Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.9.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

- 2015-05-21 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 40 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ¹/₃ ir skirta galutinė bausmė - 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2015-08-28 išregistruotas iš aprobuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-07-12 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi R. P. ir A. Č., apgaule panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM), nusikalstamos veikos vykdymui įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y.

jis, A. Č. prašymu, organizavo, kad sumanytos nusikalstamos veikos vykdymui R. P. 2011-10-21 įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir taptų direktoriumi bei laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-03-07 nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai neužimdamas jokių pareigų, tačiau kartu su A. Č. organizuodamas ir kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių judėjimą ir vykdydamas atsiskaitymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdydami didmeninę prekybą iš Latvijos Respublikoje registruotos SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsigytu cukrumi, tą pačią dieną cukraus įgijimą su minimaliu 0,01 - 0,04 Lt antkainiu (neskaitant PVM) įformindamas jau jam priklausančios ir vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes (cukrų) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras susidariusį mokėtiną į valstybės biudžetą pardavimo PVM, kartu su A. Č. parengė tikrovėje neįvykusias ūkines – finansines operacijas pateisinančius dokumentus, išrašytus nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos ir A. Č. realiai valdomos bei kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), vardu, kurie buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. kartu su A. Č. parengė ir bendrininkui R. P. pasirašius, šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įvykusius prekių pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per A. Č. perdavė pasirašyti apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniam direktoriui Latvijos Respublikos piliečiui V. L., fiktyvias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2012-01-29 serija BK Nr. 1201/29/1/B dėl 100 vnt. programinės įrangos ir 12000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 238370 litų tame skaičiuje 41370 litų PVM;

- 2012-02-09 serija BK Nr. 1202/09/1/B dėl 175 vnt. programinės įrangos ir 80000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 1166742,5 litų tame skaičiuje 202492,5 litų PVM;

- 2012-03-25 serija BK Nr. 1203/25/1/B dėl 70 vnt. programinės įrangos ir 26500 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 396819,5 litų tame skaičiuje 68869,5 litų PVM (viso už 1 801 932 litų (521876 Eur), tame skaičiuje 312 732 litų (90537 Eur) PVM),

fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius:

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 1 – 68869,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 2 – 40268 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 3 – 106862,5 litų sumai;

fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius:

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/1 – 106 862,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/2 – 68 869,5 litų sumai;

o taip pat, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus, pateisinančius tų pačių, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įgytų prekių pardavimus taikant „0“ PVM tarifą Latvijoje registruotai tačiau realiai veiklos nevykdančiai SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo įregistruotas, apie įmonės vykdomą nusikalstamą veiką nežinantis I. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui 2012-10-11 mirus), t. y. fiktyvias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2012-02-12 Serija RESAN LT Nr. 1/2.02.12 už 1168254,88 litų ir

- 2012-04-03 Serija RESAN LT Nr. 1/3.04.12 už 329828,72 litų

ir šiuos dokumentus, įtraukimui į buhalterinę apskaitą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir, kad šie dokumentai yra suklastoti nežinantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, ko pasėkoje tariamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų prekių 312 732 Lt pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą ir deklaruotas VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2012 m. sausio, vasario, kovo mėn., nepagrįstai 312 732 Lt padidinant pirkimo PVM ir šia suma sumažinant už parduotą cukrų susidariusį mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. panaudojant nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 312 732 Lt (90573 Eur) PVM, tokiu būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę – 312 732 (90573 Eur) Lt vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis R. P. laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-07-12 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Š. ir A. Č., apgaule panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM), nusikalstamos veikos vykdymui įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y.

jis, 2011-10-21, A. Š. prašymu, bendru bendrininkų sutarimu, sumanytos nusikalstamos veikos vykdymui savo vardu įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 302678465 reg. Pramonės g. 97, Vilnius, akcijas, tapdamas direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-03-07, jokių pareigų įmonėje neužimantiems A. Č. ir A. Š., jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdant didmeninę prekybą iš Latvijos Respublikoje registruotos SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsigytu cukrumi, kurio pardavimas su minimaliu 0,01 - 0,04 Lt antkainiu (neskaitant PVM) tą pačią dieną buvo įforminamas A. Š. priklausančiai ir vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti už bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes (cukrų) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras susidariusį mokėtiną į Valstybės biudžetą pardavimo PVM, pasirašė bendrininkų A. Č. ir A. Š. parengtus tikrovėje neįvykusias ūkines – finansines operacijas pateisinančius dokumentus, išrašytus nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos ir A. Č. realiai valdomos bei kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), vardu, kurie buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir kuriuos prieš panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje A. Č. perdavė pasirašyti apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniam direktoriui Latvijos Respublikos piliečiui V. L., t. y. tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įvykusius prekių pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“,

fiktyvias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2012-01-29 serija BK Nr. 1201/29/1/B dėl 100 vnt. programinės įrangos ir 12000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 238370 litų tame skaičiuje 41370 litų PVM;

- 2012-02-09 serija BK Nr. 1202/09/1/B dėl 175 vnt. programinės įrangos ir 80000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 1166742,5 litų tame skaičiuje 202492,5 litų PVM;

- 2012-03-25 serija BK Nr. 1203/25/1/B dėl 70 vnt. programinės įrangos ir 26500 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 396819,5 litų tame skaičiuje 68869,5 litų PVM;

(viso už 1 801 932 litų (521876 Eur),tame skaičiuje 312 732 litų (90537 Eur) PVM)

fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius:

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 1 – 68869,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 2 – 40268 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 3 – 106862,5 litų sumai;

fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius:

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/1 – 106 862,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/2 – 68 869,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/3 – 40 268 litų sumai;

o taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasirašė A. Š. ir A. Č. parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus, pateisinančius tų pačių, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva įgytų prekių pardavimus taikant „0“ PVM tarifą Latvijoje registruotai, tačiau realiai veiklos nevykdančiai SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo įregistruotas, apie įmonės vykdomą nusikalstamą veiką nežinantis I. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui 2012-10-11 mirus), t. y. fiktyvias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2012-02-12 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1/2.02.12 už 1168254,88 litų ir

- 2012-04-03 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1/3.04.12 už 329828,72 litų

ir šiuos dokumentus, įtraukimui į buhalterinę apskaitą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir, kad dokumentai yra suklastoti nežinantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, ko pasėkoje tariamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų prekių 312 732 Lt pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą ir deklaruotas VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2012 m. sausio, vasario, kovo mėn., nepagrįstai 312 732 Lt padidinant pirkimo PVM ir šia suma sumažinant už parduotą cukrų susidariusį mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. panaudojant nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 312 732 Lt (90573 Eur) PVM, tokiu būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę – 312 732 (90573 Eur) Lt vertės turtinę žalą;

be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 302678465 reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2011-10-21 iki 2012-07-12, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4, 6, 12 ir 19 straipsnius, kuriuose nurodyta, kad:

- 2012-01-29 serija BK Nr. 1201/29/1/B dėl 100 vnt. programinės įrangos ir 12000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 238370 litų tame skaičiuje 41370 litų PVM;

- 2012-02-09 serija BK Nr. 1202/09/1/B dėl 175 vnt. programinės įrangos ir 80000 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 1166742,5 litų tame skaičiuje 202492,5 litų PVM;

- 2012-03-25 serija BK Nr. 1203/25/1/B dėl 70 vnt. programinės įrangos ir 26500 vnt. kodavimo raktų įgijimo už 396819,5 litų tame skaičiuje 68869,5 litų PVM (viso už 1 801 932 litų tame skaičiuje 312 732 litų (90537 Eur) PVM);

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 1 – 68869,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 2 – 40268 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija KIO Nr. 3 – 106862,5 litų sumai;

- 2012-03-01Serija BK Nr. 1203/01/1 – 137 000 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/1 – 106 862,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/2 – 68 869,5 litų sumai;

- 2012-03-31 Serija BK Nr. 1203/31/3 – 40 268 litų sumai;

ir neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIA „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ir į Latvijos Respubliką išvežė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas kodavimo programas su kodavimo raktais, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras:

- 2012-02-12 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1/2.02.12 už 1168255 litų ir

- 2012-04-03 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1/3.04.12 už 329828 litų

