- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-225-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti A. K. ir D. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina ieškove A. K.; nustatyti bendravimo tvarką pagrindinių metų švenčių metu: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu; iš atsakovo D. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti 400 EUR periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, jas indeksuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, vaikų motiną ieškovę A. K. paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; ieškovės A. K. ir atsakovo D. K. nekilnojamąjį turtą, esantį sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, – sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“), padalyti po 1/2 turto kiekvienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe; sandorį pagal 2005 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 pripažinti solidaria prievole kreditorei AB SEB bankui; iš atsakovo D. K. ieškovei A. K. priteisti 16 834 EUR kompensaciją už priverstinę buto nuomą; priteisti iš atsakovo D. K. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. K. naudai; iš atsakovo D. K. ieškovės A. K. naudai priteisti 1 000 EUR kompensaciją už parduotą automobilį V. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)); po santuokos nutraukimo ieškovė prašo teismo jai palikti pavardę K., o atsakovui – K.; iš atsakovo D. K. ieškovei A. K. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas D. K. privalo išlaikyti sūnus K. K. ir B. K. 2 savaites per mėnesį, t. y. tuo laikotarpiu, kai jie gyvena pas atsakovą, o ieškovė A. K. privalo išlaikyti sūnus K. K. ir B. K. likusias 2 savaites per mėnesį, t. y. tuo laikotarpiu, kai jie gyvens pas ieškovę. Nustatyti, kad kitas sūnų K. K. ir B. K. išlaidas, susijusias su jų mokymosi priemonių, rūbų, avalynės įsigijimu, išlaidas, susijusias su gydymu, jiems susirgus, atsakovas D. K. ir ieškovė A. K. vienas kitam atlygina lygiomis dalimis pagal išlaidų atsiradimo faktą. Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui D. K. asmeninės nuosavybės teise 58 310 EUR vertės namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jam iš A. K. 1 775 EUR kompensaciją už šildymo katilo pakeitimą. Civilinės bylos dalį pagal priešieškinį dėl nekilnojamojo turto, kompensacijos ieškovei priteisimo bei prievolės modifikavimo nutraukti. Grąžinti 160 EUR žyminio mokesčio. Iš ieškovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė D. K. ir A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes – K. ir K.; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 26 d.; nepilnamečių vaikų K. K. ir B. K. gyvenamąją vietą nustatė su A. K.; nustatė bendravimo su vaikas tvarką: D. K. ir A. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja po savaitę paeiliui kiekvienam iš jų pasiimant vaikus sekmadienio 18 val. ir grąžinant kitam iš tėvų kito sekmadienio 18 val.; nustatė bendravimo tvarką pagrindinių metų švenčių metu: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu; padalijo santuokoje įgytą turtą – D. K. ir A. K. priteisė asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamojo turto – sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“); priteisė iš A. K. 775 EUR kompensaciją D. K.; prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2005 m. lapkričio 14 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 pripažino solidaria D. K. ir A. K. prievole; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nėra. Šalys ginčijasi dėl turtinių teisių pradėjus gyventi skyrium bei išlaikymo vaikams teikimo. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, tai sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės. Byloje esminio ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios ir bendravimo tvarkos nėra. Vaikai jau dvejus metus gyvena ieškovės gyvenamojoje vietoje, šalys yra susitarusios dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė prašo tik patikslinti bendravimo su vaikais laiką švenčių dienomis. Siekiant abiem tėvams suteikti lygias galimybes bendrauti su vaikais pagrindinių metų švenčių metu, teismas nustato tokią bendravimo seką: poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina. Atitinkamai neporiniais kalendoriniais metais: šv. Kūčių ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų tėvu, 2-ąją šv. Kalėdų dieną su vaikų motina; 1-ąją šv. Velykų dieną su vaikų motina, 2-ąją šv. Velykų dieną su vaikų tėvu. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, jog jų nepilnamečiai vaikai gyvena paeiliui po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ir tuo metu yra jų visiškai išlaikomi. Kiekvieną mėnesį šalys suderina vaikams išlaikyti išleistų lėšų dydį ir vienas kitam kompensuoja turėtas išlaidas. Laikytina, kad toks susitarimas yra gerbtinas, taip pat protingas, teisingas ir sąžiningas (CK 1.5 straipsnis) bei nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 EUR. Taigi vaikams būnant 2 savaites per mėnesį pas kiekvieną iš tėvų, jie proporcingai ir turėtų skirti po 200 EUR kiekvienam vaikui, o atsiradus būtiniems ir neatidėliotiniems ar padidėjusiems vaikų poreikiams, vienas kitam kompensuoti turėtas didesnes išlaidas, o nesutarus – kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl tenkinti šios ieškinio dalies nėra pagrindo. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 26 d., t. y. nuo to momento, kai šalys nustojo gyventi kartu. Byloje įrodyta ir šalių neginčijama, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2016 m. birželio 26 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo padarinių nuo tos dienos yra teisėtas ir pagristas. Šis teismo sprendimu konstatuotas faktas lemia tai, kad nuo to momento baigėsi bendros sutuoktinių turtinės teisės. Tai reiškia, jog nuo tada kiekvienai iš šalių sudarant sandorius nebereikia kito sutuoktinio sutikimo ir kiekvienas iš jų asmeniškai atsako už tokių sandorių vykdymą bei neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio vykdyti ar prisidėti prie tokio sandorio vykdymo. Dėl šios priežasties netenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo už jos nuomojamą namą. Ieškovė savo valia išsikėlė gyventi iš bendro būsto ir pradėjo gyventi su kitu vyru. Ji taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kaip nors trukdęs ar neleidęs grįžti gyventi į jų bendrą namą. Santuokos metu šalys buvo įsigijusios transporto priemonę „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniams gyvenant atskirai, autoįvykio metu ši transporto priemonė buvo apgadinta, todėl atsakovas ją 2017 m. kovo 17 d. pardavė už 500 EUR. Nepaisant to, nutraukiant santuoką ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 EUR kompensacija, t. y. pusė automobilio vertės tuo momentu, kai šalys nustojo gyventi kartu, nes vėliau atsakovas šią transporto priemonę naudojo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. 2016 m. liepos 15 d. atsakovas nupirko ir gyvenamajame name sumontavo naują automatinį granulinį 15 kW galingumo šildymo katilą EG Pellet, už tai sumokėjo 3 550 EUR. Šildymo katilo įrengimas buvo būtinas tinkamam namo funkcionalumui užtikrinti bei jo būklei pagerinti. Ieškovė, kaip namo bendraturtė (nuo 2016 m. birželio 26 d.), privalo dengti išlaidas lygiomis dalimis, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina pusės dydžio šių išlaidų kompensacija, t. y. 1 775 EUR. Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. lapkričio 14 d. sudarė sandorį pagal kredito sutartį Nr. 0450518012525-49 su AB SEB banku, todėl ši prievolė pripažintina solidaria prievole kreditoriui. Nekilnojamasis turtas padalytas sutuoktiniams po ½ dalį, kadangi nenustatyta pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kompensacijos už būsto nuomą ir komunalinių mokesčių priteisimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir kompensacijos už būsto nuomą ir komunalinių mokesčių priteisimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nustatyta išlaikymo teikimo forma pažeidžia tinkamą vaikų išlaikymo principą, nes sudaroma galimybė manipuliuoti teikiamu išlaikymu bei jo dydžiu, stabilumo ir apibrėžtumo nebuvimas sudaro ieškovės negalėjimą prognozuoti, kokią konkrečią pinigų sumą kiekvieną mėnesį ieškovė turės skirti vaikų išlaikymui, jeigu atsakovas tinkamai nevykdys tokio teismo sprendimo arba nurodytu laiku nebendraus su vaikais. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, taip pat vaikų priežiūra ir atsakomybe už juos. Nepilnamečių vaikų teisė į tinkamai teikiamą išlaikymą būtų užtikrinta priteisiant iš atsakovo D. K. vaikų – K. ir B. – išlaikymui po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės.
5.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinę gyvenamosios vietos nuomą, nepagrįstas. Atsakovas pažeidė ieškovės, kaip namo ir sodo žemės sklypo bendraturtės, teises valdyti jai priklausantį turtą ir juo naudotis, užrakindamas kiemo vartus, neduodamas raktų nuo minėtų vartų, pareikalaudamas išsikraustyti. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl civilinės atsakomybės daikto bendraturčiui taikymo tuo pagrindu, kad jis trukdo kitam bendraturčiui naudotis šiam priklausančia bendro daikto dalimi, nepagrįstai taikė šeimos, o ne daiktinės teisės normas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindė tuo, kad „šios sumos priteisimas iš atsakovo taip pat prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovė savo valia išsikėlė gyventi iš bendro būsto ir pradėjo gyventi su kitu vyru“. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi jie yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, neteikė į bylą jokių objektyvių duomenų apie sutuoktinės neištikimybę, priešingai, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, atsiliepimu jis sutiko su ieškovės ieškinio argumentais, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pridėti papildomus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, susidarytų situacija, kad atsakovas vaikus išlaiko pusę mėnesio, kai jie pas jį gyvena, ir dar sumoka visą išlaikymo sumą ieškovei, tarsi vaikai gyventų vien tik pas ją. Pripažįstant, kad dviem vaikams per mėnesį reikia 800 EUR, susidarytų situacija, kad atsakovas patirtų 600 EUR išlaidų, o ieškovė – 200 EUR. Akivaizdu, kad toks ieškovės reikalavimas prasilenkia su sveiko proto principu.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad gali būti manipuliuojama išlaikymu, pažeidžiami vaikų interesai, tačiau nepaminėjo nė vieno atvejo, kad būtų kilęs ginčas dėl vaikų išlaikymo ar kaip nors būtų pažeistos jų teisės.
