Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui S. G. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu ir šiuo metu bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, siunčia atsakovui vaiko nuotraukas. Atsakovas vaikui teikia išlaikymą vidutiniškai po 50 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, gauna tik išmoką vaikui, sudėtinga rasti darbą auginant mažametį vaiką. Nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas Jungtinėje Karalystėje turi verslą, tačiau jo gaunamų pajamų dydžio ji nežino.

Atsakovas į byloje 2020 m. liepos 15 d., 10.00 val., bei 2020 m. liepos 22 d., 10.00 val. paskirtus teismo posėdžius neatvyko – atsakovui informacija apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką buvo išsiųsta paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, teismo šaukimai įteikti tinkamai. Atsakovas teismui 2020 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad apie paskirtus teismo posėdžius žino, nurodė, jog į teismą neatvyks (74 b. l.). Atsakovas apie byloje 2020 m. spalio 14 d., 10.00 val., paskirto teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuotas tinkamai teismo šaukimu (103-104 b. l.), tačiau į teismo posėdį neatvyko ir nepranešė teismui apie nedalyvavimo svarbias priežastis, neprašė paskirto teismo posėdžio atidėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išklausęs proceso dalyvių nuomones, siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą, teismas nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, kadangi nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovas žino apie bylos, kurioje sprendžiami su jo dukros interesais susiję klausimai, nagrinėjimą teisme, tačiau vengia atvykti į teismą.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovės šeima skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo nebuvo žinoma. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus, skyrius pritaria ieškovės prašomam priteisti išlaikymo vaikui dydžiui.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2018 m. kovo 17 d. ieškovei gimė dukra P. P. (7 b. l.); 2) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 63/100 buto Nr. 7597-8001-1018:0018 (11-12 b. l.); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis, ieškovei mokama 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoka (9 b. l.); 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draustumą duomenimis, ieškovė draudžiamųjų pajamų neturi (42-43 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko P. P., gimusios 2018 m. kovo 17 d., mama, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (7 b. l.). Ieškovės teigimu, atsakovas S. G. M. yra jai gimusios dukros tėvas, nes ji kurį laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, turėjo intymių santykių su atsakovu, po kurių gimė vaikas. Atsakovas teismui pateiktu raštu neginčija, kad jis yra vaiko P. P. tėvas (93-94 b. l.). Iš P. P. gimimo įrašo matyti, kad vaiko gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys, ieškovės, atsakovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad ieškovė M. P. 2017 m. – 2018 m. laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) (95-100 b. l.). Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko P. P. biologinis tėvas.

CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko P. P. teisę žinoti savo biologinius tėvus, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas S. G. M. yra nepilnamečio vaiko P. P., gimusios 2018 m. kovo 17 d., tėvas.

Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas teismui pateiktais dokumentais reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo neteikė.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad P. P. nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, vaikui šiuo metu yra 2 m. ir jai labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiam vaikui ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės P. P. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Ieškovės paaiškinimais, atsakovo pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje (Jungtinėje Karalystėje). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, P. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove M. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, kuria su ieškovės ieškiniu sutinkama visiškai, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaiko P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, šiuo sprendimu nustatoma atsakovo tėvystė vaikui, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikui teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 400,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu pragyvena iš vaikų gaunamų išmokų, teikiamo išlaikymo, kadangi darbo auginant mažametį vaiką kol kas susirasti nepavyko. Ieškovė išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) vaiko poreikiams tenkinti nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama dukrą patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