ir šiuos netikrus dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-07-31.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų rudenį, jo pažįstamas H. G., kuris prekiavo cukrumi, pasiūlė jam įkurti įmonę ir prekiauti cukrumi bei supažindino su A. Š., kuris taip pat turėjo įkurti įmonę. H. G. liepė duoti jam savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir pasakė, kad pradės tvarkyti įmonės registravimą. Vėliau jis pasakė, kur jiems su A. Š. susitikti Kaune, netoli klinikų, kad važiuoti į Vilnių ir suforminti įmonės registravimo dokumentus. 2011-10-24 jis su A. Š. nuvažiavo į Vilnių, juos pasitiko trečias asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino ir kuris taip pat turėjo registruoti įmonę. Nuvykus į Juridinių asmenų registrą Konstitucijos prospekte, įmonės registravimo dokumentai ir antspaudai jau buvo paruošti, jiems beliko tik pasirašyti. Jie gavo įmonės pažymėjimus ir antspaudus bei bendrovių įstatus. Dokumentuose buvo nurodyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir bendrovės direktorius. Už bendrovių steigimą A. Š. sumokėjo už visus tris apie 3000 litų. Jo vardu įkurta bendrovė vadinosi UAB “(duomenys neskelbtini)“, o A. Š. bendrovė vadinosi UAB “(duomenys neskelbtini)“. Tada A. Š. paklausė, ar galima registurotis PVM mokėtoju, jie atsakė, kad galima. Maždaug po mėnesio, kada buvo sutvarkyti PVM mokėtojo pažymėjimai, A. Š. pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių jų pasiimti. Jam A. Š. pasakė nuvažiuoti pas buhalterę. Jis telefonu susitarė su buhaltere dėl susitikimo, nuvažiavo ir aptarė, ką jam reikia pateikti, su buhaltere susitarė dėl elektroninio pašto. Jis sukūrė elektroninį paštą. A. Š. turėjo užpirkti cukrų, jis sakė, kad yra klientai iš Lenkijos. 2012 metų pradžioje A. Š. paskambino jam ir pasakė, kad reikia susitikti, kad atvažiavo vilkikai su cukrumi. Jam A. Š. padavė pasirašyti sąskaitas-faktūras, patvirtinančias, kad jo įmonė perka cukrų iš Latvijos įmonių. Jis sąskaitas-faktūras pasirašė, klausė A. Š., ar reikia važiuoti bent pažiūrėti, kaip prekės atrodo, kokie kiekiai. Sąskaitose buvo parašyta latviškai, tačiau jis nekreipė dėmesio ir pasirašė sąskaitas - faktūras. Jose buvo parašyta, kad jo įmonė iš Latvijos pirko cukrų. Jis pats vilkiko nematė, tik pasirašė dokumentus. Jis suprato, kad perka pigiau cukrų ir galvojo, kad su įmone viskas gerai. Jam mokėjo pinigus, sumokėjo 400 litų vien už tai, kad jis pasirašė dokumentus, jo prašė pasirašyti sąskaitas faktūras, orderius. Po to jam pasakė, kad jis paduotų įmonės steigimo dokumentus, antspaudą ir banko elektroninės sąskaitos numerį, jis viską atidavė A. Š., nes jis sakė, kad taip padaryti reikia.. Jis klausė, kam to reikia, A. Š. atsakė, kad gali prireikti dokumentų, o jo nebus. Viskas vyko gal tris ar keturis mėnesius, atvažiuodavo vilkikas, atveždavo jam dokumentus, jis pasirašydavo, taip vyko gal dešimt kartų, jam mokėjo po 400 litų už vieną vilkiką. Kai jam buvo atiduoti dokumentai, jis nuėjęs į banką nuėmė 3000 litų. Vėliau A. Š. atidavė jam antspaudą ir įmonės pažymėjimą, vėliau vėl juos paėmė. Tuo metu jis pradėjo išgėrinėti. Sąskaitos – faktūros būdavo atspausdintos kompiuteriu. Jis pats buhalterei jokių dokumentų nesiuntė. Ši veikla tęsėsi gal tris - keturis mėnesius, iš viso jis gavo gal apie 6000 - 7000 litų, tarp jų ir 3000 litų, kuriuos jis pats nusiėmė nuo sąskaitos. Vilkikai atvažiuodavo apie tris kartus per mėnesį. A. Š. jį ramindavo, sakė, kad viskas bus gerai, kad pasiims iš jo tą firmą. Jis norėjo sužinoti, kaip vyksta įmonės veikla, gal čia kažkas nelegalaus, tačiau A. Š. sakė, niekuo čia nereikia domėtis, viskas gerai. Jis gautus pinigus pragerdavo. Su buhaltere jis bendravo tik vieną kartą, kai ji pasakė, kad įmonę tikrina. Kai atnešė dokumentus dėl kompaktinių diskų ir programinės įrangos, jis A. Š. paklausė, prie ko čia cukrus, šis jam atsakė, kad viskas čia gerai. Jis pasakė, kad jei taip viskas vyksta, jam to nereikia, sakė, kad jie perimtų jo įmonę. Jis prašė A. Š. bent jau parodyti, kaip atrodo prekės, tačiau jam niekas nieko neparodė, liepė jam pasirašyti dokumentus, sakė viskas bus gerai. Jis pasirašė dokumentus ir dėl tų kompaktinių diskų ir kompiuterinės įrangos, matė, kad prekes pirko iš Latvijos, o iš jo pirko A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats nieko nepirko ir nepardavė. Balandžio mėnesį viskas sustojo, jis pardavė įmonę, kurią nupirko Latvijos pilietė. Už parduodamą įmonę pinigų negavo. A. Č. jis nėra matęs. Kai jis pardavė įmonę, bendrovės dokumentai iš jo buvo paimti, jis tik pasirašė pardavimo įmonės pirkimo-sutartį. Kartą jam skambino iš Alytaus mokesčių inspekcijos, A. Š. jam pasakė niekam neskambinti, kad jis viską sutvarkys. Kaltinamasis R. P. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis R. P. parodė, kad nors buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau, tuo metu buvo įsitikinęs, jog nieko nusikalstamo nedaro. Tai, kad jo vykdoma nusikalstama veika suprato tik pradėjus domėtis mokesčių inspekcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo po to kai senas pažįstamas H. G. pasakė, jog yra galimybė užsidirbti ir jį suvedė su A. Š.. kurio iki tol nepažinojo. A. Š. paaiškino jog įmonė vykdys prekybą cukrumi, jog viskas vyks legaliai. Buvo aptarta, jog už atvažiavusią „fūrą“ bus mokama 400 litų. A. Š. taip pat minėjo, jog nieko dirbti nereikės. Reikės tik pasirašyti dokumentus. Kadangi tuo metu jokio pastovaus darbo neturėjo, todėl nors ir kilo abejonių dėl siūlomo darbo teisėtumo, tačiau tapti įmonės akcininku ir direktoriumi sutiko. Įtarimų, kad ne viskas gali būti daroma teisėtai kilo dėl to, kad nieko nedirbant, pinigai buvo mokami tik už dokumentų pasirašymą. Sutikus tapti įmonės akcininku ir direktoriumi, sutartą dieną, galimai kaip ir nurodyta pranešime 2011-10-24 A. Š. nusivežė į Vilniaus m., kur nuėjus į pastatą, kuriame buvo daug įvairių firmų ofisų, jis pasirašė pateiktus dokumentus. Dokumentai jau buvo surašyti iš anksto pagal A. Š. pateiktus duomenis, nes jis anketinius duomenis ir asmens dokumento kopiją buvo pateikęs dar prieš vykstant į Vilnių. Tiksliai prisimena, jog į Vilnių su A. Š. važiavo dviese A. Š. vairuojamu automobiliu FIAT. Tik Vilniuje prie ofisų pastato A. Š. sutiko kažkokį pažįstamą, kuris taip pat pasirašinėjo kokius tai dokumentus, galimai taip pat įgijo įmonę. Įgijus įmonę (pasirašius dokumentus susijusius su įmonės įgijimu) jam buvo paduoti dokumentai sudėti į aplanką bei įmonės antspaudas. Po to, A. Š. jį parvežė į Kauną. Visi dokumentai ir antspaudas pasiliko pas A. Š.. Po kurio laiko, paskambinęs A. Š. paprašė jo atvažiuoti į Kauną. Susitikus padavė įmonės dokumentus ir pasakė, kad atidarytų banko sąskaitą ir sudarytų elektroninės bankininkystės sutartį. Sekančio susitikimo metu A. Š. nusivežė į Vilnių, tikriausiai į mokesčių inspekciją kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota PVM mokėtoju. Dar kartą buvo važiuojama į Vilnių, į buhalterinės apskaitos firmą, kur buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Po to daugiau niekur su A. Š. važiuoti neteko. A. Š. paskambinus, jie susitikdavo kavinėje prekybos centre „Hyper Maxima“, esančio Savanorių pr., Kauno m. Šių susitikimų metu A. Š. duodavo pasirašyti jau atspausdintas PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius. Matė, jog daugelyje PVM sąskaitų faktūrų buvo nurodyta jog perkamas-parduodamas cukrus. Kaip ir buvo susitarę, A. Š. sumokėdavo po 400 litų už „fūrą“. Kadangi pagal užmokestį buvo aktualu kokiam kiekiui išrašytos PVM sąskaitos, todėl atkreipė dėmesį ir į PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo perkama ir parduodama kokia tai programinė įranga, už kurių pasirašymą A. Š. sumokėti atsisakė. Tuomet su A. Š. jis netgi sukonfliktavo. Jis pareikalavo, jog būtų parodytos prekės ir, kad už dokumentų pasirašymą būtų sumokama. A. Š. tuomet išsigynė, kad pagal susitarimą mokama tik nuo PVM sąskaitų faktūrų pagal išrašytų cukrui, o dėl kokių tai kompaktinių diskų su programomis A. Š. nieko konkrečiai nepaaiškino. Nors dokumentus pasirašė, tačiau kas ir kaip su šiais diskais vyksta, liko nesupratęs. Gali patvirtinti tai, jog nors pasirašė minimuose dokumentuose, tačiau nei prekių nei minimų piniginių sumų nematė. Pats nei prekes pirko, nei jas pardavė. Tik pasirašinėjo A. Š. pateiktus dokumentus. Įtarime įvardinto asmens A. Č. jis nepažįsta. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis bendravo tik su A. Š., o ar A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veiklą vykdė vienas ar prie to prisidėjo ir kiti asmenys, jis nežino. Jis pats prekių neužsakinėjo už jas nemokėjo. Tai tikriausiai buvo daroma pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslauga. O visus prisijungimo kodus, kaip ir visus kitus dokumentus su įmonės antspaudu buvo paėmęs A. Š.. Tik vieną kartą nuėjęs į banką, jis iš banko sąskaitos nuėmė 3000 litų kaip atlygį už suteiktas paslaugas. Nors pasirašinėjo kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, tačiau jokiose operacijose su grynaisiais pinigais nedalyvavo. Pasirašinėjo visus dokumentus, kuriuos pateikdavo pasirašyti A. Š.. Tiek įgyjant įmonę, tiek ir visur kitur kur reikėjo mokėjo A. Š.. Už tai, kad sutiko būti direktoriumi ir sutiko pasirašinėti dokumentus viso gavo daugiau nei 5000 litų. Be to ne visuomet tuo metu būdavo blaivas. Galiausiai, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pradėjo domėtis mokesčių inspekcija, A. Š. suorganizavo įmonės pardavimą. Davė pasirašyti dokumentus dėl akcijų pardavimo. Kam buvo parduota akcijos neprisimena. Pamena tik tai jog buvo parašyta moteriškas ir ne lietuviškas vadas ir pavardė (IV t., b. l. 44-46). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad nėra matęs krovininio automobilio su cukrumi, nėra dalyvavęs nei pakrovime, nei iškrovime. Kaltinamasis pareiškė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2011 metais sutiko seną pažįstamą A. Č., kuris sakė, kad turi įmonių, sudarė patyrusio verslininko įvaizdį, planavo įsteigti įmonę ir prekiauti maisto produktais. Jis pasiūlė bendradarbiauti, įsteigti savo įmonę ir kartu prekiauti maisto produktais, siūlė pirkti iš jo maisto produktus ir parduoti savo klientams, iš pradžių siūlė pirkti cukrų, paskui aliejų, bet pagrinde kalbėjo apie cukrų. Jis pagalvojo ir apsisprendė su jo pasiūlymu sutikti. Gal po 1-2 mėnesių, A. Č. pasiūlė jam nusipirkti įmonę, sakė, kad taip bus paprasčiau, nes jis pats pirko porą įmonių, davė kontaktus. Jis susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima įmonių steigimu, pardavimu, pasakė apie tai A. Č., kuris paklausė, ar jis galėtų dar vieną įmonę rezervuoti. Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, jie vienu kartu pirko tris įmones, vieną pirko jis, kitą - R. P., su kuriuo jį supažindino A. Č., kaip su būsimu kolega ir verslo partneriu, o trečią įmonę pirko jo draugas L. A.. A. Č. važiavo į Vilnių dviese, kai jie darė pirkimą, jų niekas nelydėjo. A. Č. sakė, kad jis neturi pinigų ir prašė sumokėti už antrąją perkamą įmonę. Jis sumokėjo už savo ir R. P. vardu perkamas įmones, o už trečią įmonę susimokėjo jo draugas. Po poros dienų, A. Č. atidavė jam 1200 litų už R. P. vardu pirktą įmonę. Toje pačioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė sutartį ir dėl buhalterinės apskaitos vedimo, A. Č. su tuo sutiko, R. P. sutiko taip pat. Ši įmonė pasiūlė sutvarkyti įmonės PVM mokėtojo registraciją. Po poros savaičių jam paskambino ir pasakė, kad abiejų įmonių PVM mokėtojų kodai gauti, kad reikia atvažiuoti pasiimti dokumentų. Jis paskambino R. P., jie kartu nuvažiavo į Vilnių ir pasiėmė PVM mokėtojų pažymėjimus. A. Č. tai pasirodydavo, tai prapuldavo. Kai atsirasdavo, jis klausdavo apie produkciją, tačiau A. Č. sakė, kad yra nesklandumų dėl produkcijos. Tada jis pradėjo ieškotis naujų tiekėjų ir pirkėjų, pasidomėjo cukraus fasavimu. Dar prieš Naujuosius Metus jis susirado patalpas cukraus sandėliavimui, tarėsi pasirašyti nuomos sutartį, planavo fasuoti cukrų ir pardavinėti, dėl to važiavo į Tauragę pas stambų fasuotoją apsižiūrėti. Po Naujųjų Metų atsirado A. Č., jis pasakė, kad atvažiuoja produkcija, kad reikės pirkti cukrų iš R. P. įmonės. Jis pasakė A. Č., kad jau susitaręs dėl patalpų nuomos, pastarasis apsidžiaugė, kad jis kažką daro. 2012 metų pradžioje, gal sausio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje, A. Č. pranešė, kad už poros dienų atveš produkciją, ją reikės susandėliuoti, o už kelių dienų atvažiuos ir ją nupirks. Produkciją atvežė į jo išnuomotus sandėlius, esančius Taikos prospekte. Cukraus jie nefasavo, nes tokia pati kaina, kaip ir fasuoto. Atvažiavo viena ar dvi mašinos lenkiškais numeriais, atvežė cukrų iš Lenkijos su lenkiškais dokumentais. R. P. buvo skambinęs jam ir klausė, gal jis žinąs kada atveš cukrų, tačiau jis tuo metu nežinojo. Kai atvežė cukrų iš Lenkijos, jis paskambino R. P. ir paklausė, ar jis žino, kad atvažiuoja cukrus, šis atsakė, kad nežino. Kai atvežė cukrų, kilo problema, kadangi R. P. nemokėjo išrašyti sąskaitos-faktūros. Jis pasiėmė R. P., atsivežė į sandėlius. Kadangi turėjo kompiuterį, jis išsitraukė iš kompiuterio sąskaitos – faktūros šabloną, užpildė, namuose jį atspausdino, o R. P. kitą dieną ją pasirašė. Parodė, kad R. P. pradžioje buvo užsidegęs kažką daryti, žiemą jam paskambindavo, nervavosi, sakė, kad nėra darbo, kartu su juo važiavo į Tauragę pasižiūrėti fasavimo. Kai atvežė cukrų, jis jį susandėliavo, o po poros dienų cukrus buvo parduotas. Cukrų jo bendrovė pirko atseit iš R. P. bendrovės. A. Č. davė jam pirkėjų telefono numerį, jie jam paskambino, susitiko, sutvarkė dokumentaciją, kainas su jais derino jis pats. Buvo atvežtos nepilnai 48 tonos cukraus. Jis ieškojo kitų tiekėjų. Kartais paskambindavo A. Č., gal kartą per mėnesį, sakydavo, kad gal po savaitės cukrus bus. Jis norėjo stabilumo, todėl pats ieškojo tiekėjų, susirado kitas įmones, su kuriomis žadėjo bendradarbiauti, susirado tiekėjus. Parodė, kad R. P. neturėjo buhalterio, todėl jis surado jam kelias buhalterinę apskaitą tvarkančias įmones , davė jam šių įmonių telefonų numerius. A. Č. pranešdavo jam apie cukraus vežimą, per tris mėnesius cukrų vežė gal 10 kartų iš Lenkijos po 1 - 2 automobilius. Jis pasakė A. Č., kad jo netenkina tokia bendradarbiavimo kokybė, kad nėra veiklos stabilumo, kad jis niekada nežino kas ir kada atveš cukrų, be to, R. P. nemoka tvarkyti dokumentų. A. Č. perduodavo jam pinigus ir dokumentus, kuriuos jis nuveždavo R. P. pasirašyti ir perduodavo jam pinigus, o pasirašytus dokumentus parveždavo. Jis žino, kad tarp A. Č. ir R. P. buvo konfliktas, A. Č. sakė, kad jis pakeis R. P., sakė, kad reikės tą įmonę parduoti, Jis porą kartų vežė A. Č. į Lenkiją, porą kartų vežė jį į Latviją, jam A. Č. sakė, kad jis neturi vairuotojo teisių. 2012 metų pavasarį jis pasakė A. Č., kad jo netenkina toks nestabilus bendradarbiavimas, kad jis susirado savo tiekėjus ir pirkėjus ir dirbs pats savarankiškai. Šis atsakė, kad neprieštarauja, bet jei jo netenkina toks darbas, jis R. P. vardu registruotą įmonę parduos, jei jis nenori su juo bendradarbiauti, prašė surasti internete pirkimo-pardavimo sutarties blanką, atspausdinti 3-4 egzempliorius. Jis R. P. pasakė, kad A. Č. žada parduoti jo įmonę, šis atsakė, kad apie tai nieko nežino. Gal po mėnesio, A. Č. paprašė suorganizuoti susitikimą su R. P., kur bus ir įmonės pirkėjas. Po mėnesio A. Č. paprašė nuvežti jį į Latviją, ten jie susitiko su moterimi, kurią A. Č. įvardino kaip R. P. įmonės pirkėja. A. Č. liko Latvijoje, o jis atvežė į Lietuvą tą moterį ir vyriškį,, paleido juos Savanorių pr. Kaune, prie PP „Maxima“, suvedė juos su R. P., pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, jis vežė latvius į registrų centrą registruoti įmonės. R. P. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis perdavė A. Č. dar prieš įmonės pirkimą, viskas buvo sudėta aplanke, kur buvo ir antspaudas ir banko kortelė. Po poros dienų, A. Č. paskambino ir paprašė parvežti latvius į Latviją, o jį iš ten parvežti į Lietuvą. Po to, jis dar porą kartų vežė A. Č. su dokumentais į Latviją, tačiau vežė tik kaip vairuotojas, su jo veikla tai nebuvo susiję. Savo įmonės veiklą jis vykdė iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, prekiavo cukrumi, porą kartų mėgino prekiauti sūriu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, įmonė veiklos nevykdo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota jo vardu, jis yra tik įmonės savininkas, tačiau jau ne direktorius. Jo įmonė dirbo, tačiau vyko tyrimas, jis neturėjo dokumentų, sąskaitų. Apie programinės įrangos pirkimą ar pardavimą jis nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, A. Č. perduodavo jam dokumentus rusų kalba, kad jis paduotų R. P. pasirašyti, po ko jis juos gražindavo A. Č.. Sąskaitos – faktūros dėl programinės įrangos pirkimo būdavo tarp kitų dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ orderiai nebuvo pasirašyti. R. P. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė dar prieš įmonės pirkimą. Pas jį dokumentų originalų neliko. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo, dalį pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kitus A. Č. paimdavo grynais, R. P. tai žinojo. A. Č. nieko nemokėdavo, jis jam tik už dokumentų nunešimą nupirkdavo kuro. Kratos metu buvo paimta viena pirkimo - pardavimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, kuriuos jis tik atspausdino, jie buvo nepasirašyti, tik paruošti. Tai, kad cukrus atvažiuoja iš Lenkijos, jis žinojo, tačiau nežinojo iš kokios įmonės. Prekybą vykdydavo su nedideliu 1 – 2 cento antkainiu. Jis pirkdavo iš lietuvių ir parduodavo lietuviams, PVM buvo taikomas 18 procentų. Nuo 240 litų, kurie likdavo, reikėjo sumokėti PVM mokestį. Dokumentuose buvo nurodytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose, kuriuos duodavo pasirašyti, matydavo kiekius, sumas, lenkų dokumentų nematė. Jis R. P. nevežė į banką dėl banko sąskaitos atidarymo. Buhalterinę apskaitą tvarkė Vilniaus buhalterinė grupė. Apie I. K. jis nėra girdėjęs. Dokumentų tarp įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ jis nerengė. Jo namuose kratos metu buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kadangi R. P. neturėjo printerio, todėl pastarajam jis juos atspausdindavo. Antspaudus dažniausiai uždėdavo A. Č.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų orderis, kuris buvo rastas namuose, gal buvo sugadintas. Jo automobilyje kratos buvo rasta knygelė, kurioje įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su šiomis įmonėmis norėjo bendradarbiauti. Tai, ką reikėdavo spausdinti, jis užsirašydavo. Matė vieną 200 litų sąskaitą. A. Č. jam duodavo dokumentus, fliašiuką ir prašydavo atspausdinti dokumentus, sakydavo, kad jis negali atspausdinti, kad skubiai reikia. Būdavo atvejų, kai A. Č. paduodavo R. P. skirtus pinigus, sakė, kad tai atlyginimas, kuriuos jis perduodavo. Nebuvo taip, kad mokėtų už parašus. Nors jis kaltinamas, kad išrašinėdavo sąskaitas ir nesumokėdavo PVM, tačiau jis jas tik atspausdindavo, nežinojo, kad dokumentai buvo netikri. Visą prekybą organizavo A. Č., jis tik atspausdindavo ką paprašydavo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nedarė, o tik juos atspausdindavo, įmonės pardavimais nesirūpino. Apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas jis nieko nežino, jam neteko apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Kai perduodavo pinigus R. P., jis iš jo žiniaraščio neimdavo, jo į kitą miestą dėl buhalterinės apskaitos nevežė. Savo kaltės šiuose veiksmuose jis nemato.

