Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-257-468/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
AN2-257-468/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00648-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. J.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-257-468/2021Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00648-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-17 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021-02-08 nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2021-02-08 nutarimu E. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020-07-18 11.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną nustatytą 50 km/h greitį, važiuodamas 71 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 60 Eur bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. J. pateikė skundą apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-17 nutartimi E. J. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad transporto priemonė, su kuria padarytas administracinis nusižengimas, nuosavybės teise priklauso E. J. sutuoktinei A. J., paprašius pateikti paaiškinimus ji nurodė, kad gyvena Nyderlanduose, automobiliu nesinaudoja nuo 2019-12-17 ir transporto priemonę vairuoja jos sutuoktinis E. J., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, pažymėjo, kad prašymas išregistruoti automobilį Nyderlanduose buvo pateiktas 2020-07-13, transporto priemonė oficialiai išregistruota 2020-07-28, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, nustatyta, kad E. J. 2020-12-16 ir 2021-01-20 transporto priemonę draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėse UADB „E.“ ir „C.“. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad būtent E. J. vairavo automobilį ir padarė administracinį nusižengimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi E. J. pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-17 nutartį ir Institucijos 2021-02-08 nutarimą bei administracinio nusižengi­mo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta. Nurodo, kad nors A. J. nurodė negyvenanti Lietuvos Respublikoje ir nesinaudojanti automobiliu nuo 2019-12-17, ji gyvenamąją vietą vis dar deklaruoja (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, A. J. buvo Lietuvos Respublikoje ir naudojosi automobiliu nuo 2019-12-23 iki 2020-01-02 ir nuo 2020-02-19 iki 2020-02-31 lankėsi pas gydytojus.

3.2. Pažymi, kad nors draudė automobilį 2020-12-16 ir 2021-01-20 draudimo bendrovėse UABD „E.“ ir ADB „C.“, šie veiksmai visai nesusiję su pažeidimu, kuris įvyko 2020-07-18. Nurodo, kad draudė visai kitu valstybiniu numeriu t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį automobilį. Apeliantas prie skundo prideda automobilio draudimo polisą, išduotą A. J. vardu, draudimo bendrovės „D.“ nuo 2020-01-01 iki 2021-02-01. Pažymi, kad byloje nėra duomenų dėl automobilio išregistravimo, šio fakto negalima patvirtinti. Mano, kad A. J. parodymai yra melagingi, sietini su vykstančiu skyrybų procesu. Nurodo, kad yra pridėtas išrašas apie jo darbovietę S. „S.“ Latvijos Respublikoje. Pažymi, kad Institucijos pateiktoje fotonuotraukoje nesimato vairuotojo kontūrai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į E. J. apeliacinį skundą Institucijos atstovė Justina Višinskienė prašo skundą atmesti.

5. Nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. J. jai priklausančią transporto priemonę buvo registravusi Nyderlanduose, tačiau nuo 2020-07-28 transporto priemonę išregistravo, kadangi sutuoktinis E. J. savavališkai pasišalino su jai priklausančia transporto priemone ir toliau ja naudojosi Lietuvos Respublikoje, kur ir nuolat gyvena. Pažymi, kad E. J. 2020-11-11, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, kreipėsi su prašymu susipažinti su administracinio nusižengimo byla, jam pateikti byloje surinkti įrodymai, tarp kurių pateikta administracinio nusižengimo fotonuotrauka. E. J., susipažinęs su administracinio nusižengimo fotonuotrauka, kurioje aiškiai nesimato veido atvaizdo, 2021-01-15 atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jis nėra aukščiau minėtos transporto priemonės savininkas ir nėra užfiksuotas fotonuotraukoje, t. y. tokią įvykių versiją pateikė tik susipažinęs su administracinio nusižengimo byla. Pažymi, kad E. J. kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nebuvimą Lietuvos Respublikoje administracinio nusižengimo nustatymo metu, bei kitų įrodymų, paneigiančių, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis.

Motyvuojamoji dalis

E. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu E. J. nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodo, kad automobilį vairavo ne jis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. J. apeliacinio skundo argumentus, Institucijos nutarimą, kuriuo E. J. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad Institucijos nutarimas yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tik pritariama Institucijos nutarime padarytoms išvadoms plačiau jų neanalizuojant. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos E. J. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės ir surinkti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas, kad būtent šis asmuo padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra naikintini kaip nepagrįsti ir administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

8. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už nustatyto greičio (nagrinėjamu atveju – 50 km/h) viršijimą daugiau kaip 20 km/h, bet ne daugiau kaip 30 km/h. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2020-07-18 11.03 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viršytas leistinas nustatytas 50 km/h greitis važiuojant 71 km/h greičiu ir taip pažeisti KET 127 punkto reikalavimai, pažeidimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu. Byloje kyla ginčas dėl to, kas nurodytu metu vairavo transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė yra A. J., tuo tarpu, jos teigimu, transporto priemonę vairavo ir teisės pažeidimą padarė jos buvęs sutuoktinis E. J., kuris savo kaltę neigia.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Institucija konstatuodama, kad būtent E. J. padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažymėjo, kad, nors asmens teigimu, jis nėra automobilio savininkas ir jo nevaldo, tačiau tokie paaiškinimai laikytini klaidinančiais bandant išvengti administracinės atsakomybės. Šioms Institucijos išvadoms pritarė ir apylinkės teismas nurodydamas, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į automobilio savininkę A. J., kuri elektroniniu laišku paaiškino, jog transporto priemone naudojasi ne ji, o E. J., ji Nyderlanduose 2020-07-13 kreipėsi dėl diplomatinių automobilio numerių panaikinimo, teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog E. J. 2020-12-16 ir 2021-01-20 transporto priemonę draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir šių duomenų pagrindu konstatavo, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, pažymi, kad, priešingai nei nurodoma Institucijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilį vairavo būtent E. J. ir nagrinėjamu atveju būtinas papildomas reikšmingų aplinkybių tyrimas.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 567 straipsnio 1 dalis įpareigoja atitinkamos institucijos pareigūnus atliekant administracinio nusižengimo tyrimą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

11. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tik atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta teisei priešinga veika, ir įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, galima priimti pagrįstą sprendimą dėl teisinės atsakomybės taikymo. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai iš turimų duomenų matyti akivaizdūs egzistuojantys prieštaravimai, turi būti atliekami papildomi tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti tokių duomenų pagrįstumą ir tik jiems pasitvirtinus – priimamas nutarimas taikyti administracinę atsakomybę. Kiekvienu atveju pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo būtinas visapusis aplinkybių ištyrimas, kadangi tyrimo metu kilusios ir nepašalintos abejonės aiškinamos teisės pažeidimą galimai padariusio asmens naudai, tuo tarpu procesinio sprendimo priėmimas remiantis prielaidomis, jų tinkamai neištyrus, yra neteisėtas ir neatitinka teisinio poveikio priemonėms keliamų tikslų.

12. ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei ANK 416 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi pateikti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę bei ja atliktus teisės pažeidimus ir administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo.

13. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad automobilio savininkė A. J. policijos pareigūnams elektroniniu laišku nurodė, kad nesinaudoja transporto priemone, ją valdo jos sutuoktinis, šių duomenų pagrindu Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą E. J. atžvilgiu. Tuo tarpu pats E. J., tiek teikdamas paaiškinimus dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek skundu apylinkės teismui, nurodė, kad ne jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau tokie asmens teiginiai vienareikšmiškai buvo pripažinti gynybine versija siekiant išvengti kylančios atsakomybės. Skundu apylinkės teismui E. J. nurodė, kad tyrimo metu pareigūnas konstatavo, jog A. J. deklaruoja savo gyvenamąją vietą Nyderlanduose, tačiau šios aplinkybės netikrino, kartu su skundu pateikė deklaraciją, iš kurios matyti, kad A. J. savo gyvenamąją vietą deklaravusi Lietuvos Respublikoje, taip pat pridėjo draudimo polisą, išduotą A. J. vardu Nyderlanduose, kuris galiojo administracinio nusižengimo padarymo metu (2020-01-01 – 2021-02-01), išrašą apie savo darbovietę Latvijos Respublikoje, tačiau apylinkės teismas šių pateiktų duomenų nevertino ir tiesiog bendrojo pobūdžio teiginiais pritarė Institucijos išvadoms dėl E. J. kaltės.

14. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, kaip institucija apeliacine tvarka vertinanti Institucijos nutarimą, kuriuo asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tam tikro nusižengimo padarymą, ne tik tikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir atsako į apelianto skundu keliamus klausimus. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus, o neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus traktuotinas kaip esminis proceso teisės pažeidimas. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas į E. J. skundo argumentus neatsakė, iš esmės apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais.

15. Pažymėtina, kad tiek Institucija siekdama nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, tiek jos sprendimų pagrįstumą vertinantis apylinkės teismas, kiekvienu atveju privalo įvertinti visus gautus duomenis ir juos atmesdamas turi priimti motyvuotus nutarimus/nutartis, aiškiai ir išsamiai nurodydami, kodėl daromos būtent tokios išvados, tuo tarpu abstraktus, nemotyvuotas nutarimas/nutartis negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstu procesiniu sprendimu. Būtent Institucijai tenka įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika, administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui, t. y. jam negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucija ir apylinkės teismas nurodydami, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų E. J. teiginiams, jog ne jis vairavo transporto priemonę, patvirtinti, kai iš pateiktos medžiagos matyti, kad buvo atlikti vos keli procesiniai veiksmai, Institucijai tenkančią įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė E. J..

16. Apygardos teismo vertinimu, Institucija ir apylinkės teismas siekdami patvirtinti arba paneigti A. J. pateikiamus duomenis, susijusius su automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymu, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą dėl duomenų apie A. J. ir E. J. buvimo vietos nusižengimo padarymo metu pateikimo, tirti aplinkybes, susijusias su transporto priemonės įregistravimu/išregistravimu, sudarytomis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimis, atlikti asmenų apklausas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, laikytina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų, iš esmės apsiribojant A. J. pateikta informacija, jog administracinį nusižengimą padarė E. J., jos netikrinant ir nedetalizuojant. Nors A. J. galimai iš tiesų gyvena Nyderlanduose, automobilis buvo pervežtas į Lietuvos Respubliką, ji savo nuožiūra išregistravo automobilio diplomatinius numerius Nyderlanduose, vien šios aplinkybės, esant kitų, kartu apeliaciniu skundu pateiktų duomenų visumai, galimai paneigiančių, jog nustatytu metu automobilis buvo valdomas būtent E. J., jų neįvertinus Institucijoje ir teisme, negalėjo būti laikoma pakankamu pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

17. Kaip jau minėta, asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.

18. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai ir kad visi nustatyti prieštaravimai buvo pašalinti, todėl Institucijos 2021-02-08 nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-17 nutartis, yra nepagrįsti, todėl naikintini ir byla perduodama institucijai pakartotiniam aplinkybių tyrimui. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, apygardos teismas nevertina E. J. skunde keliamų klausimų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021-02-08 nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-17 nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Kazlauskienė