- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-358-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“
- Atsakovas
- T. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltmedis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ ieškinį atsakovams T. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltmedis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu (pradinė ieškovė BUAB „Lamiumis“) prašė priteisti iš atsakovo T. K. 15303,60 eurų žalą, kurią sudaro 8688,60 eurų bauda ir 6615 eurų negautos pajamos; priteisti iš atsakovės UAB ,,Baltmedis“ 599,87 eurų negautų pajamų; priteisti iš atsakovo T. K. 5 procentų, o iš atsakovės UAB „Baltmedis“ – 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-03-20 buvo įsteigta bendrovė UAB „Lamiumis“, kuri specializavosi didmeninės medienos prekybos srityje. 2014-12-01 tarp darbdavio (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo T. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas neterminuotam laikui buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Jo darbinės funkcijos buvo darbas su bendrovės klientais, tiekėjais, partneriais, pirkimo-pardavimo sutarčių rengimas, pasiūlymų, užsakymų ir sąskaitų rengimas, pardavimų planavimas. Ieškovė jau pirmaisiais veiklos metais dirbo pelningai, pelnas didėjo ir 2015 metais, bendrovė plėtė veiklą, augo darbuotojų skaičius. 2015-12-26 tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. K. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo. 2016-02-29 atsakovas nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini) savo noru. 2016-04-20 atsakovas T. K. įsteigė (duomenys neskelbtini), save pasiskyrė naujai įsteigtos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veikia toje pačioje verslo srityje, užsiima analogiška veikla, iš kurios gauna pajamų kaip ir ieškovė. Pažymėjo, kad 2016 m. nutrūko ieškovės verslo santykiai su daugeliu klientų, tiekėjų ir partnerių. Bendrovės gaunami užsakymai sumažėjo iki minimumo, pajamos iš vykdomos veiklos taip pat pradėjo mažėti. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, įsteigdamas konkuruojančią (duomenys neskelbtini), pasinaudojo pas ieškovę įgyta komercine paslaptimi, komerciniais ryšiais su klientais, partneriais, praktine patirtimi, ją atskleidė (duomenys neskelbtini) ir taip pastarajai padėjo neteisėtai įgyti konkurencinį pranašumą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartį, (duomenys neskelbtini) neteisėtai, be ieškovės sutikimo, pasinaudojo atsakovo atskleista ieškovės konfidencialia informacija ir tokiais savo veiksmais atsakovai padarė ieškovei žalą, kurią privalo atlyginti. Ieškovė taip pat nurodo, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, todėl atsakovo (duomenys neskelbtini) nuo 2016-04-20 gauta turtinė nauda pripažintina ieškovės nuostoliais. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad klientų visiškas praradimas arba žymus jų užsakymų sumažėjimas turi būti vertinamas kaip tikėtinas pajamų praradimas, sudarantis prielaidas skaičiuoti nuostolius, todėl būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių negautų pajamų forma, kurios, vadovaujantis gryno pelno kriterijumi, sudaro 6615 eurų. 2017-04-15 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises UAB „Inasa“, todėl 2017-04-27 nutartimi pakeista ieškovė byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-10 sprendimu ieškinį atmetė. Panaikino 2017-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2017-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi T. K. ir (duomenys neskelbtini) turtui bei turtinėms teisėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš ieškovės UAB „Inasa“ 1714,59 eurų atstovavimo išlaidų atsakovei (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės UAB „Inasa“ 344 eurų žyminio mokesčio valstybei.Pažymėjo, kad konkuruojančios įmonės veikla pati savaime, ar darbuotojo įsidarbinimas nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo, todėl būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Padarė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę, pasibaigus darbo santykiams pas ieškovę, įsteigti (duomenys neskelbtini) ir verstis analogiška ieškovei veikla. Ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Pajūrio medis“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ būtų atsisakiusi teikti analogiškas paslaugas ieškovei dėl to, kad teikė šias paslaugas (duomenys neskelbtini), nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų nesąžiningai nuteikę ar kitaip paveikę minėtas bendroves nutraukti bendradarbiavimą su ieškove. Nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į savo klientą, aiškinosi dėl sutartinių santykių nutrūkimo, todėl labiau tikėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų klientui(duomenys neskelbtini), galėjo būti pagrindine priežastimi, lėmusia, kodėl šis konkretus klientas atsisakė ieškovės paslaugų. Pažymėjo, kad iš ieškovės ir minėtų įmonių UAB „Pajūrio medis“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ sudarytų sutarčių sąlygų matyti, kad ieškovė negalėjo tikėtis konkurencinio pranašumo prieš kitas įmones, sutartyje nėra įsipareigojimo, kad minėtos įmonės teiks paslaugas išimtinai tik ieškovės įmonei. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Pajūrio medis“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ būtų atsisakiusi teikti analogiškas paslaugas ieškovei dėl to, kad teikė šias paslaugas (duomenys neskelbtini), nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų nesąžiningai nuteikę ar kitaip paveikę minėtas bendroves nutraukti bendradarbiavimą su ieškove. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) įsteigimo ir veiklos vykdymo ir to, kad ieškovė prarado pajamas. Teismo vertinimu, nesant darbuotojo, kuris rūpinasi įmonei pelną nešančia veikla, taip pat galėjo sąlygoti pajamų praradimą, užsakymų nebuvimą ir santykių su klientais nutrūkimą. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas T. K. dirbdamas (duomenys neskelbtini) žinojo ar galėjo naudoti tam tikrą bendrovės informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad šią informaciją atsakovas atskleidė ar panaudojo neteisėtai. Teismas konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, kaip būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9335-965/2017 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. apelianto 2017-07-17 patikslintą ieškinį patenkinti; netenkinus pirmojo reikalavimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9335-965/2017, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas yra T. K., todėl akivaizdu, jog jis perdavė konfidencialią informaciją apie ieškovės tiekėjus (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai informacijos apie tiekėjus nelaikė konfidencialia informacija. Teigia, kad atsakovo nesąžiningumą bei mėginimą neigiamai nuteikti klientus ir tiekėjus bendrovės atžvilgiu neabejotinai patvirtina UAB „Pajūrio medis LT“ (buvęs „Pajūrio medis“) 2017-11-02 raštas, kuriame nurodyta, jog su jais buvo susisiekęs(duomenys neskelbtini) direktorius T. K. ir nurodė neturėti jokių verslo santykių su (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė). Pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog bendradarbiavo su minimais apelianto klientais, tačiau prašomų dokumentų taip ir nepateikė. Nors atsakovo pateiktuose el. laiškuose bendrovės klientas (duomenys neskelbtini) patvirtino faktą, jog nuo 2015 m. medieną pirko išimtinai tik iš bendrovės, tačiau vėliau dėl blogos kokybės santykius nutraukė, o paskutinis užsakymas - 2016 m. sausį, tačiau apelianto manymu šis atsakymas nėra objektyvus ir šališkas, nes ir po T. K. išėjimo iš bendrovės (2016-02-29), bendrovė toliau bendradarbiavo su savo klientu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog būtent T. K., kuriam buvo žinoma bendrovės konfidenciali informacija apie Azijos ir Vokietijos klientus, tiekėjus, partnerius (pavadinimai, kontaktai, atsakingi asmenys, įmonių poreikis, gaunamos pajamos ir kt.) minėtą informaciją atskleidė (duomenys neskelbtini) ir vėliau būdamas (duomenys neskelbtini) padėjo savo įmonei persivilioti bendrovės klientus, tiekėjus, partnerius. Pažymi, kad pateiktos faktinės aplinkybės ir teisinės aplinkybės, neginčytinai patvirtina, jog atsakovas T. K. atskleidė bendrovės konfidencialią informaciją (klientų, tiekėjų, partnerių specifinė informacija). T. K. tokiais savo veiksmais pažeidė pareigą neatskleisti bendrovės komercinės paslapties ir jos nenaudoti, nebuvo tokiems veiksmams gavęs bendrovės sutikimo ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, išimtinai tik ieškovei keldamas per aukštą įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas tik įrodymų po (duomenys neskelbtini) įsteigimo, ir nevertindamas kitų ieškovės pateiktų netiesioginių įrodymų viseto, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad informacija, jog UAB „Pajūrio medis“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ buvo bendrovės tiekėjai, neatitinka šio komercinės paslapties apibrėžimo. Mano, kad T. K. turėjo teisę verstis analogiška bendrovei veikla, todėl užmezgęs bendradarbiavimą su UAB „Pajūrio medis“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“, su kuriomis gali bendradarbiauti bet kas rinkoje, tame tarpe ir bendrovė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymi, kad apeliantas, nors ir kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kokie gi byloje jo pateikti įrodymai būtų sudarę prielaidas teismui spręsti kitaip, t.y. kad bendrovės tiekėjai, dėl to, kad tiekė prekes ir paslaugas (duomenys neskelbtini), negalėjo tiekti analogiškų prekių ir paslaugų bendrovei, tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Taip pat pažymi, kad nors apeliantė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, tačiau nepateikia aiškių argumentų, kodėl teismas šiuo konkrečiu klausimu buvo neteisus. Pažymi, kad tai, jog teismo sprendime nėra pasisakyta dėl ieškovo pateiktos informacijos apie atsakovą vertinimo, nereiškia, kad teismas tokios informacijos nevertino. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad bendrovė nepasirūpino perkelti T. K. funkcijų kitam darbuotojui, kas ir nulėmė bendrovės santykių su klientais pasibaigimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų civilinės atsakomybės taikymo T. K. sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nustatyta, kad 2014-03-20 įsteigta (duomenys neskelbtini), kuri specializavosi medienos didmeninės prekybos srityje. 