Specialistė L. J. nurodė, kad ji yra Finansinių nusikalimų prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad buvo atliekamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimas nuo 2011-10-24 iki 2012-08-24 pagal pateiktus klausimus dėl PVM teisingumo, dėl deklaracijų deklaravimo, kokių mokesčių išvengta, įvertinti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio nuosavo kapitalo nustatymo galimybę. Pagal pateiktus dokumentus, kurie buvo išimti kratos metu, dokumentų kopijos pateiktos iš VMI ir buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d.,1 2 str. 1 d., 19 str. 1, 2, 4 d., nes programinės įrangos už 1 489 200 litų plius 312 732 litų iš viso už 1 801 932 litus iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ galimai nepirko ir Latvijos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Tik buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB “(duomenys neskelbtini)“ išrašytas pirkimo - pardavimo sąskaitas - faktūras, kuriose įformintos galimai neįvykusios operacijos, taip pat SIA “(duomenys neskelbtini)“ išrašė pardavimo PVM sąskaitas - faktūras ir įformino galimai neįvykusias operacijas ir duomenis užregistravo apskaitoje. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų, bei apskaitos registrų, todėl iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį, negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buvo pateikta 2012-02-21 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“, esančia adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi tvarkyti buhalterinę apskaitą. Parodė, kad pagal surinktus duomenis, UAB “(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos įsigijimas, kuriose įformintos prekės, galimai neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų nedeklaravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. sausio - birželio mėnesiais dirbo du darbuotojai, vienas Latvijos gyventojas V. L., apskaitą tvarkė L. S.. 2012 metais liepos mėnesį atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ nurodytais adresais nerasta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), taip pat ji nerasta. Buvo kreiptasi į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir išaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis nesinaudojo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. „Nenustatymas“ yra ne dėl ūkinių operacijų registravimo trūkumo, bet tai yra ūkinės operacijos užfiksavimas pirminiuose apskaitos dokumentuose, ką darė UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovai. Dokumentus išrašė ne apskaitą tvarkanti įmonė. Apskaitą tvarkanti įmonė įrašus darė pagal pateiktus dokumentus. Dėl programinės įrangos įsigijimo, specialisto išvados 14 lape yra išdėstyti visi duomenys dėl pateiktų deklaracijų, čia paminėta, kad už sausio mėnesį deklaracija pateikta gegužės 29 dieną. Atliktas patikslinimas po trijų mėnesių, už vasario mėnesį tikslinta ir pateikta 2012 m. gegužės 29 dieną. O už kovo mėnesį pateikta patikslinta 2012 m. gegužės 29 dieną. Išvadoje apie žalą nekalbama, tai ne specialisto kompetencijoje. Yra išdėstyta, kada užfiksuota ir deklaruota ir, kad atskaita pagal šituos apskaitos dokumentus išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu negalima ir vertinama, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos realiai neįvyko. Taip pat nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitose - faktūrose nėra objekto ir PVM atskaita pagal šias sąskaitas – faktūras, negalima. PVM atskaita atsirado tada kai atsirado patikslinimas, 2012 m. gegužės 29 dieną. Tai yra ataskaitos už sausio, vasario, kovo mėnesį. Tie duomenys pateikti 2012 m. gegužės 29 dieną. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įsigyja prekes iš lietuviškos įmonės. UAB “(duomenys neskelbtini)“ PVM nedeklaravo, kol nebuvo atliktas VMI operatyvus patikrinimas 2012-07-04 ir po šito UAB “(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM deklaracijas už sausio, vasario, kovo mėnesius ir deklaravo pardavimo PVM dėl įformintų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimo klausimas nebuvo užduotas ir dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimų klausimas tirtas nebuvo. Ar PVM buvo sumokėtas, tokių duomenų neturėjo. Pagal šiuos apskaitos dokumentus nei PVM pardavimo, nei PVM atskaita negalima ir tie dokumentai neturi juridinės galios. Įvertinus dokumentus, ji galėtų įvertinti, kad ūkinės operacijos neįvyko. Parodė, kad užduoties suformulavimas jokios įtakos specialisto išvadai neturėjo. Bet kuriuo atveju prieš atliekant tyrimą yra pateikiama ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažįstama ir tikrinant apskaitos dokumentus yra lyginama informacija, o viską apibendrinant daromos išvados. Klausimo suformavimas nebuvo tas dalykas, kas padarė būtent tokias išvadas. Už programinę įrangą pagal vasario mėnesio 14 d. PVM sąskaitą - faktūrą ir balandžio mėnesio 3 dienos sąskaitą - faktūrą nustatyta, kad apmokėjimų nenustatyta. Nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, SIA „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ įmonės. Jei ta operacija neįvyko, tai ji neįvyko ir su SIA “(duomenys neskelbtini)“. Už pirminių dokumentų įforminimą, tikrumą, pagrįstumą atsako įmonė. O šiuos dokumentus pateikus, apskaitą tvarkanti įmonė juos registruoja. Šiuo atveju tyrimas yra dėl dokumentų įforminimo. Tai atlieka įmonės atsakingi asmenys.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas pagarsino I. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parodymus, kuriuose jis parodė, kad A. Č. pažįsta apie du metus. Jis tuo metu buvo grįžęs iš įkalinimo vietos, buvo teistas už vagystes. Su A. Č. susipažino išgertuvių metu. A. Č. jam pasiūlė darbą Daugpilyje, Latvijoje, esančioje lentpjūvėje. Pradžioje, apie mėnesį laiko, jis dirbo paprastu darbininku. Po to, A. Č., pasiūlė tapti šios įmonės direktoriumi. Tuo metu jis labai gėrė, todėl nesigilindamas į situaciją sutiko. Į registrų centrą, kur buvo įregistruotas kaip direktorius, jį nuvežė A. Č.. o jau po to pastarasis tik atveždavo jį pasirašyti dokumentus. Nei įmonės antspaudo, nei kitokių dokumentų niekuomet pas jį nebuvo. Kartais pasirašyti dokumentus A. Č. veždavosi ir į Latviją. Kartais susitikimų metu dalyvaudavo ir M. S.. Daugiausiai jis bendravo tik su A. Č.. Kadangi tuo metu turėjo telefoną todėl kai reikėdavo, V. Č. paskambindavo. Kiekvieno susitikimo metu jam paduodavo pasirašyti dokumentus apie prekių pirkimus pardavimus ir atsiskaitymus. Už dokumentų pasirašymą sumokėdavo nuo 100 iki 300 litų. Tai priklausė nuo pasirašomų dokumentų skaičiaus. Matė, jog dokumentai buvo surašyti lietuvių, anglų, latvių kalbomis. Dauguma buvo latviškai. Kokių įmonių vardu dokumentai buvo išrašyti ir kokios prekės buvo perkamos - parduodamos dėmesio nekreipė, todėl šiuo metu įvardinti negali. Po kurio laiko jis buvo įregistruotas ir SJA „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurių dokumentus taip pat atveždavo pasirašinėti. Taip pat keletą kartų buvo vežamas į banką, kur paimdavo grynus pinigus iš įmonių sąskaitų. Iš karto šiuos pinigus paimdavo A. Č., kuris į banką jį ir nuveždavo. Prekių, kuriomis įmonės prekiavo taip pat niekuomet nematė. Jis tik pasirašinėjo dokumentus, o visa kita, kaip suprato atliko A. Č. ir M. S.. Kadangi baigęs tik 9 klases, jokio supratimo apie komerciją, įmonių veiklą, o tuo labiau apie mokesčius nieko nesupranta, todėl ar jie vykdė teisėtą veiklą, nežino. Tik iš to, jog jį buvo įdarbinę direktoriumi, kilo abejonių dėl jų veiklos teisėtumo. Dar galėtų pridurti tai, jog per jį, o tiksliau jam pasiūlius, tokiu pat būdu vienos iš įmonių direktoriumi buvo įdarbintas R. I., kuris taip pat buvo išgeriantis. Po to su R. I. A. Č. bendraudavo tiesiogiai, todėl kaip jis pasirašinėjo dokumentus nematė. Apie tai kiek už dokumentų pasirašymą A. Č. jam mokėjo R. I., nesakė. Gali pasakyti, jog asmeniškai per daugelį kartų pasirašė daug visokiausių dokumentų, kurių skaičiaus įvardinti net negalėtų. Dokumentų buvo daug. Dokumentus atveždavo A. Č. (I t., b. l. 69 - 70).