6.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo priversta išsikraustyti iš namų ar jai kliudoma naudotis bendrąja nuosavybe. Ieškovės išsikraustymo priežastis – kito vyro susiradimas ir naujo gyvenimo planavimas. Natūralu, kad ieškovės neištikimybė pakenkė šalių tarpusavio santykiams, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas ieškovę išvarė iš namų.
6.4. Dėl vartelių rakinimo pasakytina tik tai, kad padažnėjus vagystėms (duomenys neskelbtini) soduose, atsakovas 2 mėnesius rakino vartelius, tačiau tai buvo tik 2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais, t. y. praėjus apie pusantrų metų nuo ieškovės išsikraustymo. Be to, ieškovei kreipiantis su pageidavimu patekti į namus visada buvo pasakoma, kad gali atvykti ir pasiimti kokius ji nori daiktus ar naudotis savo dalimi, nes pro vartelius ieškovė negalėjo patekti į kiemą tik vieną kartą, kai atvyko prie namų atsakovui esant darbe. Tačiau ieškovė nutyli kitą svarbią aplinkybę, kad šalių namuose yra įrengti ne tik varteliai, bet ir automatiniai vartai. Ieškovė visada turėjo pultelį nuo automatinių vartų, todėl net jei ir buvo vienas atvejis, kai ji negalėjo įeiti pro vartelius, ji į kiemą galėjo patekti pro vartus, atsidariusi savo turimu pulteliu.
6.5. Pati ieškovė prieštarauja sau, nes pradiniame ieškinyje kompensacijos klausimą kėlė būtent iš šeimos teisės normų kaip dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Pati ieškovė prašė teismo nustatyti, kad sutuoktinių teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimas pasekmių sukėlė nuo 2016 m. birželio 26 d. Taigi nei atsakovas, nei ieškovė nuo to momento nebėra atsakingi vienas už kito sudarytus sandorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – 5 el. laiškus dėl vaikų išlaikymo išlaidų pasiskirstymo bei 2 išlaidų suvestines „Excel“ formatu; vartų ir vartelių nuotrauka bei automatinių vartų garantinio talono kopija. Minėtais įrodymais atsakovas įrodinėja, kad nėra ginčo tarp šalių kompensuojant vieno kitam išlaidas už vaikų išlaikymą bei aplinkybes, jog ieškovei nebuvo trukdoma patekti į gyvenamąjį namą. Ieškovė papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimus elektroniniu paštu, patvirtinančius apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog teismo nustatyta išlaikymo teikimo forma pažeidžia tinkamą vaikų išlaikymo principą, kadangi atsakovas nesiekia spręsti geranoriškai išlaidų, būtinų vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, jame nesutinka su ieškovės prašymu.
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo, todėl šalių naujų įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
11. Dėl išlaikymo priteisimo vaikams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų K. K. ir B. K. gyvenamąją vietą su ieškove bei bendravimo su vaikas tvarką: D. K. ir A. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja po savaitę paeiliui, kiekvienas iš jų pasiėmęs vaikus sekmadienio 18 val., ir grąžina kitam iš tėvų kito sekmadienio 18 val. Šios sprendimo dalies šalys neskundžia, todėl darytina išvada, kad per mėnesį šalių vaikai pas skyrium gyvenančius tėvus gyvena po 2 savaites. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, jog šalių vaikams išlaikyti iš atsakovo turi būti priteisti po 200 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatomas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su abiem tėvais po dvi savaites per mėnesį. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė teikia išlaikymą atsakovui tam laikui, kada vaikai gyvena su atsakovu, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog išlaikymą atsakovas teikė nereguliariai, t. y. kiekvieną mėnesį vaikai pas jį po dvi savaites negyveno.
Ginčo, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga po 400 EUR suma kiekvienam, byloje nebuvo. Įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių sūnų poreikiai nėra užtikrinami, byloje nepateikta. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, kad šios bylos šalims tenka vienoda našta, susijusi su sūnų išlaikymo ir kasdienės priežiūros prievolėmis. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad šalių vaikai per mėnesį vienodą laiką gyvena nuolat su kiekvienu iš tėvų, todėl šioje byloje nenustatyta, kad ieškovei tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, nes, gyvenant su vaikais, atsiranda nenumatytų papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Paminėta teisės aiškinimo taisyklė šioje byloje netaikytina, nes nors šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, byloje nėra ginčo, kad vaikai dvi savaites per mėnesį gyvena su atsakovu.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ne tik su sūnumis leidžia laisvalaikį, o leisdamas laiką su vaikais tenkina jų poreikius padengdamas kasdienes išlaidas, t. y. dvi savaites per mėnesį aprūpina vaikus būstu, dengia jų išlaidas: maistui namuose, transportui, drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui ir kt. išlaidas, kurios įprastai yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, kiekvieno asmens poreikiais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas paminėtų vaikų poreikių netenkina ir juos dengia ieškovė tuo laikotarpiu, kada vaikai gyvena pas atsakovą. Tokių aplinkybių nenurodo ieškovė ir apeliaciniame skunde.
