia, kad Inspekcija privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą turi teisę pratęsti tik tuo atveju, jei prašymas pratęsti terminą gautas iki šio privalomojo nurodymo termino pasibaigimo.

Nagrinėjamu atveju, remiantis aptarta teismų praktika, Nurodymo įvykdymo terminas laikomas pasibaigusiu, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2560-861/2022 atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą palikus nepakeistu. Taigi, Nurodymo savanoriško įvykdymo terminas buvo laikomas pasibaigusiu, kai pareiškėja 2023 m. sausio 9 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nenumato galimybės pratęsti ar atnaujinti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Minėtos faktinės aplinkybės bei teisinis Sprendimo pagrindas – Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis yra nurodyti skundžiamame Sprendime. Iš Sprendimo motyvų yra aiški priimto Sprendimo esmė, apimtis. Sprendimo motyvų išdėstymas laikytinas adekvačiu, aiškiu ir pakankamu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nebuvo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų aplinkybių pagrindu 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126 dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo neturint statybą leidžiančio dokumento.

Inspekcija 2020 m. lapkričio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, kuriuo įpareigojo pareiškėją nevykdyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, kadastrinėje byloje (1992 m. liepos 15 d.) pažymėtos 8a 1/p, statybos darbų, išskyrus darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, dėl kurių 2020 m. lapkričio 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-2001105-000126.

Inspekcija 2020 m. lapkričio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-00131, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. gegužės 10 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis (pastatytas valstybinėje žemėje), pažymėtas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992 m. liepos 15 d. kadastrinių matavimų byloje ir pridedamoje 2020 m. lapkričio 5 d. schemoje Nr. 1. Savavališkai įrengtos, rekonstruotos pastato dalys (valstybinėje žemėje) nurodytos 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126. Nugriovus savavališkai įrengtas, rekonstruotas pastato dalis, sutvarkyti statybvietę atlaisvinant ją nuo statybinio laužo.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2022 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-808/2022 atmetė pareiškėjos ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2560-861/2022 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistu. Pareiškėja 2023 m. vasario 7 d. su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka.

2023 m. sausio 24 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymas pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėja prašymu prašė suteikti papildomą, ne mažesnį nei 9 mėn. terminą privalomiesiems nurodymams savanoriškai įvykdyti, t. y. sulaukti šilto metų sezono, per kurį pareiškėja galėtų įvykdyti gautus privalomuosius nurodymus.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, 2023 m. vasario 6 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Sprendime nurodoma, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad: „<...> jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. <...> Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. <...>“. 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2560-861/2022 sprendimu nepanaikintas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131. Laikoma, kad Nurodymo įvykdymo terminas yra 2022 m. lapkričio 30 d., nes Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Nurodymo terminas nepratęsiamas, nes prašymas pateiktas jau pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui“.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2020 m. lapkričio 10 d. privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2020 m. gegužės 10 d. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2022 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-808/2022 atmetė pareiškėjos ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2560-861/2022 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistu. Pareiškėja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio pagrindu į Inspekciją dėl termino pratęsimo savavališkos statybos padarinių pašalinimui kreipėsi tik 2023 m. sausio 9 d. (Inspekcijoje prašymas gautas 2023 m. sausio 24 d.), t. y. praleidusi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Teismas pažymi, kad atsakovė Sprendimą priėmė 2023 m. vasario 6 d., todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nekeičia atsakovės pateikto vertinimo dėl Nurodymo termino pratęsimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, išaiškinta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Ginčo atveju Inspekcijai pagal įstatymą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) pavesta spręsti privalomųjų nurodymų pratęsimo terminus, todėl Inspekcija buvo kompetentinga nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Nurodymo pratęsimo. Atsižvelgdama į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir suformuotą LVAT praktiką, Inspekcija pagrįstai atsisakė pratęsti jau pasibaigusį terminą. Taigi, skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatyta. Atsakydama į pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, Inspekcija priėmė iš esmės motyvuotą sprendimą, kuris atitinka pagrindinius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus sprendimo formai ir turiniui, todėl procedūrinių pažeidimų jo panaikinimui taip pat nenustatyta.

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos Inspekcijai, teismui bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis dėl Nurodymo pratęsimo, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.