Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (pradinis ieškovas – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)) patikslintą ieškinį atsakovams T. K., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų ir informaciją apie ieškovės klientus pripažino konfidencialia, 2015 m. gruodžio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo T. K. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis Nr. 02, kuria atsakovas T. K. įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos jokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su ieškovu laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo. Taigi ieškovė dėjo protingas pastangas ir parodė, jog laiko šią informaciją slapta ir vertinga. Atsižvelgiant į tai bei į komercinės paslapties turinį nustatančias teisės normas, konstatuotina, kad informacija, dėl kurios neteisėto atskleidimo vyksta ginčas – apie ieškovės klientus, pagal savo esmę atitinka komercinės paslapties turinį ir ginčo dėl to byloje nekyla.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Tokią pareigą turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko neteisėtus ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė konfidencialia informacija laikė informaciją apie įmonės klientus ir kitą Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sutartyje nurodytą informaciją. Siekdama apsaugoti konfidencialią informaciją, ieškovė su atsakovu T. K. sudarė konfidencialumo sutartį, kuria įpareigojo atsakovą neatskleisti šios informacijos.

Pažymėtina, kad konkuruojančios įmonės veikla pati savaime, ar darbuotojo įsidarbinimas nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo. Todėl būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai (nagrinėjamu atveju šiuo aspektu ginčo nėra), ar atsakovai nagrinėjamu atveju kaip nors įtakojo buvusių ieškovės klientų perviliojimą, ar tokiu būdu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovei, ar dėl to padidėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) konkurencinės galimybės, t. y. konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus.

Ieškovės teigimu, atsakovams perviliojus šiuos klientus, sumažėjo ieškovės užsakymų, o dėl to ir pajamos. Šiuos ieškovės teiginius paneigia į bylą pateikti įrodymai. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita – faktūra dėl medienos vieno pjūvio sausos beržo lentos įsigijimo patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pirko medieną iš (duomenys neskelbtini), bet ne jai pardavė. Iš ieškovo pateiktų įrodymų bei sudarytos su (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad minėta įmonė buvo ieškovės tiekėjas, bet ne klientas. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu.

Analogiška situacija susiklostė ir kitos įmonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tiek ieškovė, tiek atsakovė (duomenys neskelbtini) netiekė šiai bendrovei medienos, o pirko jos krovinių gabenimo paslaugas.

Ieškovės teigimu, atsakovas T. K. perviliojo jo klientą (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam išėjus iš darbo, su juo susisiekė šio ieškovės kliento atstovai ir pranešė, kad ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų jų atžvilgiu. T. K. atsakė jiems, kad pas ieškovę nebedirba ir jokios informacijos suteikti negali. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo T. K. į bylą pateiktas jo elektroninis susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovo žiniomis, (duomenys neskelbtini) pareiškimo pagrindu dėl negrąžinto avanso ir nepatiektos medienos Klaipėdos apskrities VPK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be kita ko, atsakovas nurodė, kad minėtai įmonei suteikė tik dokumentų sutvarkymo paslaugas, jokių kitų paslaugų neteikė. Ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į savo klientą, aiškinosi dėl sutartinių santykių nutrūkimo, kas tai sąlygojo. Todėl labiau tikėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų klientui (duomenys neskelbtini), galėjo būti pagrindine priežastimi, lėmusia, kodėl šis konkretus klientas atsisakė ieškovės paslaugų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų klientui (duomenys neskelbtini), dėl ko šis klientas atsisakė ieškovės paslaugų. Tai, kad pačios ieškovės veiksmai sąlygojo šio kliento sprendimą nutraukti su ieškove bet kokius santykius, patvirtina (duomenys neskelbtini) atstovo elektroninis laiškas atsakovų advokatei šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, pati ieškovė nedėjo pastangų išsaugoti savo klientą, pažeidė savo įsipareigojimus jam ir tokiu būdu prarado kliento pasitikėjimą. Be kita ko, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės santykiai su klientais nutrūko dar iki atsakovės (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios. Pagal Konfidencialumo sutarties 1.3. punktą nurodyti asmenys, kuriems darbdavys teikia, atlieka paslaugas, darbus, parduoda prekes...“, iš to darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) klientai yra tie, kurie dirba esamuoju laiku. Ieškovė nepateikė duomenų, kad minėtos įmonės buvo jos klientais (duomenys neskelbtini) pradėjus savo veiklą.

