- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1844-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12761-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, jo tvirtinimu registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2004-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių elgesio apribojimu; 2) 2008-12-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2009-11-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 4) 2018-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sutuoktinei), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-03-28 apie 22.30 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia parvertęs ant grindų savo šeimos narę – sutuoktinę J. K., kumščiais jai sudavė dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą bei nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019-03-28 apie 22.30 val., savo namuose, būdamas neblaivus, parvertęs ant grindų sutuoktinę J. K., kumščiais sudavė jai galimai dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, smūgių neskaičiavo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutuoktinė irgi iš dalies kalta, nes kai jis jai pirmas sudavė, ji spyrė jam koja, jie mušėsi abu, ji jį išprovokavo. Supranta, kad mušdamas sutuoktinę, kuri yra fiziškai silpnesnė, sukėlė jai skausmą, sužalojo, tačiau tas mušimas nebuvo stiprus, moteriai greitai atsiranda kraujosruvos. Taip pasielgė iš pykčio, nes paskambinęs draugas jam pasakė, kad sutuoktinė elgiasi netinkamai. Grįžęs pamatė, kad ji su drauge koridoriuje rūko. Labai gailisi. Praeityje jis buvo boksininkas. Nori gydytis dėl alkoholio vartojimo, nes turi priklausomybę.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji J. K. nurodė, kad 2019-03-27 pas ją ir vyrą A. K. į svečius atėjo jų draugai L., kurio pavardės nežino, ir K. K.. L. su A. K. vartojo alkoholį. Kai A. K. su L. jau buvo labai girti, abu pradėjo joms su K. K. priekaištauti, kad jos jiems yra neištikimos, pradėjo jas keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių L. su A. K. apsirengė ir išėjo iš namų. Tą vakarą K. K. liko nakvoti jos namuose, kadangi ji neturėjo nuo savo namų raktų, nes jie buvo pas L.. Nei naktį, nei kitą dieną A. K. su L. grįžę nebuvo. Kur jie praleido naktį nežino. 2019-03-28 apie 20.00 val., ji su K. K., žiūrėdamos televizorių, gėrė alkoholinius kokteilius. Apie 22.30 val. į duris pasibeldė girti A. K. su L.. A. K. iškart pradėjo ant jos šaukti ir įpuolęs į koridorių be jokios priežasties parvertė ją ant žemės ir gulinčiai ant grindų kumščiais sudavė dešimt smūgių į visą kūną. Daugiausiai smūgių juto į galvos sritį, kiti smūgiai buvo į kūną, bet tiksliai įvardinti į kurias vietas negali, nes dėl didelės baimės ir šoko neprisimena. Smūgių sudavimo metu ji juto stiprų fizinį skausmą. A. K. nustojo ją mušti ir pasakė „einam į lauką, pririšiu tave prie mašinos ir pratempsiu per Kėdainius“, ji jam atsakė, kad eis ir išėjo paskui jį į laiptinę. Namo laiptinėje sutiko kaimynę R., kuri A. K. su L. kažką pasakė, o jie abu jai suriko „užsidaryk duris“. Tada A. K. bandė ją sugriebti už rankos, bet ji ranką ištraukė ir pradėjo šaukti, kad kas nors jai padėtų. A. K. su L. nulipo laiptais žemyn, o ji su K. K. pasiprašė pas R. į butą, iš kur iškvietė policiją (b. l. 43-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019-03-29 specialisto išvadoje Nr. G817/2019(02) J. K. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimas kaktos kairėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 61).
Liudytoja K. K. nurodė, kad 2019-03-28 ji buvo J. K. namuose. Apie 20.00 val. ji su J. K. gėrė alkoholinius kokteilius. Apie 22.30 val. išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. J. K. nuėjo atidaryti durų ir pamatė, kad už jų stovi A. K. su L.. Jie abu buvo neblaivūs ir tik įėję į kambarį pradėjo šaukti, abi jas keikti. Matė kaip A. K. koridoriuje parvertė ant žemės J. K. ir pradėjo ją mušti. Tada Lukas priėjo prie jos (K. K.) ir sudavė du smūgius į dešinį petį, nuo smūgių ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą į radiatorių. Kiek A. K. tiksliai sudavė smūgių J. K.nematė, bet girdėjo J. K. riksmus „baik, A., baik“. Iškart po to ji išbėgo į laiptinę, kur po kelių minučių pas ją atbėgo ir J. K.. Jos pasiprašė pas kaimynę R. pagalbos, kuri jas įsileido į savo butą. J. K. iškart paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją (b. l. 64-67).
Liudytoja R. J.-B. nurodė, kad J. K. yra jos kaimynė, jos abi gyvena (duomenys neskelbtini)name, toje pačioje laiptinėje. 2019-03-28 apie 23.00 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo į virtuvę atsigerti vandens ir išgirdo laiptinėje triukšmą, šauksmus, todėl nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Atidariusi savo buto duris laiptinėje pamatė L., jo pavardės nežino, tačiau jis gyvena toje pačioje laiptinėje. L. ginčijosi su K., kurios pavardės nežino, o vardą sužinojo iš J. K.. K. su L. stovėjo kiek toliau, K. buvo užsidengusi veidą, bet ar ji verkė ar ne pasakyti negali, nes nematė. Ji iškart užriko ant L., ką čia daro, kad yra vėlu, kad netriukšmautų ir net nemėgintų mušti merginos, todėl L. pasitraukė nuo K.. Tuo metu, kol ji buvo atidarius buto duris, L. jokių smūgių K. nesudavė. Kai sudrausmino L., užsidarė buto duris ir nuėjo miegoti. Nepraėjus nei penkioms minutėms, ji išgirdo, kad kažkas beldžiasi į buto duris, todėl nedelsdama nuėjo atidaryti durų ir pamatė už durų stovinčią J. K., kuri verkė, jai iš lūpos bėgo kraujas, ji atrodė susijaudinusi. J. K. paprašė ją su K. įsileisti į savo butą ir ji jas įsileido, nes suprato, kad čia įvyko kažkas negero. Jos paskambino į policiją. J. K. patvirtino, kad A. K. prieš ją smurtavo (b. l. 72-75).