2014-12-01 tarp (duomenys neskelbtini) ir T. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas neterminuotam laikui buvo priimtas dirbti bendrovės vadybininku. Darbo sutartyje numatytos darbinės funkcijos – darbas su bendrovės klientais, tiekėjais, partneriais, pirkimo - pardavimo sutarčių rengimas, pasiūlymų, užsakymų ir sąskaitų rengimas, pardavimų planavimas. 2015-12-26 tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. K. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo. 2016-02-29 atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove (duomenys neskelbtini), pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. 2016-04-20 atsakovas T. K. įsteigė(duomenys neskelbtini), buvo paskirtas įmonės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiklos sritis – didmeninė medienos prekyba.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, kaip būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas yra T. K., todėl akivaizdu, jog jis perdavė konfidencialią informaciją apie ieškovės tiekėjus (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai informacijos apie tiekėjus nelaikė konfidencialia informacija. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiamas komercinės paslapties informacijos apibrėžimas, reglamentuota, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę. Taigi pagal įstatymo formuluotę pripažįstant informaciją komercine paslaptimi nėra būtini jos savininko faktiniai veiksmai tokią informaciją naudoti hic et nunc (čia ir dabar). Todėl vien galimybės komercinės paslapties savininkui ja pasinaudoti nebuvimas ar nepageidavimas tokią informaciją naudoti konkrečiu laiko momentu savaime nereiškia nei to, kad kitiems subjektams atsiranda teisė atlikti su jos paviešinimu ar pasinaudojimu ja susijusius veiksmus, nei to, kad, juos atlikus, komercinės paslapties savininkui nepadaroma žala. Komercinių paslapčių apsauga, skirtingai nei kitų pramoninės nuosavybės objektų rūšių, pavyzdžiui, patentų, nėra ribota laiko atžvilgiu ir iš principo yra susijusi su jų savininko sugebėjimu išlaikyti informaciją slapta. Ši savybė gali būti viena iš priežasčių, skatinančių ūkio subjektus rinktis šį jiems priklausančios vertingos informacijos apsaugos būdą – jis leidžia saugoti informaciją labai ilgą laiką. Atitinkamai vertingos informacijos saugojimas ir nenaudojimas tam tikrą laiką versle yra normali komercinė praktika. Taip gali būti daroma, pavyzdžiui, tais atvejais, kai projektas dar nėra išplėtotas iki komercinio lygio; kai dabartinis įmonės produktas vis dar yra konkurencingas rinkoje, todėl išleisti į rinką kitos kartos produktą būtų neracionalu; kai ūkio subjektas siekia susigrąžinti kuo didesnę dalį į ankstesnio produkto kūrimą investuotų lėšų; kai įmonė veikia pelningai ir nesinaudodama komercine paslaptimi ir kt. Lygiai taip pat gali būti saugoma informacija ir verslo santykių metu sukauptos žinios apie įmonės klientus, esamus ar būsimus atitinkamo kliento poreikius ar kt., todėl tokio pobūdžio informacijos nenaudojimas savaime nereiškia, kad jos savininkas neketina gauti iš jos naudos ateityje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimas pats savaime yra jos savininkui žalingas dėl tos priežasties, kad paviešinta komercinė paslaptis netenka formaliojo slaptumo požymio ir, atitinkamai, komercinės paslapties teisinio statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 86 punktą).Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014 ir kt.).Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007 ir kt.). Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014). Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).Kaip byloje nustatyta, 2015-12-26 tarp ieškovo ir atsakovo T. K. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis Nr. 02, kuria atsakovas T. K. įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos jokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su ieškovu laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo. Konfidencialumo sutarties 1.1.1 - 1.1.3 p. buvo įtvirtinta informacija, kuri laikoma konfidencialia. Sutarties 1.1.1 p. buvo detalizuota, kokia konkrečiai informacija sudaro bendrovės komercinę paslaptį: „bendrovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašus, pardavimo ir pirkimo sąlygas, sutartis, pardavimų kainas, produktų bei paslaugų savikainą, pardavimų metodus, valdymo ataskaitas, valdymo principus (1.1.1.2); informacija apie bendrovės klientus ir klientų bendrovei už teikiamas paslaugas mokamą mokestį ir jo dydį. Klientams taikomas nuolaidas. Bendrovės bei klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės ir klientų gaunamas nuolaidas iš paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų ir paslaugų tiekėjams mokamą užmokestį (1.1.1.3); bet kokią kitą bendrovės ar jos klientų komercinę, finansinę, teisinę, techninę informaciją, taip pat informaciją, susijusią su bendrovės ir jos klientų vystymosi ir valdymo politika, technologijomis, sutartimis, marketingu ir verslo vystymo planais, „know-how“ (1.1.1.3); bet kokius komercinius ketinimus ir kontaktus tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais (1.1.1.11). 2016-04-20 atsakovas T. K. įsteigė bendrovę (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiklos sritis – didmeninė medienos prekyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas įkūrė analogišką įmonę, patvirtina, kad kitos bendrovės veikloje buvo naudojamasi konfidenciali informacija. Taip pat tai, kad atsakovas pasinaudojo konfidencialia informacija įrodo tai, kad būtent naujai įsteigta atsakovo bendrovė pirko prekes, pardavė, gavo paslaugas iš tų pačių įmonių, su kuriomis prieš tai bendravo ieškovė. Todėl įsteigus atsakovui bendrovę, kuri užsiima ir pradėjus bendrauti su tais pačiais asmenimis, su kuriais bendradarbiavo (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad atsakovas pasinaudojo konfidencialia įmonės informacija, ji buvo atskleista ir atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį, todėl privalo sumokėti ieškovei baudą, kaip numatyta šalių konfidencialumo sutarties 3 punkte.Konfidencialios sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas, neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos, taip pat bet kokios sankcijos, sumokėtos darbdavio klientams ar kitiems tretiesiems asmenims. Šalys susitaria, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 8688,60 eurų (30 000 litų).Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių sudarytoje konfidencialumo sutartyje nesant numatytos kompensacijos atsakovui, yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistinos baudos dydį ir priteisti šalių konfidencialumo sutartyje numatytos pusę baudos, tai yra, 4344,30 eurų. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimų priteisti nuostolius ir negautas pajamas, pažymėtina, kad šalių konfidencialumo sutarties 3 punkte numatyta bauda apima ir negautas pajamas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 6615 eurų negautų pajamų priteisimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl atsakovo veiksmų (duomenys neskelbtini) negavo būtent tokios sumos pajamų. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) visas nurodytas pajamas gavo tik iš įmonių, nurodytų ieškovės, kurios vėliau pradėjo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad 6615 eurų negautos pajamos susidarė tik dėl atsakovo veiksmų, todėl ir dėl šių priežasčių šios sumos priteisti nėra pagrindo. Be to, kaip minėta, ieškovės patirtus minimalius nuostolius kompensuoja šalių konfidencialioje sutartyje numatyta bauda. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ir iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti 599,87 eurų negautų pajamų, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolius dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui teisėjų kolegija nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nepriteista ieškovei bauda, naikintina, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 4344,30 eurų baudos, kita teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 877 eurus bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Baltmedis“ ir T. K. patyrė 1714,59 eurų atstovavimo išlaidų, o išlaidas advokato pagalbai apmokėjo UAB „Baltmedis“ už abu atsakovus. Už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 358 eurai, ieškovė sumokėjo 14 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus dalį teismo sprendimo yra iš esmės tenkinama 28 procentai ieškovės reikalavimų, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina tokiu būdu: ieškovei iš atsakovo T. K. priteistina 245,56 eurai bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma sumažintina nuo 344 eurų iki 247,68 eurų, iš atsakovo T. K. į valstybės biudžetą priteistina 96,32 eurai žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo T. K. ieškovei priteistina 100,24 eurai bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas tik dėl reikalavimų, susijusių su atsakovu T. K., iš ieškovės atsakovei UAB „Baltmedis“ priteistina 556,60 eurai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria nepriteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inasa“ bauda, panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inasa“ iš atsakovo T. K. 4344,30 eurų baudos.
Kitą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ patikslintas ieškinys, palikti nepakeistą.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inasa“ iš atsakovo T. K. nepriteista bylinėjimosi išlaidų, bei iš atsakovo T. K. nepriteista žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inasa“ iš atsakovo T. K. priteisti 245,56 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo T. K. į Valstybės biudžetą priteisti 98,32 eurus žyminio mokesčio.
Sumažinti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ į Valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 344 eurų iki 247,68 eurų.
Kitą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inasa“ 100,24 eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inasa“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltmedis“ 556,60 eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.