Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1383-173/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-14
Bylos Nr.: e2A-1383-173/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15684-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Leonas Jachimavičius
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo: A. M.

Civilinė byla Nr. e2A-1383-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15684-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 38.; 44.2.4.1; 73.2.6.1.; 121.21.

KAUNO APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės 2 798, 05 Lt žalos atlyginimą, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, jog 2012-06-08 transporto priemonei „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), pervažiuojant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, kelio važiuojamoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį, sugadinta transporto priemonė. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio neuždengto kanalizacijos šulinio ir jo apvažiuoti, kadangi buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimo stulpas toje vietoje neveikė, o neuždengtas šulinys nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Per eismo įvykį sugadintas transporto priemonė.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko A. R. nutarimu transporto priemonės vairuotojo A. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovo buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO).

Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, AB „Lietuvos draudimas" sudaryta žalos sąmata, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui A. M. 2798,05 Lt draudimo išmoką. Žala už sugadintas transporto priemonės dalis buvo apskaičiuota pagal nenaujų dalių kainą. Transporto priemonei padarytą žalą atlyginus pagal nenaujų dalių kainą, ji nenuvertinta dėl nusidėvėjimo.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju ieškovas mano, kad Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“ turi atsakyti solidariai. Ieškovas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai privalo solidariai atlyginti 2798,05 Lt žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja; 2) atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio ((duomenys neskelbtini)) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja; 3) transporto priemone pervažiuojant kelyje esantį inžinerinį statinį — šulinį — ieškovės draudėjui atsirado žala; 4) žala tiesiogiai susijusi su kelio trūkumu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1—3 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys" sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau — Sutartis). Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (sutarties 7 puslapis 4.2 straipsnis). UAB „Kauno vandenys" įsipareigojo eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius (sutarties 8 puslapis 4.4 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nepagrįstai atsakovu nurodyta Kauno miesto savivaldybė, kadangi šulinio savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą, yra UAB „Kauno vandenys", o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad Kauno savivaldybės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir šuliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Kauno miesto savivaldybės duomenimis, UAB „Kauno vandenys" Kauno mieste eksploatuoja apie 1100 km. vandentiekio tinklų bei apie 1000 km. buitinių ir lietaus nuotekų tinklų. Šių komunikacijų priežiūrai ir funkcionalumo užtikrinimui įrengta beveik 50000 šulinių. Tam tikslui, kad dėl sugedusių šulinių, atsitikus avarinei situacijai, transporto priemonių valdytojai nepatirtų nuostolių, šuliniai gatvėse yra apdrausti, todėl ieškovas, siekiant išvengti teisminių ginčų, visų pirma galėjo kreiptis į UAB „Kauno vandenys" dėl žalos atlyginimo. Akcentavo, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tariamas eismo įvykis įvyko 2012-06-08 apie 00:12 val., kuomet eismas keliuose itin nedidelis, t. y. tamsus paros metas, todėl, mano, kad vairuotojas būdamas atidus ir atsargus, nepažeisdamas galiojančių Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent pats už jį ir yra atsakingas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent dėl to buvo patirta reikalaujama priteisti 2798,05 Lt turtinė žala. Tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojos paaiškinimais, kuris į policiją kreipėsi praėjus daugiau kaip 12 val. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio, tarp žalos ir atsakovų kaltės, egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šulinio buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į šulinį. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo šulinys, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo šulinį. Tokių duomenų pateikta nėra. Nesutiko ir su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. Kauno miesto savivaldybės funkcijos, tame tarpe ir kelių priežiūra, reglamentuotos Vietos savivaldos įstatyme. Šio įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie 2012-06-08 įvykį (duomenys neskelbtini) UAB „Kauno vandenys" nebuvo informuoti, jos atstovai nebuvo pakviesti į autoįvykio vietą bei automobilio apžiūrą, t.y. atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą, todėl mano, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir šalies teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2012-06-08 apie 00 val. 12 min., kuomet eismas Kauno miesto gatvėse yra itin nedidelis, todėl mano, kad vairuotojas, būdamas atidus ir atsargus ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Bylą nagrinėjant iš esmės, nurodė, kad grotelės ko gero buvo pavogtos, kas naikina atsakovo atsakomybę. Taip pat atsakovas išsakė abejones dėl galimo neatitikimo tarp eismo įvykio metu atsiradusių sugadinimų ir žalos sąmatoje bei apžiūros akte nurodytų darbų bei keistinų detalių.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 810,37 EUR, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, (2014m. rugpjūčio 29d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetė atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2012-06-08 A. M., vairuodamas automobilį „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį ir apgadino automobilį. Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog apgadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 13). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio V. D. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog A. M. vairuojamas automobilis „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), apie 00 val.13 min. (duomenys neskelbtini)., ties (duomenys neskelbtini) namu dešinės pusės priekiniu ratu įvažiavo į atvirą nuotekų šulinį, ant kurio nebuvo grotelių, ir apgadino dešinės pusės priekinį ratlankį, padangą, priekinį sparną, dešinės pusės priekines dureles, dešinės pusės priekinį posparnį, priekinį buferį (b. l. 20). Vairuotojas 2012-06-08 paaiškinime nurodė, jog važiavo apie 40 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., tada dešinės pusės ratu pataikė į vandens nuotekų šulinį, kuris buvo be grotelių. Pažymėjo, kad toje vietoje buvo blogas apšvietimas (b. l. 21, 22). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-06-08 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.17). Tą pačią dieną automobilio savininkas A. M. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 16). Ieškovas išmokėjo 2798,05 Lt draudimo išmoką (b.l. 11). 2012-06-08 eismo įvykio metu patirtus sugadinimus patvirtina 2012-06-08 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir žalos sąmata (b.l. 23-27).

