Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Mineraliniai vandenys“, Š. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys UAB „Mineraliniai vandenys“, Š. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.). Statinio, pastato ar kitos konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Esant žinomam statinio savininkui ar valdytojui, objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas Kauno miesto savivaldybė, priešingai nei teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Ginčo atveju žala padaryta transporto priemonei užvažiavus ant gatvės važiuojamojoje dalyje iškilusio šulinio. Byloje ginčo dėl to, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje yra šulinys, nuosavybės teises priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – valdytojui UAB „Kauno vandenys“, nėra. Už šulinių priežiūrą pagal atsakovų 1998-12-14 sudarytą sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste atsakingas atsakovas UAB „Kauno vandenys“. Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis, 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros, nėra. Žala atsirado ne dėl kelio trūkumų, o dėl kelio važiuojamoje dalyje esančio šulinio, kuris nėra kelio dalis ir priklauso ne Kauno miesto savivaldybei, o valdytojui UAB „Kauno vandenys“. Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakingas būtent atsakovas UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojantis ir remontuojantis bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kelio savininkas Kauno miesto savivaldybė nėra atsakingas už atsiradusią žalą, šiuo atveju atsakovų solidari atsakomybė negalima, todėl ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmestinas (CK 6.279 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1698/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1383-173/2015).

Atsakovas UAB „Kauno vandenys“, būdamas vandentiekio ir nukanalizavimo šulinių valdytojas, privalėjo nuolat vykdyti jam priklausančios įrangos būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti, jog kelio važiuojamojoje dalyje esantis šulinys neatitinka teisės aktuose nustatytų aukščio reikalavimų. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ duomenų, patvirtinančių tinkamą šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), aukštį nepateikė. Pats atsakovas pripažino, kad šulinys kelio atžvilgiu buvo iškilęs, t.y. neatitiko teisės aktuose nustatytų aukščio reikalavimų. Nors atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas nurodo, kad draudiminis įvykis galėjo įvykti ir dėl kelio trūkumų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nurodo, kad automobilio VW Polo prošvaisa (atstumas nuo atraminio paviršiaus (kelio) iki žemiausio centrinės automobilio dalies taško) yra 15 cm, todėl jos karterio dugninė negalėjo būti apgadinta pravažiuojant pro 6 cm iškilusį šulinio dangtį. Tačiau byloje nekilo ginčo, kad tiek variklio karterio dangtis, tiek jo apsaugos ir kitos įvykio metu apgadintos detalės yra žemiausioje automobilio dugno dalyje, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo ekspertas vertintojas J. D.. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad eismo įvykio metu negalėjo būti sugadinta vidinė granatos apsauga, tačiau šias aplinkybes paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo paaiškinimai. Pažymėtina ir tai, kad naujų automobilių techninėse charakteristikose nurodoma prošvaisa gali kisti tiek dėl jo techninės būklės (pažymėtina, kad duomenų, jos automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti eksploatuojamas byloje nėra), tiek dėl jo apkrovos, manevravimo ir pan., juolab, kad prošvaisa yra nustatoma automobiliui būnant statiškoje padėtyje (nejudant). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie minėto automobilio prošvaisą, be to byloje nėra patikimų įrodymų, kad įvykio metu šulinys buvo iškilęs tik 6 cm. Kaip ir nurodė ieškovas, šulinio iškilimas išmatuotas paties atsakovo praėjus 5 mėnesiams po įvykio, be to galimai nebuvo atliktas tikslus išmatavimas (tarnybiniame pranešime nurodoma: „iškilęs nežymiai apie 6 cm“). Konstatuotina, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti priklausančios įrangos būklę, ją taisyti ar tinkamai pažymėti saugiam eismui kliudančius darinius. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti gatvėje esančius šulinius, nevykdymu. Tarp neteisėtų atsakovo UAB „Kauno vandenys“ veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam valdyti perduotus įrengimus, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Taigi, ginčo atveju yra visos sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Teismas sutinka su ieškovo išdėstyta nuomone, kad Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 d. įsakymu Nr. 101, ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui netaikytina, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t. y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kaip numatyta sutartyje. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl užvažiavimo ant šulinio dydžio pagrįstumu. Nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių žalos dydį, atsakovas UAB „Kauno vandenys“ į bylą nepateikė. Išieškant žalą iš atsakovo, iš nustatyto dydžio žalos išskaityta 23,89 Eur keistų dalių 5 proc. nusidėvėjimą, todėl iš atsakovo ieškovas reikalauja 575,93 Eur (599,81 Eur - 23,89 Eur) žalos atlyginimo.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK KP 2012-09-12 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Vairuotojas, net ir būdamas maksimaliai apdairūs ir atidus, negalėjo tikėtis, kad šulinys kelio važiuojamojoje dalyje gali būti iškilę gerokai aukščiau nei kelio danga. Vairuotojas gatvėje esančių šulinių neprivalo vertinti kaip kliūties kelyje ir neturi jų apvažiuoti. Byloje neįrodyta, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai ar neatsargiai. Dėl šių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Nors atsakovas UAB „Kauno vandenys“ tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KP nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, t. y. kad 2012-09-12 transporto priemonė „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama Š. J., važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio pakilusio šulinio, ir dėl to buvo padaryti automobilio apgadinimai. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą (CPK 178 str., 185 str.). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 575,93 Eur sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent atsakovui UAB „Kauno vandenys“ teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, esant visoms būtinosioms deliktinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistina 575,93 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 str., 6.266 str., 6.1015 str. 1 d.).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovo taip pat priteisti 75,66 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistinos draudimo išmokos sumos (575,93 Eur), skaičiuojant po 0,05 proc. palūkanų dydį už 959 pradelstas dienas (nuo 2012-11-13) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Tačiau ieškovas, paskaičiuodamas palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, nepagrįstai reikalauja priteisti jam palūkanas už 959 dienas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo (2012-11-13) iki ieškinio pateikimo dienos (2015-06-22). Pagal bendrąją taisyklę įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamos bylos atveju teismas teisinga ir protinga palūkanų skaičiavimo pradžios eiga pripažįsta ieškovo 2012-10-29 pretenziją atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, kuri atsakingam atsakovui UAB „Kauno vandenys“ buvo persiųsta tik 2013-02-06, pripažindamas šias faktines aplinkybes prievolės neįvykdymo momentu, t.y. 2013-02-21. Įstatyme nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistina 67,77 Eur (575,93 Eur ×5 proc.÷ 365 d.×859 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki ieškinio priėmimo teisme dienos (2015-06-22), taikant 5 procentų metines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-400/2005; CK 6.210 str.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 643,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ valstybei priteistina 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. B. g. 12, Vilnius, a.s. Nr. 777300010000543713 „Swedbank“, AB, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, 575,93 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 93 ct) žalos atlyginimą, 67,77 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 77 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (643,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, valstybės naudai 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.