Liudytoja A. P. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, ši bendrovė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu, parodė, kad 2011 metų pabaigoje paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. ir paprašė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Po kelių dienų jis atvažiavo, prisistatė R. P., jie susitarė, kad padarys įgaliojimus Sodrai, Mokesčių inspekcijai. Po kiek laiko jam atvykus, pasiėmė įgaliojimus dėl elektroninio deklaravimo, o kai antrą kartą atvažiavo – pasirašė sutartį. Galėjo būti 2012-02-21. Kai pasirašė sutartį, jai buvo suteikti įgaliojimai teikti deklaracijas Mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Daugiau direktoriaus nematė, dokumentus, t. y. sąskaitas, kasos pajamų orderius atsiųsdavo paštu arba elektroniniu paštu. Įstatų nepateikė. Kasos knygos jai nedavė, galvojo, kad tai nauja įmonė, jokių likučių nebuvo. Didžiąją knygą ji darė. Vasario mėnesį jie gal dar nebuvo PVM mokėtojai. Kai pradėjo domėtis Mokesčių inspekcija, R. P. telefonu neatsiliepė. Mokesčių inspekcija pradėjo domėtis po poros mėnesių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo taip pat sąskaitas - faktūras ir kasos pajamų orderius, kvitus kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo. Ji tuos dokumentus užregistruodavo į apskaitą ir teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai. Ji neregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip PVM mokėtojos. Jai dokumentus įmonė teikė pora mėnesių nuo vasario mėnesio, balandžio mėnesį įmonė nustojo teikti dokumentus. Įmonėje kasininko nebuvo, įsakymo nebuvo. Kasininko funkcijas vykdė R. P.. Atsiskaitymas vyko grynaisiais. Ji vedė kasos knygą, fiksavo pagal kasos pajamų orderius ir pagal kitų įmonių pinigų priėmimo kvitus. Pridėdavo kvitą prie orderio ir fiksuodavo į knygą. Sąskaitas – faktūras taip pat traukdavo į kasos knygą. Banko išrašus taip pat atsiųsdavo. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos nebuvo prisijungusi. Ji sąskaitų– faktūrų neišrašydavo. Ji tikrindavo duomenis, kad būtų taikytinas nulinis tarifas. Kai pirko Lietuvoje, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtojas, neatsimena. Kai reikėdavo tikslinti deklaracijas, pasakydavo direktoriui. Ji teikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus Mokesčių inspekcijai, kuriuos pasirašydavo direktorius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, esant ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagarsino liudytojo Latvijos Respublikos piliečio V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nusipirkęs įmonės akcijas. Iki tol niekur nedirbo. Jo specialybė pedagogas, matematika - fizika. Šią firmą pirko, norėdamas pradėti verslą Lietuvoje, nes jam atrodo, kad ten geriau negu Latvijoje. Pirkimo momentu firma neturėjo nei pagrindinio adreso, nei pinigų sąskaitose ir kasoje. Naujos nesteigiau, nes pirkti paprasčiau. Pirkinys įvyko maždaug 2010 metų vasarą, tiksliai neprisimena. Įmonės įstatinis kapitalas 10000 litų, o už kiek ją pirko, neprisimena. Sumanymas nupirkti įmonę yra jo. Firma ėmė užsiiminėti prekyba metalo konstrukcijomis. Pinigines lėšos veiklai buvo gautos iš pažįstamos firmos direktorės O. S.. Buhalterija firmoje užsiiminėjo L. S., kuriai dokumentus siuntė elektroniniu paštu, skenuotus. Rasti tiekėjų jam padėjo J. A., su kuriuo buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį. Gavėjai juos susirasdavę patys, nes firma turėjo interneto svetainę - www. (duomenys neskelbtini).E. F. užsiiminėjo metalo konstrukcijomis - vartai garažams, metalas, stulpai tvoroms, metaliniai kampuočiai, visokie metalo gaminiai. Prieš pradėdamas verslą jis, žinoma, išstudijavo rinką, jeigu verslas nesisektų, žinoma, atsakytų jis. Maždaug metus jis užsiiminėjo metalo konstrukcijų pardavimu ir atsirado jo kompanionas V. K., kuris norėjo pardavinėti kompiuterių programas, susijusias su duomenų apsauga. Toliau norėjo nupirkti jo firmą ir galų gale nupirko. Jis pasitraukęs iš verslo todėl, kad metalas buvo blogai perkamas. Programinės įrangos klausimais jis neužsiiminėjo, tik prisimena formaliai pasirašinėjo dokumentus - važtaraščius, nes V. K. dar neturėjo parašo teisės. Jam pateiktose dokumentų kopijose yra jo parašas. Kiek prisimena, visus tuos dokumentus pasirašyti davė V. K.. Prekę - dėžutes su kompaktiniais diskais (programa kompaktiniame diske, ir raktus kompaktiniame diske) jis matė, bet visų pinigų, gautų už prekę, nematė, tuo užsiiminėjo V. K.. Atsiskaitoma, jam atrodo, buvo grynaisiais pinigais. Kaip buvo užsakoma prekė – programos, jis nežino, jis tik pasirašydavęs dokumentuose. Su V. K. bendravo elektroniniu paštu, matė tik 1 - 2 kartus. Atrodo, vieną kartą jis prekę - programas - gavo per autobuso vairuotoją ir pats nuvežė į Kauną, tačiau pinigų jam niekas nedavė. Galbūt prekes vežė ir du kartus, tiksliai neatsimena. Kam vežė, neatsimena, tai buvo 2012 m. vasarą. Prekę atiduodavo, kaip supranta, direktoriui, todėl, kad jam pasirašė važtaraščiuose. Susiskambindavo su juo telefonu, telefono numerį jam davė V. K.. Iš principo galima sakyti, kad jis nežino, kaip atrodo, ir nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Bijo, kad atpažinti nieko negalės. Ar buvo galutinai atsiskaityta su tiekėjais ir pirkėjais, nežino. Apie firmą ir kas su ja toliau buvo, nežino. Kompiuterių programų dokumentus pradžioje parengdavo /neįsk./, o paskui pagal duotą informaciją dokumentus parengdavęs jis pats. Kaip sakęs, prekes jis vežęs 1 ar 2 kartus, tiksliai neatsimena. Prekes gaudavęs iš V. K. per reisinio autobuso vairuotoją, jeigu neklysta, Ryga - Daugpilis. Tai buvo dėžutė, kurios matmenys 0,40 x 40 x 0,40 m arba 0,5 x 0,5 x 0,5 metro (kubas) su kompaktiniais diskais. Tą dėžutę pats galėjo pakelti. Į Lietuvą, į Kauną ją veždavęs lengvuoju automobiliu kartu su pažįstamu, vardo ir pavardės neatsimena. Buhalteriniai dokumentai visą laiką būdavo pas jį bute, po to kai firmą nupirko, dokumentus nusiuntė reisiniu autobusu, dėžutėje. Po to su juo daugiau nebendravęs. Kodėl tuo metu, kai dar jis buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2012-07-05 sąskaitą faktūrą Nr. 1207705/1 pasirašė V. K. jis nežino. Tokio dokumento jis nematęs dėl to sunku spręsti. Nori pataisyti, kad autobusu per vieną kartą gaudavęs ne vieną dėžutę su diskais, o 2-3 dėžes (I t., b. l. 62 - 64).