Iš ieškovės pateiktų papildomų įrodymų dėl vaikų kelionės išlaidų darytina išvada, jog šias išlaidas ji vertina kaip papildomas, kurios būtų kitos bylos nagrinėjimo dalykas ir neapima periodinio išlaikymo, kuris yra priteisiamas iš tėvo, kuris nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės.
Kasacinio teismo praktika dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl byloje nustačius, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų poreikiams skirtino išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, konstatuoti byloje, jog atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, nėra pagrindo.
12. Dėl kompensacijos už nuomotą būstą ir komunalinių mokesčių priteisimo.
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – sodo sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“), kuriame šalys iki 2016 m. birželio 26 d. gyveno. Ieškovė nurodo, jog jai turėtų būti priteista kompensacija iš atsakovo už priverstinę gyvenamosios vietos nuomą, nes atsakovas pažeidė ieškovės, kaip namo ir sodo žemės sklypo bendraturtės, teises valdyti jai priklausantį turtą ir juo naudotis, užrakindamas kiemo vartus, neduodamas raktų nuo minėtų vartų, pareikalaudamas išsikraustyti.
Atsakovas dėl šios apeliacinio skundo dalies atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis du mėnesius rakino vartelius, tačiau tai buvo tik 2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais, t. y. praėjus apie pusantrų metų nuo ieškovės išsikraustymo. Be to, ieškovei kreipiantis su pageidavimu patekti į namus visada buvo pasakoma, kad gali atvykti ir pasiimti kokius ji nori daiktus ar naudotis savo dalimi, nes pro vartelius ieškovė negalėjo patekti į kiemą tik vieną kartą, kai atvyko prie namų atsakovui esant darbe. Nurodo, kad ieškovė nutyli kitą svarbią aplinkybę, kad šalių namuose yra įrengti ne tik varteliai, bet ir automatiniai vartai. Ieškovė visada turėjo pultelį nuo automatinių vartų, todėl net jei ir buvo vienas atvejis, kai ji negalėjo įeiti pro vartelius, ji į kiemą galėjo patekti pro vartus atsidariusi savo turimu pulteliu. Su atsiliepimu atsakovas pateikė automatinių vartų garantinio talono kopiją. Be to, nurodo, kad ieškovės išsikraustymo priežastis – kito vyro susiradimas ir naujo gyvenimo planavimas.
Remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą turėtų išlaidų forma, t. y. tiesioginius nuostolius, todėl byloje privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodomomis pasekmėmis. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Kaip pagrindiniu įrodymu ieškovė remiasi savo paaiškinimu ir kito gyvenamojo namo nuomos sutartimi, tačiau šie įrodymai nėra pakankami atsakovo neteisėtiems veiksmams įrodyti, nes byloje nėra pakankamų įrodymų, jog ieškovė siekė gyventi šalių buvusiame šeimos būste, o atsakovas kliudė tai daryti. Įprastai tokios faktinės aplinkybės įrodinėjamos pranešimais į ikiteisminio tyrimo institucijas, su prašymu santuokos nutraukimo byloje patekti į gyvenamąsias patalpas, įrodymais dėl spynos pakeitimo, raktų paėmimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir pan., tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šalių santykių, bendravimo pablogėjimas jų faktinės ištuokos procese nelaikytinas neteisėtais veiksmais civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
Byloje nenustatyta, jog atsakovas įvairiais būdais 2016 m. birželio mėn., t. y. iki sudarant jai kito namo nuomos sutartį, trukdė ieškovei patekti į jos namo dalį, todėl ieškovė patyrė papildomų išlaidų. Teismas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp šių ieškovės nurodomų nuostolių ir atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl neįrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos dėl šių ieškovės reikalavimų (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Tai, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, bendrojo naudojimo objektams išlaikyti nuosekliai plėtojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017), tačiau šio teisinio santykio negalima tapatinti su ieškovės reikalavimu ir vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis priteisti išlaidas dėl kito būsto nuomos bei išlaidas už sumokėtus komunalinius mokesčius.
13. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 300 EUR. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Šios išlaidos neviršija paminėtų taisyklių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. K. D. K. 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.