Ieškovė remiasi aplinkybe, kad vos atsakovui T. K. nutraukus darbo santykius su ieškove, krito ieškovės pajamos, nors prieš tai jos didėjo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) įsteigimo ir veiklos vykdymo ir to, kad ieškovė prarado pajamas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar iki (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios ieškovė ėmė stabdyti savo veiklą, dar atsakovui tebedirbant pas ieškovę, ieškovės darbuotojų skaičius ėmė mažėti. Atsakovai pateikė rekvizitai.lt tinklapyje nurodomą informaciją apie ieškovę, kurios ieškovė nepaneigė. Čia nurodyta, kad nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 1 d. darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 18 iki 12 žmonių. Iki to momento, kai buvo įsteigta ir pradėjo veikti (duomenys neskelbtini) (2016 m. balandžio 20 d.), ieškovės darbuotojų skaičius sumažėjo iki 4. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2016 m. balandžio 30 d. pas ieškovę dirbo vos 2 darbuotojai. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo 2016 m. pradžios stabdė savo veiklą, kas ir galėjo sąlygoti pajamų bei klientų sumažėjimą. Atsakovai į bylą pateikė kitų teismų sprendimus dėl įsiskolinimo priteisimo iš (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai leidžia teigti, kad įmonė tuo metu jau turėjo finansinių problemų, neatsiskaitydavo su kreditoriais. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas T. K. buvo vienintelis darbuotojas, kuris bendravo su įmonės klientais bei tiekėjais, rūpinosi sutarčių sudarymu, tačiau nepateikė duomenų, kad jam išėjus iš darbo, kitas darbuotojas perėmė jo darbines funkcijas. Tai patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Taigi nesant darbuotojo, kuris rūpinasi įmonei pelną nešančia veikla, taip pat galėjo sąlygoti pajamų praradimą, užsakymų nebuvimą ir santykių su klientais nutrūkimą. Šių aplinkybių kontekste atsakovų analogiškos veiklos vykdymas pats savaime negalėjo nulemti ar prisidėti prie ieškovės veiklos baigties.

Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2015 metais ji dirbo pelningai, o 2016 metais nuostolingai. Per 2015 metus ieškovė uždirbo 679 661 Eur pajamų, o per 2016 metus tik 5 632 Eur. Šių duomenų nepakanka spręsti, kad būtent atsakovų veikla nulėmė neigiamą finansinį ieškovės veiklos rezultatą. Visų pirma, ieškovė akcentuoja tik kelių jos klientų perviliojimą, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė jų turėjo daugiau. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, o teismui tokią galimybę suteikus, nurodė, kad to padaryti neįmanoma, apie gautus užsakymus iš konkrečių klientų, kurių perviliojimu kaltina atsakovus, šių užsakymų augimo ar mažėjimo dinamiką, piniginius srautus, sąskaitas su konkrečiais klientais ir tiekėjais, iš kurių matytųsi, kad nuo 2016 m. balandžio 20 d. nutrūko ar ženkliai sumažėjo ieškovo pajamų srautas būtent su šiais klientais. Tik tokiu atveju būtų galima vertinti, ar tam turėjo įtakos atsakovo T. K. įmonės (duomenys neskelbtini) veikla.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jos pajamos sumažėjo išskirtinai tik po to, kai atsakovas T. K. įsteigė (duomenys neskelbtini), neįrodė, kokia apimtimi jos pajamos sumažėjo, nutrūkus santykiams su konkrečiais klientais. Be kita ko, nepateikė duomenų, kokias pastangas ieškovė dėjo išsaugoti savo veiklą, kad kontaktavo su savo klientais, aiškinosi sutartinių santykių nutrūkimo priežastis, nepateikė įrodymų, kad vietoj T. K. buvo įdarbintas kitas asmuo, kuris būtų atlikęs pardavimo vadybininko funkcijas.

Kaip minėta, pareiga įrodyti komercinių paslapčių atskleidimo bei panaudojimo faktą tenka ieškovei (CPK 12 ir 178 str.). Sutiktina su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose, vis dėlto pabrėžtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nors atsakovas T. K. dirbdamas (duomenys neskelbtini) žinojo ar galėjo naudoti tam tikrą bendrovės informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad šią informaciją atsakovas atskleidė ar panaudojo neteisėtai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas T. K., pasinaudodamas ta informacija, kurią žinojo dirbdamas pas ieškovę, perdavė atsakovei (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovė (duomenys neskelbtini) užmezgė santykius su ieškovės klientais, nes, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir jos klientų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutrūko dar iki atsakovui T. K. įsteigiant savo įmonę. Pats paslaugų teikimo klientams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar jų pirkimas iš tų asmenų, kurie buvo ir ieškovės tiekėjai, faktas ir atsakovų analogiška veikla jau nutrūkus darbiniams santykiams su ieškove, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų veiksmų nesąžiningais. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos santykiai su tiekėjais ir klientais nutrūko būtent dėl atsakovo pradėtos vykdyti analogiškos veiklos. Kitų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų ar aplinkybių ieškovė byloje nepateikė.

Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, kaip būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2017-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2017-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovai (duomenys neskelbtini) ir T. K. pateikė duomenis, kad patyrė 1714,59 Eur atstovavimo išlaidų, o išlaidas advokato pagalbai apmokėjo (duomenys neskelbtini) už abu atsakovus. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovų turtėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini).

Patikslintu ieškiniu pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl 15903,47 Eur, kuris apmokestinamas 358 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad sumokėjo 14 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovė (duomenys neskelbtini) nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, todėl atmetus ieškinį, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 344 Eur priteistini iš ieškovės į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2017-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2017-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), turtui bei turtinėms teisėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 1714,59 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 344 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.