2012-07-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (originalas) patvirtina, kad pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. ir K. A. (I t., b. l. 101 - 105).

2012-08-24 kratos ir 2012-08-30(31) daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad A. Š. priklausančiame automobilyje FIAT STILO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) surasta ir paimta: 1) rudos spalvos užrašų knygelė su užrašu „2012“, kurios 10 psl. yra rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; 26 psl. yra rankraštiniai įrašai „1. sąskaitas iš (duomenys neskelbtini) firmos kopijas 2. SIA (duomenys neskelbtini) s.p. kopijas; 72 psl. rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini) 10136949 (090909)) (I t., b. l. 83 - 84; 85 - 100);

2012-08-24 kratos ir 2012-08-30(31) daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad A. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu surasta ir paimta:

- bloknotas su spirale su gamtos vaizdais ant viršelio, kuriame rankraštiniais įrašais užpildyti 17 pirmų ir 3 paskutiniai puslapiai, rankraštiniai įrašai pagal dienas nuo 2012-01-24 iki 2012-08-23 minint įmones „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, prekių kiekius, kainas, grynų pinigų paėmimus iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, perdavimus;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai su kasos pajamų orderių kvitais Nr. 001-004 ir Nr. 012-014, Nr. 001-004 pasirašyti R. P. tačiau be UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudų, o Nr. 012-014 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais tačiau be parašų ( I t., b. l. 79 - 80; 85 - 87; 106 - 112).

2016-01-07 A. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad A. P. atpažinimo metu atpažino R. P. kaip asmenį, prisistačiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. vardu, ir pasirašiusį dokumentus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir duomenų teikimo, pateiktos fotolentelės su nuotraukomis (I t., b. l. 25 – 27, 28 - 30).

Motyvuojamoji dalis

2015-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/124 su priedais patvirtina, kad atlikus patikrinimą, padaryta išvada, jog:

- R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2011-10-24 iki 2012-07-12;

- visas 2012 m. sausio – kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos laikotarpiu įgytas cukrus visas 521205 kg. parduotas A. Š. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ cukraus įsigijimas ir realizavimas įformintas tą pačią dieną, krovinio važtaraščiuose nurodant tuos pačius vežėjus;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 kg cukraus pardavė tik nuo 0,01 Lt iki 0,04 Lt brangiau, negu pirko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ cukrų pirko iš viso už 1 402 594,44 Lt (arba 406 219,43 Eur), o pardavė už 1 419 180,30 Lt (arba 411 023,02 Eur) be PVM, (pardavė 16 585,86 Lt arba 4 803,59 Eur brangiau, negu pirko);

- pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 489 200 Lt plius 312 732 Lt PVM, iš viso už 1 801 932 Lt;

- tačiau šie pardavimai pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai deklaruoti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-04 pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir į jas įrašė duomenis dėl PVM apmokestinamųjų sandorių ir pardavimo PVM pagal bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po bendrovėje atlikto VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus operatyvaus patikrinimo (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.360-29);

- bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso 353 000 Lt apmokėjimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 1448932 Lt mažiau, negu PVM sąskaitose faktūrose nurodyta pardavimo suma su PVM;

- VMI prie LR FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 360-29) bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais registracijos ir kt. veiklos vykdymo adresais nerasta. Pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių paėmimas įformintas 2012-06-18, buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių sandorių ir jokių atsiskaitymų su „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių programinės įrangos, jos sudėtinių dalių ar kitų susijusių prekių įsigijimo, jokių programos sukūrimo ar panašių paslaugų pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nebuvo užfiksuota jokių pinigų priėmimo operacijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ be cukraus pirkimo - pardavimo jokios kitos veiklos nevykdė ir pajamų neuždirbo. Apskaitoje buvo fiksuojamas programinės įrangos įsigijimas už 1 489 200 Lt + 312 732 Lt PVM ir pardavimas už 1 498 083,60 Lt, tačiau dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumos vertinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytos ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir su SIA „(duomenys neskelbtini)“, realiai neįvyko, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra PVM objekto, todėl PVM atskaita pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra negalima;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitydama pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitose išskirtus pirkimo PVM deklaruodama 2012-05-29 VMI pateiktose PVM deklaracijose į biudžetą mokėtiną PVM sumažino 312 732 Lt (arba 90573 Eur);

- kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistravo duomenis apie galimai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. programinės įrangos pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavimą SIA „(duomenys neskelbtini)“ be to, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų (pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, piniginių lėšų apskaitos dokumentų ir kt.) bei apskaitos registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 19 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. reikalavimais dėl ko už tiriamąjį laikotarpį, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (I t., b. l. 166 – 200, II t., b. l. 1 - 22).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, turtas yra didelės vertės (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį), kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kas atitinka 9415 Eur.

Turtinės prievolės panaikinimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais ar sumažinimas į biudžetą mokėtinas PVM)

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga. Teismų praktika 36).

Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas -faktūras (pvz., PVM sąskaita - faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą. PVM sąskaitos - faktūros gali būti klastojamos ir siekiant įforminti prekes, kurios buvo įgytos nemokant PVM, kad vėliau jas realizuojant būtų išvengta pareigos sumokėti PVM. Šiais tikslais gali būti steigiamos ir įvairios fiktyvios įmonės. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimą), būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys. Veikos, susijusios su PVM išvengimu, gali būti vertinamos ir kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas - faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų - faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo.

Nors kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma nusikalstama veika, sudarinėjami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkinės operacijos su šiomis įmonėmis yra neįvykusios, tai patvirtina 2015-08-31 specialisto išvada Nr. 5-2/124 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, atlikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, kuria nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras įformintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 489 200 Lt plius 312 732 Lt PVM, iš viso už 1 801 932 Lt. Tačiau šie pardavimai pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai deklaruoti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-04 pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir į jas įrašė duomenis dėl PVM apmokestinamųjų sandorių ir pardavimo PVM pagal bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po bendrovėje atlikto VMI prie LR FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus operatyvaus patikrinimo (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.360-29). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso 353 000 Lt apmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 1448932 Lt mažiau, negu PVM sąskaitose faktūrose nurodyta pardavimo suma su PVM. VMI prie LR FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus vyriausioji atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 360-29) bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais registracijos ir kt. veiklos vykdymo adresais nerasta. Pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių paėmimas įformintas 2012-06-18, buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių sandorių ir jokių atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių programinės įrangos, jos sudėtinių dalių ar kitų susijusių prekių įsigijimo, jokių programos sukūrimo ar panašių paslaugų pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nebuvo užfiksuota jokių pinigų priėmimo operacijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be cukraus pirkimo - pardavimo jokios kitos veiklos nevykdė ir pajamų neuždirbo. Apskaitoje buvo fiksuojamas programinės įrangos įsigijimas už 1 489 200 Lt + 312 732 Lt PVM ir pardavimas už 1 498 083,60 Lt, tačiau dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumos vertinant, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytos ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir su SIA „(duomenys neskelbtini)“, realiai neįvyko, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra PVM objekto, todėl PVM atskaita pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitydama pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitose išskirtus pirkimo PVM deklaruodama 2012-05-29 VMI pateiktose PVM deklaracijose į biudžetą mokėtiną PVM sumažino 312 732 Lt (arba 90573 Eur) (I t., b. l. 66 – 200, II t., b. l. 1 - 22).

Be to, specialistė L. J., atlikusi minėtą specialisto išvadą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad užduoties suformulavimas neturėjo įtakos darant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos išvadas, kurios padarytos specialisto išvadoje (I t., b. l. 66 – 200, II t., b. l. 1 - 22).

Tai, kad SJA „(duomenys neskelbtini)“ realiai nevykdė jokios ūkinės veiklos, o buvo kaip priemonė daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai veikai, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas I. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris teigė tik pasirašinėjęs dokumentus, o jam už tai mokėjo pinigus (I t., b. l. 69 - 70).

Liudytojas V. L. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad apie parduodamą programinę įrangą nieko nežinojo, visus dokumentus pasirašė V. K.. Nors nurodė, kad matė kompaktinius diskus, tačiau kokia tai buvo programinė įranga, nieko nežinojo. Be to, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo metalo konstrukcijomis – vartais garažams, metalu, stulpais tvoroms, metaliniais kampuočiais ir kt. metalo gaminiais (I t., b. l. 62 - 64).

Tai, kad į Valstybės biudžetą buvo nesumokėta būtent 312732 Lt (arba 90573,45 Eur) įrodyta 2015-08-31 specialisto išvada (I t., b. l. 66 – 200, II t. b. l. 1 - 22), kuria nustatyta, kad pagal pateiktas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2011-11-08 iki 2012-06-30 (daugiau PVM deklaracijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo iš viso 1 419 182 Lt (185 520+904 862+328 800) arba 411 023,52 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nuo kurių apskaičiavo 298 028 Lt (38 959+190 021+69 048) arba 86 314,88 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, 1 497 961 Lt arba 433 839,49 Eur ES PVM mokėtojams patiektų prekių, 1 337 065 Lr arba 387 240,79 Eur iš ES įsigytų prekių ir 280 783 Lt arba 81 320,38 Eur šių prekių PVM (1 337 074x21%), taip pat 607 275 Lt (79 794+389 862+137 619) arba 175 879 Eur atskaitomą PVM bei 28 464 Lt arba 8 243,74 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitydama 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras ir deklaruodama grąžintiną iš biudžeto 28 464 Lt arba 8 243,74 Eur PVM, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) reikalavimais:

-3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas", kuriame nurodyta, kad „ J.PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygi; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą t.y. veikdamas kaip toks... ";

Be to, iš specialisto išvados Nr. 5-2/124 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytos galimai neįvykusios (fiktyvios) ūkinės operacijos už 1 489 200 Lt arba 431 302,13 Eur plius 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur PVM, iš viso už 1 801 932 Lt arba 521 875,58 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu deklaruotinas ir mokėtinas PVM atvaizduotas lentelėje:

Eil.Nr.LaikotarpisPardavimo PVM, LtES PVM mokėtojam s patiktos prekės (0 proc.)Iš ES įsigytos prekėsIš ES įsigytų prekių pardavimo PVM (21%)Atskaitom as PVM, LtPriklauso mokėti (+), grąžinti (-) Lt (4+7-8)Apmokės tiriamoji vertėPVM(21%)12345678912011-11-08-2011-11-30------22011-12-01-2011-12-31-------62012-01-01-2012-01-311855203895918297138424384243895992012-02-01-2012-02-299048621900211168160892235187369187369190021122012-03-01-2012-03-3132880069048261859549906874955289132012-04-01-2012-04-30--329801--142012-05-01-2012-05-31---152012-06-01-2012-06-30---Iš viso (6+9+12 eil.)141918229802814979611337065280783294542284269Iš viso eurais411023,5286314,88433839,49387240,7981320,3885305,2682330

Kaip matyti iš duomenų lentelėje, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama cukraus pirkimo -pardavimo sandorius laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-25 turėjo deklaruoti ir į biudžetą sumokėti 284 269 Lt arba 82 330 Eur PVM, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukdama PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas programinės įrangos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 489 200 Lt arba 431 302,13 Eur plius 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur PVM, iš viso už 1 801 932 Lt arba 521 875,58 Eur ir PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas šios įrangos pardavimas Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ už 1 498 083,60 Lt arba 433 875 Eur jau su nuliniu PVM, išvengė 284 269 Lt arba 82 330 Eur į biudžetą mokėtino PVM.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (t. y. 9415 eurų), vadinasi nusikalstamos veikos požymis (turtas didelės vertės) A. Š. atžvilgiu (90 573,45 eurų) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuojantis požymis yra įrodytas.

Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad A. Š. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susijęs darbo santykiais, tačiau tai, kad A. Š. realiai dalyvavo organizuojant įmonės veiklą, įrodo kaltinamojo R. P. parodymai, t. y., kad A. Š. organizavo įmonės įsigijimą, rengė sandorius, teikė sąskaitas - faktūras pasirašyti R. P., be to, nurodė, kad visi dokumentai ir antspaudas pasiliko pas A. Š., ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, R. P. parodė, kad A. Š. jam atveždavo pinigus, iš pradžių nurodė, kad gavo apie 5000 litų, paskui nurodė, kad gavo apie 6000 – 7000 litų. Tai patvirtina, kad organizuojant visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą realiai aktyviai dalyvavo ir A. Š..

Be to, nors pats kaltinamasis A. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo R. P., o sąskaitas – faktūras jis atspausdindavo kompiuteriu, tik todėl, kad R. P. esą neturėjo spausdintuvo ir nemokėjo išrašyti sąskaitų faktūrų, o jis pats realiai jis nevykdė jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. realiai dalyvavo organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, jis dalyvavo nuperkant šią įmonę ir už ją sumokėjo, jis vežė R. P. paimti įmonės pirkimo dokumentų ir PVM mokėtojo pažymos, jis surado kelias buhalterinę apskaitą tvarkančiais įmones ir padavė telefonų numerius R. P. pasirinkti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę. A. Š. parodė, kad jis atveždavo pasirašyti R. P. dokumentus ir pinigus už produkciją, jis ruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras, jis atvežė šios bendrovės pirkėjus iš Latvijos, vežė juos į registrų centrą, ir visa tai jis darė savo iniciatyva. Tai, kad A. Š. visa tai darė A. Č. prašymu, laikytina kaltinamojo gynybine pozicija, kadangi pats A. Š. nurodė, kad jį su R. P. supažindino A. Č., jų jokie ryšiai nesiejo, tai nebuvo vienkartinė pagalba, tai buvo aktyvus ir sistemingas dalyvavimas įsteigiant UAB „(duomenys neskelbtini)t LT“, vykdant šios įmonės veiklą, ruošiant sąskaitas-faktūras, sandorius ir kitus bendrovės dokumentus bei parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, darytina išvada, kad nors R. P. užėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tačiau organizuojant šios bendrovės veiklą realiai aktyviai dalyvavo ir A. Š., pats R. P. savo darbą vertino kaip paslaugą, kad sutiko būti direktoriumi ir pasirašinėti dokumentus, už ką gavo atlyginimą.

Tai, kad A. Š. realiai dalyvavo organizuojant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti rašytiniai įrodymai, o būtent kratos ir daiktų apžiūros protokolai su priedais (I t., b. l. 79 - 80; 83 – 84, 85 - 100; 106 - 112).

Kaltinamasis A. Š. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu tiek automobilyje, tiek namuose buvo rasti kratos ir daiktų apžiūros protokoluose su priedais (I t., b. l. 79 - 80; 83 – 84, 85 - 100; 106 - 112) nurodyti dokumentai ir užrašai, pateikdamas tik versiją, jog R. P. nemokėjo išrašyti sąskaitų faktūrų, neturėjo spausdintuvo, todėl jis dokumentus atspausdindavo. Rastų dokumentų ir jų įrašų laikmenose gausa šią versiją paneigia.

Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Taikant šią nuostatą sukčiavimui, vykdytoju laikytinas tas, kuris atlieka veiksmus, realizuojančius turtinės naudos gavimo ir / ar apgaulės požymius. Tačiau pažymėtina, kad PVM sukčiavimo specifika pasireiškia tuo, kad neteisėtos PVM naudos įgijėjas formaliai yra juridinis asmuo (įmonė), taigi nusikalstama veika pirmiausia reiškiasi kaip juridiniai veiksmai vadovaujant, kontroliuojant ar atstovaujant juridiniam asmeniui. Todėl PVM sukčiavimo vykdymu laikytini ne tik fiziniai veiksmai įgyjant suklastotas sąskaitas faktūras, jas apskaitant, įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas, pateikiant jas VMI, disponuojant neteisėtai gautais pinigais ir pan., bet ir vadovaujančias pareigas einančių asmenų atitinkamų sprendimų taip veikti priėmimas, nurodymų davimas pavaldiems asmenims ir pan. Taigi kaltieji asmenys, kurie atsakingi už juridinio asmens veiklą ar eina jame vadovaujančias pareigas, koks bebūtų jų dalyvavimas PVM nusikalstamoje schemoje, laikytini vykdytojais. Ir visai nesvarbu, ar jie asmeniškai dalyvavo klastojant ar įgyjant suklastotas sąskaitas faktūras, jas apskaitant, įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas, pateikiant jas VMI, ar davė nurodymus tai daryti kitiems, ar tiesiog dalyvavo priimant sprendimą naudoti įmonę PVM sukčiavimo nusikalstamoje schemoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Ištyrus įrodymų visetą, darytina išvada, kad, A. Š., kaip bendrininko, vaidmuo organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės realią veiklą šioje baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodytas, nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-07-12 iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. P. ir A. Č., apgaule panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo pridėtinės vertės mokestį nusikalstamos veikos vykdymui įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, padarydamas 312 732 litų vertės turtinę žalą valstybei.

Kaltinamojo A. Š. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje požymius.

182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo.

Nors kaltinamasis R. P. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bylos duomenimis.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma nusikalstama veika, sudarinėjami sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkinės operacijos su šiomis įmonėmis yra neįvykusios, įrodyta 2015-08-31 specialisto išvada Nr. 5-2/124 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, atlikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, kuria nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras įformintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 489 200 Lt plius 312 732 Lt PVM, iš viso už 1 801 932 Lt. Tačiau šie pardavimai pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savalaikiai deklaruoti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-04 pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir į jas įrašė duomenis dėl PVM apmokestinamųjų sandorių ir pardavimo PVM pagal bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po bendrovėje atlikto VMI prie LR FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus operatyvaus patikrinimo (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.360-29). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso 353 000 Lt apmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 1448932 Lt mažiau, negu PVM sąskaitose faktūrose nurodyta pardavimo suma su PVM. VMI prie LR FM Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus vyriausioji atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2012-07-04 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 360-29) bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais registracijos ir kt. veiklos vykdymo adresais nerasta. Pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių paėmimas įformintas 2012-06-18, buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių sandorių ir jokių atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota jokių programinės įrangos, jos sudėtinių dalių ar kitų susijusių prekių įsigijimo, jokių programos sukūrimo ar panašių paslaugų pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nebuvo užfiksuota jokių pinigų priėmimo operacijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be cukraus pirkimo - pardavimo jokios kitos veiklos nevykdė ir pajamų neuždirbo. Apskaitoje buvo fiksuojamas programinės įrangos įsigijimas už 1 489 200 Lt + 312 732 Lt PVM ir pardavimas už 1 498 083,60 Lt, tačiau dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumos vertinant, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytos ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir su SIA „(duomenys neskelbtini)“, realiai neįvyko, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra PVM objekto, todėl PVM atskaita pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitydama pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitose išskirtus pirkimo PVM deklaruodama 2012-05-29 VMI pateiktose PVM deklaracijose į biudžetą mokėtiną PVM sumažino 312 732 Lt (arba 90573 Eur) (I t., b. l. 66 – 200, II t., b. l. 1 - 22).

Be to, specialistė L. J., atlikusi minėtą specialisto išvadą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad užduoties suformulavimas neturėjo įtakos darant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos išvadas, kurios padarytos specialisto išvadoje (I t., b. l. 66 – 200, II t., b. l. 1 - 22).

Tai, kad SJA „(duomenys neskelbtini)“ realiai nevykdė jokios ūkinės veiklos, o buvo kaip priemonė vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamai veikai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kuris teigė tik pasirašinėjęs dokumentus, o jam už tai mokėjo pinigus (I t., b. l. 69 - 70).

Liudytojas V. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, parodė, kad apie parduodamą programinę įrangą nieko nežinojo, visus dokumentus pasirašė V. K.. Nors nurodė, kad matė kompaktinius diskus, tačiau kokia tai buvo programinė įranga, nieko nežinojo. Be to, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo metalo konstrukcijomis – vartais garažams, metalu, stulpais tvoroms, metaliniais kampuočiais ir kt. metalo gaminiais (I t., b. l. 62 - 64).

Tai, kad į Valstybės biudžetą buvo nesumokėta būtent 312732 Lt (arba 90573,45 Eur) įrodyta 2015-08-31 specialisto išvada (I t., b. l. 66 – 200, II t., b. l. 1 - 22), kuria nustatyta, kad pagal pateiktas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2011-11-08 iki 2012-06-30 (daugiau PVM deklaracijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo iš viso 1 419 182 Lt (185 520+904 862+328 800) arba 411 023,52 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nuo kurių apskaičiavo 298 028 Lt (38 959+190 021+69 048) arba 86 314,88 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, 1 497 961 Lt arba 433 839,49 Eur ES PVM mokėtojams patiektų prekių, 1 337 065 Lr arba 387 240,79 Eur iš ES įsigytų prekių ir 280 783 Lt arba 81 320,38 Eur šių prekių PVM (1 337 074x21%), taip pat 607 275 Lt (79 794+389 862+137 619) arba 175 879 Eur atskaitomą PVM bei 28 464 Lt arba 8 243,74 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitydama 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras ir deklaruodama grąžintiną iš biudžeto 28 464 Lt arba 8 243,74 Eur PVM, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) reikalavimais:

-3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas", kuriame nurodyta, kad „ J.PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygi; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą t.y. veikdamas kaip toks... „;

Be to, iš specialisto išvados Nr. 5-2/124 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytos galimai neįvykusios (fiktyvios) ūkinės operacijos už 1 489 200 Lt arba 431 302,13 Eur plius 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur PVM, iš viso už 1 801 932 Lt arba 521 875,58 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu deklaruotinas ir mokėtinas PVM atvaizduotas lentelėje:

Eil.Nr.LaikotarpisPardavimo PVM, LtES PVM mokėtojam s patiktos prekės (0 proc.)Iš ES įsigytos prekėsIš ES įsigytų prekių pardavimo PVM (21%)Atskaitom as PVM, LtPriklauso mokėti (+), grąžinti (-) Lt (4+7-8)Apmokės tiriamoji vertėPVM(21%)12345678912011-11-08-2011-11-30------22011-12-01-2011-12-31-------62012-01-01-2012-01-311855203895918297138424384243895992012-02-01-2012-02-299048621900211168160892235187369187369190021122012-03-01-2012-03-3132880069048261859549906874955289132012-04-01-2012-04-30--329801--142012-05-01-2012-05-31---152012-06-01-2012-06-30---Iš viso (6+9+12 eil.)141918229802814979611337065280783294542284269Iš viso eurais411023,5286314,88433839,49387240,7981320,3885305,2682330

Kaip matyti iš duomenų lentelėje, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama cukraus pirkimo -pardavimo sandorius laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-25 turėjo deklaruoti ir į biudžetą sumokėti 284 269 Lt arba 82 330 Eur PVM, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukdama PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas programinės įrangos įsigijimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 489 200 Lt arba 431 302,13 Eur plius 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur PVM, iš viso už 1 801 932 Lt arba 521 875,58 Eur ir PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas šios įrangos pardavimas Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ už 1 498 083,60 Lt arba 433 875 Eur jau su nuliniu PVM, išvengė 284 269 Lt arba 82 330 Eur į biudžetą mokėtino PVM.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (t. y. 9415 eurų), vadinasi nusikalstamos veikos požymis (turtas didelės vertės) R. P. atžvilgiu (90 573,45 eurų) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį kaip kvalifikuojantis požymis yra įrodytas (I t., b. l. 166 - 200).

Kaltinamasis R. P. iš esmės savo kaltę pripažino, parodė, kad jis tik pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, realiai jokios veiklos nevykdė, viską organizavo A. Š., jis tik gaudavo pinigus, teismo vertinimu tai tik įrodo juos veikus kaip bendrininkus ir jo kaltės nepaneigia. Būtent tai, kad R. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius patvirtina 2012-07-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (I t., b. l. 101 - 105). Be to, tai, kad R. P. veikė kaip direktorius, patvirtino liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu, kas patvirtinta taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kur A. P. atpažino R. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (I t., b. l. 28 - 30). Be to, kaltinamasis A. Š. parodė, kad R. P. jam skambindavo ir klausdavo, kada bus produkcija, kada vykdys veiklą, jie kartu važiavo į Tauragę apžiūrėti cukraus fasavimo technikos ir technologijos. Šios bendrovės veikloje aktyviau dalyvavo A. Š., tačiau ir R. P. nebuvo tik pasyvus stebėtojas, jis įmonės veikloje veikė ir aktyviais veiksmais, važiuodamas registruoti įmonės, samdydamas buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, teiraudamasis apie produkciją ir pats atvykdamas apžiūrėti iš Lenkijos atvežto cukraus, važiuodamas į Tauragę apžiūrėti cukraus fasavimo įrangos.

Kaltinamojo R. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra nustatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, ir BK 222 str. dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK str. numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

Nagrinėjamojoje byloje specialisto išvada Nr. 5–2/124, paties kaltinamojo R. P. bei kaltinamojo A. Š., liudytojų parodymais nustatyta, kad R. P. pagal 2011-10-21 sprendimą nuo 2011-10-21 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė R. P., t. y. paskyrė pats save. Pagal FNTT prie VRM CIS duomenų SODRA sistemoje esančią informaciją nuo 2011-10-24 yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas asmuo. 2012-07-12 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią R. P. pardavė visas 100 vnt. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2012-07-18 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2012-07-12 dokumentus dėl naujų akcininkų ir vadovų duomenų įregistravimo. Internetinėje duomenų bazėje esančiais Juridinio asmens duomenimis, nuo 2012-07-18 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė - A. K.. Tai reiškia, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiai įmonei.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto išvada, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra galimai neįvykusios (fiktyvios), t. y., kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo ir Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ jos galimai nepardavė, todėl įtraukdama į buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2012-01-29 BK Nr.l201/29/l/B, 2012-02-09 BK Nr. 1202/09/1 /B ir 2012-03-25 BK Nr.l203/25/l/B, taip pat įformindama ir į buhalterinę apskaitą įtraukdama išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2012-02-14 RESANT LT Nr.1/2.02.12 ir 2012-04-03 RESANT LT Nr. 1/03.04.12 tų pačių prekių pardavimui Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta „ Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys... „.

