Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per darbovietę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas S. K. 2017 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L191222017/0206 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius 2018 m. vasario 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu.

Pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ 2019 m. sausio 16 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 18-50-05 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. liepos 24 d. pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino jam suteiktą valdyti automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN pradiniam kreditoriui ar ieškovei byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsakovo skolą ieškovei sudaro 9 500 Eur sumą, kuri priteisiama ieškovei.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 3 308,30 Eur palūkanas (461,11 Eur iki 2018 m. liepos 18 d. (reikalavimo perleidimo dienos)) + 2 847,19 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 18 d. (reikalavimo perleidimo dienos) iki 2019 m. rugsėjo 15 d. (kreipimosi į teismą dienos)) ir 25,80 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 9 500 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sutartimi šalys susitarė dėl 25,80 proc. dydžio metinės palūkanų normos (Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punktas).

Sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį taikytina analogija į pelno palūkanų skaičiavimą pagal paskolos sutartį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5206-642/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją – prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos. Taigi, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą Sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, taikant analogiją, atsakovas nėra atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 3 308,30 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d., t. y. nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, ir 25,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nuo 9 500 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos įvykdymo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šiuo atveju Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktu šalys susitarė, jog lizingo gavėjui – atsakovui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų jis privalo ieškovei mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo jos už skolos grąžinimo termino praleidimą paskaičiuotus 860,86 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.

Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovą, patyrė 5,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 dalies 1 punktu, prašo priteisti jos naudai iš atsakovo. Teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas – ieškovės patirtos 5,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 674,55 Eur (9 500 Eur + 3 308,30 Eur + 860,86 Eur + 5,39 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 329 Eur žyminį mokestį, tačiau pažymėtina, kad už šį ieškinį turėjo būti sumokėtas ne 329 Eur žyminis mokestis, kaip kad sumokėjo ieškovė, o 308 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 308 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o susidariusi 21 Eur (329 Eur – 308 Eur) žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžinama, informuojant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 3,72 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (į. k. 125164834) naudai iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 9 500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 3 308,30 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų ir trisdešimties euro centų) palūkanas, 860,86 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų) delspinigius, 5,39 Eur (penkių eurų ir trisdešimt devynių euro centų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 25,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 9 500 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 674,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 308 Eur (trijų šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (į. k. 125164834) 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymais Swedbank banke, permoką, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3,72 Eur (trijų eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.