Alkotesteriu J. K. 2019-03-28 23.08 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas (b. l. 34-35).
Alkotesteriu A. K. 2019-03-29 09.03 val. nustatytas 1,35 promilės neblaivumas (b. l. 76-78).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, padarytos nuotraukos (b. l. 14-21). Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta skaitmeninė laikmena – kompaktinis diskas su 2019-03-29 dienos šešiais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios J. K. ir liudytojos K. K. parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 22, 23-26).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2019-03-28 apie 22.30 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia parvertęs ant grindų savo šeimos narę – sutuoktinę J. K., kumščiais jai sudavė dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą bei nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos narės – sutuoktinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo ir teismo medicinos specialisto išvada.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių smūgių nukentėjusiajai, tame tarpe ir į galvos sritį, gali būti sutrikdyta sveikata ir šių pasekmių norėjo, todėl A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Nors nuosprendžiu jam buvo paskirtas gydymasis dėl alkoholio vartojimo, kaltinamasis nurodė, kad iki šio nusikaltimo jis gydytis nepradėjo. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai, ypač ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko vėl nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Tai, kad jis nurodė esąs silpnavalis, kad jo šeimoje taip pat buvo smurtaujama, neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes būdamas suaugęs ir veiksnus, jis privalo atsakyti už savo veiksmus.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu teismui nurodė, kad iš esmės jį išprovokavo pati nukentėjusioji, kas akivaizdžiai iliustravo, kad jo tik žodžiais išsakytas gailėjimasis yra visiškai nenuoširdus. Iš ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų, kurių ji teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, matyti, kad ji atmetė tokius kaltinamojo teiginius, kad ji išprovokavo smurtą. Iš aplinkybių visumos matyti, kad jokio pagrindo tvirtinti, jog nukentėjusioji kaltinamąjį išprovokavo ir jis galimai veikė „afekto“ būklėje, nėra ir negali būti. Teismas neturi pagrindo netikėti ištirtais nukentėjusiosios ir jos parodymus patvirtinančios liudytojos parodymais. Iš byloje sutrinktų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis veikė savo sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, veikė ir ciniškai, ir žiauriai, ir tą darė ne pirmą kartą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą teisiamas jau antrą kartą (pirmą kartą byla buvo nutraukta susitaikius, antrą kartą nuteistas), viso teistas keturis kartus, tame tarpe du kartus už smurtinius nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, tai yra išvadų nepadarė, vėl pakankamai žiauriai smurtavo prieš moterį, kumščiu mušė jai į veidą, tai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, jog ir toliau vartodamas alkoholį bei smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi trečią kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis liepė jai eiti paskui jį į lauką, kur pririšęs ją prie mašinos jis žadėjo „pratempti„ sumuštą nukentėjusiąją pro miestą, tai yra kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti po jo smurtinių veiksmų sužalotos nukentėjusiosios sveikata ir pan., tačiau priešingai, ir toliau elgėsi ciniškai. Apklaustas kitą dieną po įvykio kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, neigė kaltinime nurodyto smurto turinį, smurtavimo aplinkybes. Tai bandė daryti ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios, šeimoje gyvenančio mažamečio vaiko savijautos ir gyvenimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus - smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybes; į kaltininko asmenybę (b. l. 113-145): teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas 2018-10-12 už smurtą kitų asmenų, tame tarpe tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, kurią prieš metus sužalojo nesunkiai (BK 138 str. 2 d. 3 p.) bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 m. ir 6 mėn. laikui, tai yra nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ne vieną kartą baustas administracine tvarka už grubius nusižengimus, baudų nemoka, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš Užimtumo tarnybos išbrauktas 2018-06-21 be teisės registruotis 6 mėn., dirbo nuo 2019-09-11 iki 2019-04-24, nuo 2014-02-27 registruotas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas.
Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), nesilaikydamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą iš esmės sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į tai, kad ji laukiasi antro kaltinamojo vaiko, kaip tai pati tvirtino, atsižvelgiant ir į valstybėje formuojamą bausmių politiką – skiriant bausmę mažesnę (BK 54 str. 3 d.), nei galimos skirti bausmės vidurkis, paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę, atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus, dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2018-10-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 3 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme/suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama“, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (2019-05-30 kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-511/2019) .
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad kaltinamasis bausmę atlikti turi būti pasiunčiamas į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose, ką šioje byloje nurodė kaltinamasis, arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-03-29 8.30 val. iki 2019-03-30 14.23 val. (b. l. 79-82), paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-112), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, saugomas byloje (b. l. 22), paliktinas saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Teismo pašto išlaidos – 3,47 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nedaug viršijančios minimalią priteistiną 3,00 Eur sumą, atsižvelgiant - į nedirbančio kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį, į tai, kad procesas buvo baigtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sutuoktinei), ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme.
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie neatliktos didesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus, o jos pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus, dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-30 21.30 val. iki 2017-10-02 14.47 val. (2 d.), nuo 2018-04-26 10.05 val. iki 2018-04-27 14.49 val. (2 d.) ir nuo 2019-03-29 8.30 val. iki 2019-03-30 14.23 val. (2 d.)
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).