PVM sąskaitose faktūrose (Invoice) 2012-02-14 (duomenys neskelbtini) Nr. 1/2.02.12 ir 2012-04-03 (duomenys neskelbtini) Nr.1/03.04.12 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P..

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ...; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu“.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įpareigoti darbuotojai pagal jiems pateiktus pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius ir kt.) atliko buhalterinius įrašus į apskaitos registrus bei užpildė PVM deklaracijas. 2012-02-21 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje Nr.14-11 nurodyta, kad Vykdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsako už ūkines operacijas, neįrašytas užsakovo pateiktuose dokumentuose, taip pat už ūkines operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti, bei už savo atliktus skaičiavimus, kurie buvo atlikti vadovaujantis klaidingais užsakovo dokumentais. Užsakovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsako už pirminių apskaitos dokumentų teisingą ir savalaikį pateikimą Vykdytojui - bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tarpu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė aukščiau nurodyto Įstatymo reikalavimų, nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė prekių pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, piniginių lėšų kasoje, banke ir pas atskaitingus asmenis apskaitos dokumentų, bei turto ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų (tyrimui pateikta 2012-08-23 iš M. S. automobilio išimta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir VMI su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-07 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 359-34 pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijos).

Dokumentų ir duomenų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos bei jų perdavimo tyrimui nepateikta.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 dalyje nurodyta, kad „ Už apskaitos organizavimą pašai šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" ir 2 dalyje nurodyta, kad „ Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 19 str. 1 d., 2d. ir 4 d. reikalavimais, nes programinės įrangos už 1 489 200 Lt arba 431 302,13 Eur plius 312 732 Lt arba 90 573,45 Eur PVM, iš viso už 1 801 932 Lt arba 521 875,58 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nepirko ir Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o tik savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos galimai neįvykusios ūkinės operacijos, ir SIA „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose taip pat įformino galimai neįvykusias ūkines operacijas, bei jų duomenis užregistravo buhalterinėje apskaitoje. Be to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų (pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, piniginių lėšų apskaitos dokumentų ir kt.) bei apskaitos registrų, todėl iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (I t., b. l. 166 - 200).

Ištyrus įrodymų visetą, darytina išvada, kad R. P., kaip bendrininko, vaidmuo organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės realią veiklą, šioje baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodytas, nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-07-12 iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Š. ir A. Č., apgaule panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo pridėtinės vertės mokestį nusikalstamos veikos vykdymui įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, padarydamas 312 732 litų vertės turtinę žalą valstybei. Be to, R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-07-31.

Ištirtų įrodymu visetu nustatyta, kad kaltinamojo R. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškė 82 330,00 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos nepagrįstai padidinant pirkimo PVM ir šia suma sumažinant mokėtiną PVM į biudžetą, priteisimo iš kaltinamųjų. Civilinis ieškovas kaltinamųjų A. Š. ir R. P. nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų A. Š. ir R. P. veiksmų, jų nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (IV t., b. l. 127 - 130).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta žala valstybei yra 90573 eurų, t. y. 8243 eurų daugiau, nei nurodyta civiliniame ieškinyje bei specialisto išvadoje (I t., b. l. 166 – 200, II t., b. l. 1-22), tačiau šis skirtumas atsirado dėl to, kad būtent tokios gražintinos sumos valstybė negražino UAB „(duomenys neskelbtini)t“, todėl likusi valstybei padaryta žala yra 82 330,00 eurų (IV t., b. l. 128 - 129).

Kadangi žala valstybei atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, ši žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamieji civilinio ieškinio sumos dydžio neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 bei 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamasis dirba, augina du mažamečius vaikus, dukterį K. Š., gimusią 2009-09-27 ir sūnų O. Š., gimusį 2014-09-23, padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į nusikaltimu padarytos žalos dydį ir nusikaltimo padarymo būdą, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. dirba, augina du mažamečius vaikus, yra susaistytas socialiniais šeimos ir darbo ryšiais, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti, išlaikyti vaikus ir gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamasis registruotas darbo biržoje, padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neteistas, 2015-05 21 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę atliko, 2015-08-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į nusikaltimu padarytos žalos dydį ir nusikaltimo padarymo būdą, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis stovi darbo biržoje, siekia susirasti darbą ir būti naudingas visuomenei, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas 2012-08-24, 7.15 val. (III t., b. l. 180 - 181). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kaltinamojo A. Š. suėmime išbūtas laikas nuo 2012-08-24 iki 2012-09-03 (10 dienų) (III t., b. l. 180 – 181 195 - 198), įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti pa naikinti.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

- sąskaitose Nr. 62 7300 0100 9277 7306, kurioje sąskaitos likutis 470,64 litų esančioje AB Swedbank (II t., b. l. 24 – 72, IV t., b. l. 72);

- sąskaitose Nr. 82 7300 0101 0829 6946, kurioje sąskaitos likutis minusinis, t. y. -1997,48 litų esančioje AB Swedbank (II t., b. l. 24 – 74, IV t., b. l. 72);

- sąskaitoje Nr. 13 7044 0600 0355 2004 kurioje sąskaitos likutis 0,00 litų, esančioje AB SEB bankas (IV t., b. l. 75 - 118, 73);

- sąskaitoje Nr. 28 7044 0004 6062 3206 kurioje sąskaitos likutis 1,89 Eur, esančioje AB SEB bankas (IV t., b. l. 75 – 118, 73);

- sąskaitoje Nr. 95 0075 8007 6072 9704, esančioje AB banke SNORAS sąskaita uždaryta 2011-01-27 (II t., b. l. 166, III t., b. l. 12, IV t., b. l. 75),

2) į kaltinamajam A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 1998-4003-9010:0003), garažą (unikalus Nr. 1999-8009-1043:0039), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 5267-0013-0074), kurių bendra vertė 110000 litų(arba 31858 Eur) (III t., b. l. 13 – 71, IV t., b. l. 76), į kaltinamajam A. Š. priklausančius automobilius FIAT STILO v/n (duomenys neskelbtini) OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) ir WV SHARAN v/n (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 15000 litų, arba 4344 Eur, (II t., b. l. 122 – 165, IV t., b. l. 74),

3) kaltinamajam A. Š. priklausančius 2012-08-24 atliktos kratos metu surastus ir paimtus grynuosius pinigus: 27 000 litų, 50 eurų ir 1500 svarų (bendra vertė 9846 Eur) (III t., b. l. 72 – 134, IV t., b. l. 77) ir kurie saugojimui perduoti į banką Swedbank (IV t., b. l. 73 - 75), paliktinas galioti civilinio ieškinio patenkinimo užtikrinimui, iki kol bus išieškotos priteistos lėšos žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- rudos spalvos užrašų knygelė su užrašu „2012“ ir bloknotas su spirale su gamtos vaizdais ant viršelio supakuoti atskirame pakete ir saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- R. P. pasirašyta 2012-07-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai su kasos pajamų orderių kvitais Nr. 001-004 ir Nr. 012-014 (I t., b. l. 101 - 105; 106), saugomi baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais bei 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kaltinamojo A. Š. suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-24 iki 2012-09-03 (10 dienų), įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 10 MGL, t. y. 376,6 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi subendrinti paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 10 MGL, t. y. 376,6 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį nuteistasis R. P. privalo sumokėti baudą valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią Swedbank AB sąskaita Nr. LT 24 7300 001 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, 82330 eurų (aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų) turtinei žalai atlyginti solidariai iš A. Š. ir R. P., valstybės naudai.

- sąskaitose Nr. 62 7300 0100 9277 7306, kurioje sąskaitos likutis 470,64 litų esančioje AB Swedbank (II t., b. l. 24 – 72, IV t., b. l. 72);

- sąskaitose Nr. 82 7300 0101 0829 6946, kurioje sąskaitos likutis minusinis, t. y. -1997,48 litų esančioje AB Swedbank (II t., b. l. 24 – 74, IV t., b. l. 72);

- sąskaitoje Nr. 13 7044 0600 0355 2004 kurioje sąskaitos likutis 0,00 litų, esančioje AB SEB bankas (IV t., b. l. 75 - 118, 73);

- sąskaitoje Nr. 28 7044 0004 6062 3206 kurioje sąskaitos likutis 1,89 Eur, esančioje AB SEB bankas (IV t., b. l. 75 – 118, 73);

- sąskaitoje Nr. 95 0075 8007 6072 9704, esančioje AB banke SNORAS sąskaita uždaryta 2011-01-27 (II t., b. l. 166, III t., b. l. 12, IV t., b. l. 75);

2) į kaltinamajam A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį Sukilėlių pr. 87-2, Kaune (unikalus Nr. 1998-4003-9010:0003), garažą (unikalus Nr. 1999-8009-1043:0039), žemės sklypą, esantį Taurakiemio sen., Guogų k., Šlaitų kel. 18 (unikalus Nr. 5267-0013-0074), kurių bendra vertė 110000 litų(arba 31858 Eur) (III t., b. l. 13 – 71, IV t., b. l. 76), į kaltinamajam A. Š. priklausančius automobilius FIAT STILO v/n (duomenys neskelbtini) OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) ir WV SHARAN v/n (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 15000 litų (arba 4344 Eur) (II t., b. l. 122 – 165, IV t., b. l. 74);

3) į kaltinamajam A. Š. priklausančius 2012-08-24 atliktos kratos metu surastus ir paimtus grynuosius pinigus: 27000 litų, 50 eurų ir 1500 svarų (bendra vertė 9846 Eur) (III t., b. l. 72 – 134, IV t., b. l. 77) ir kurie saugojimui perduoti į banką Swedbank (IV t., b. l. 73 - 75);

palikti galioti civilinio ieškinio patenkinimo užtikrinimui, iki kol bus išieškotos priteistos lėšos žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- rudos spalvos užrašų knygelę su užrašu „2012“, bloknotą su spirale su gamtos vaizdais ant viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

-R. P. pasirašytą 2012-07-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius su kasos pajamų orderių kvitais Nr. 001-004 ir Nr. 012-014, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.