Pažymėtina, jog atsakovas teismui pateiktame rašte nurodė, kad ne kartą teikė ieškovei materialinę paramą, su tuo bylos nagrinėjimo teisme sutiko ir pati ieškovė – nurodė, jog, kai su dukra gyveno Jungtinėje Karalystėje, atsakovas jai kiekvieną savaitę teikdavo 100 svarų išlaikymą dukrai, dėl to analogišką sumą prašo priteisti iš atsakovo ieškiniu. Nurodė, kad ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas jai nereguliariai perveda pinigų – vidutiniškai per mėnesį gaunasi 50 Eur suma, prašė šią sumą išskaičiuoti iš prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išlaikomus asmenis, nors tokių duomenų iš atsakovo pateikti buvo reikalaujama teismo nutartimi (60-61, 66-69 b. l.). Teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo ir neteikė teismui jokių papildomų įrodymų dėl savo turtinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų. Ieškovės pateiktais paaiškinimais, atsakovas turi Jungtinėje Karalystėje verslą. Kaip matyti iš atsakovo ir ieškovės paaiškinimų, faktiškai atsakovas tam tikro dydžio išlaikymą vaikui nereguliariai teikia, vadinasi turi tokią galimybę. Atsakovas nepasinaudojo ir jam teismo pateikta informacija dėl teisinės pagalbos Lietuvos Respublikoje suteikimo (50-51, 53-54 b. l.) – iki bylos išnagrinėjimo teismas negavo duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis ar jam būtų paskirtas advokatas byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, pragyvena iš vaikams mokamų išlaikymo, vaiko išmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draustumą duomenimis, ieškovė draudžiamųjų pajamų neturi (42-43 b. l.), pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis, ieškovei mokama 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoka (9 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra yra išlaikoma ieškovės, ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad gauna iš atsakovo vidutiniškai 50 Eur sumą vaiko išlaikymui ir prašė šią sumą išskaičiuoti iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovei, auginančiai nepilnametį šalių vaiką, tenka didžiausioji rūpinimosi P. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingas (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), vidutinio amžiaus (40 m.), todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė gauna išmoką vaikui už dukrą P. P. po 68,40 Eur per mėnesį (9 b. l.). Dėl to ½ šios sumos (34,20 Eur per mėnesį) mažintinas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atskaičius 34,20 Eur per mėnesį išmoką vaikui, t. y. po 365,80 Eur, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko P. P. pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį, o vaikas kasdien auga ir jo poreikiai tik didėja. Nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 28 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo vaikui priteistina po 350,00 Eur kas mėnesį, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad atsakovas vaikui teikia vidutiniškai po 50 Eur išlaikymą per mėnesį ir prašė šią sumą išskaičiuoti. Atskaičius 34,20 Eur per mėnesį išmoką vaikui, iš atsakovo priteistina po 315,80 Eur per mėnesį ir bendra 2842,20 Eur suma už 9 mėnesių laikotarpį (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai P. P. 1097,14 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius, kuris priskaičiuotas išskaičius atsakovo tuo laikotarpiu dukrai teikto išlaikymo sumas. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo yra priteisiamas 1097,14 Eur išlaikymo vaikui P. P. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., iš šios sumos išskaičiuojant 34,20 Eur per mėnesį išmoką vaikui, t. y. 994,54 Eur suma (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio valstybei mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šią teisės normą sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.

Pateikiant ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo už šį reikalavimą ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 177 Eur ((1097,14 Eur × 3 %) + ((400 Eur × 12) × 3 %) = 176,91 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 177 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei M. P. 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovei byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (90-91 b. l.), 2020 m. rugsėjo 11 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria vadovaujantis byloje buvo patirtos 285,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 285,20 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme turėtos 22,95 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kadangi jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o P. P. yra Saeed G. M. dukra. Palikti P. P. jos pavardę – „P.“.

Nustatyti P. P. gyvenamąją vietą su jos motina M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 365,80 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 3 d., iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dukrai P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2842,20 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir dvidešimties euro centų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 2 d. įskaitytinai.

Priteisti iš atsakovo S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dukrai P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 994,54 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

Paskirti M. P. P. P. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo Saeed G. M. bendravimo su vaiku P. P. tvarką:

1) atsakovas iš anksto pranešęs apie planuojamą atvykimą į Lietuvą, turės visas galimybes bendrauti su dukra Lietuvoje;

2) ieškovė M. P. užtikrins visas sąlygas, kad duktė su atsakovu galėtų bendrauti neribojamai atsakovui esant Lietuvoje.

Priteisti iš atsakovo S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. G. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 22,95 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo Saeed G. M., gimusio 1980 m. sausio 1 d., valstybei 285,20 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir dvidešimties euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.