Ieškovas reikšdamas solidarų ieškinį Kauno miesto savivaldybei bei UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už žalą yra atsakingos atsakovės, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja, o atsakovė UAB „Kauno vandenys" yra kelio ((duomenys neskelbtini)) inžinerinių statinių — vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja. Nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto šulinio. Byloje nustatyta, jog kelias, kurio važiuojamoje dalyje įvyko ginčo eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“.

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kelio savininkas, priešingai nei teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Teismas padarė išvadą, jog už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga būtent atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga atsakovė UAB „Kauno vandenys“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius juose. Byloje pateiktas 2012-06-08 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje šulinys nebuvo uždengtas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti esančius šulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ išsakyti argumentai, kad šulinio dangtis buvo pavogtas, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius šulinius.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo ( CK 6.270 str. 1 d.).

Teismas sprendė, jog vairuotojai net ir būdami maksimaliai apdairūs ir atidūs šių šulinių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliūtį kelyje, tikėtis, kad šuliniai gali būti atviri. Nenustatė, kad trečiasis asmuo A. M. elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę pastebėti atvirą šulinį ir išvengti autoįvykio. Dėl ko nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą.

AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti draudėjui išmokėjo 2798,05 Lt sumą, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovo naudai priteistina 810,37 EUR/2798,05 Lt skola.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu, ieškinį tenkinti visiškai, t.y. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2798,05 Lt priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“ solidariai.

Ieškovas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui Kauno miesto savivaldybei. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ privalėjo: 1) užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), esantis kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; 2) užtikrinti kelio, jo inžinierinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą.

Ieškovas nurodo, jog (duomenys neskelbtini), esančio kelio savininkė atsakovas Kauno miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad: 1) kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; 2)organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinierinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą. Kauno miesto savivaldybė, sudariusi sutartį su UAB „Kauno vandenys „Dėl vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių naudojimo ir eksploatavimo, neperdavė savivaldybei įstatyme nustatytos funkcijos, kartu ir atsakomybės už pareigų nevykdymą. Atsakinga už priežiūros darbų vykdymą liko savivaldybė, kuri turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip UAB „Kauno vandenys“ vykdo sutartinius įsipareigojimus, o to nedariusi, turi atsakyti už atsiradusią žalą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Automobilio vairuotojas įvažiavo į neuždengto vandens surinkimo šulinio duobę. Kauno savivaldybės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir gatvių šuliniai, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“ , o ne Kauno miesto savivaldybė, kuriai teisės aktais nėra numatyta pareigos prižiūrėti kitam savininkui priklausančio turto.

Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ palaiko ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui A. M. 2012 m. birželio 8 d. apie 00 val. 12 min. automobiliu „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervažiuojant Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, kelio važiuojamojoje dalyje esantį vandens nuotekų šulinį, apgadinta minėta transporto priemonė. Nustatyta, jog vandens nuotekų šulinys buvo be dangčio.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su draudėju A. M. 2012 m. sausio 27 d. buvo sudarę transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjui priklausantis automobilis “Audi A6”, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas (serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 2798,05 Lt draudimo išmoką, lėšas pervesdama draudėjui A. M.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas” 2798,05 Lt draudimo išmokos turtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu (Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)), siekia prisiteisti solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir UAB "Kauno vandenys”.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 2798, 05 Lt žalos atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014 m. rugpjūčio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas padavė apeliacinį skundą.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tinkamo atsakovo pagal reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nebuvo uždengtas dangčiu. Ginčo dėl to, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje yra nuotekų šulinys, nuosavybės teises priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“, nėra.

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kelio savininkas, priešingai nei iš esmės apeliaciniame skunde teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Minėta, jog nagrinėjamu atveju žala atsirado automobiliui įvažiavus į vandens nuotekų šulinį, kuris nebuvo uždengtas dangčiu. Duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmestas pagrįstai, t.y. šiuo atveju atsakovų solidari atsakomybė negalima (CK 6.279 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė pagrįstai, dėl ko ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius