Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M M. N., V. Z., Š. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiųjų asmenų pozicija

4. Procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims M M. N. ir V. Z. asmeniškai įteikti 2022 m. birželio 20 d., trečiajam asmeniui Š. Z. – 2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Tretieji asmenys M M. N., V. Z., Š. Z. atsiliepimų į ieškinį nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Atsižvelgus į tai, kad ieškinio suma sudaro 352,52 Eur ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė gamtines dujas objektui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo prievolė už patiektas dujas buvo vykdoma netinkamai, todėl susidarė 352,52 Eur įsiskolinimas. Nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu objektas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčas nekilo.

8. Taip pat iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis su B M. Z.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A-382, 2003 m. balandžio 30 d. buvo sudarytos dvi gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartys: 1 kambarys išnuomotas M M. Z. (šeimoje 3 asmenys: ji ir duktė V. Z. bei sūnus Š. Z.), o kitas kambarys – A. Z.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-276 gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartys buvo pakeistos, perrašant jas Š. Z. vardu, taip pat perduodant jam naudotis kambarį, pažymėtą šifru 33-4, esantį tame pačiame bute, kuris buvo išnuomotas A. Z. atskira nuomos sutartimi. Vadovaujantis aukščiau minėtu įsakymu ginčo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartis 2015 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Š. Z. vardu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5481-1070/2018 dėl A. Z. iškeldinimo, 2018 m. balandžio 26 d. dėl Š. Z. iškeldinimo (civilinė byla Nr. e2-5482-748/2018). Iš antstolio S. U. 2019 m. sausio 22 d. iškeldinimo protokolo Nr. B-19000002 matyti, kad Š. Z. iš buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, iškeldintas 2019 m. sausio 22 d. (A. Z. mirė (duomenys neskelbtini).).

9. Atsakovės nuomone, būtent skolų susidarymo laikotarpiu teisėtais buto naudotojais buvę asmenys turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl skolos už dujas, patiektas į butą, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tokia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, asmenų pareiga buvo nurodyta ir su atsakove sudarytose nuomos sutartyse (nuomos sutarties su M. M. Z. ir A. Z. 2.3 papunktis, nuomos sutarties su Š. Z. 5.5. papunktis). Tačiau sutartys dėl dujų tiekimo tarp ginčo butų nuomininkų ir ieškovės nebuvo sudarytos. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, pareigos atsiskaityti už tiektas gamtines dujas, kai patalpomis bei į jį tiektomis dujomis naudojosi (nuomos sutarties pagrindu) tretieji asmenys, nesudarę rašytinės sutarties su tiekėju (ieškove).

10. Atsakovė nurodo, kad nors tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų M. M. N., V. Z., Š. Z., nebuvo sudarytos sutartys dėl atsiskaitymo už gamtines dujas, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (gamtinių dujų tiekimo - vartojimo) santykiai, t. y. ieškovė tiekė gamtines dujas, o šie asmenys gamtines dujas vartojo. Nesant rašytinių sutarčių dėl gamtinių dujų tiekimo, sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.384 straipsnio 1 dalis, todėl už suvartotas gamtines dujas turi atsiskaityti ne atsakovė, o nurodyti fiziniai asmenys.

11. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl dujų tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

12. Gamtinių dujų tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie dujų tiekimo tinklų yra prijungti būtent atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę gamtinių dujų tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia dujas, o atsakovė nors ir nėra buitinė dujų vartotoja, tačiau jos dujas naudojantys įrenginiai yra prijungti prie dujų tiekimo tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, atsakovė, būdama dujų pirkimo - pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1447-924/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės nuomininkų ir dujų tiekėjo energijos pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Ši aplinkybė reiškia, kad energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (Kauno miesto savivaldybė), kuriam, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo - pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su energijos tiekėju už jam priklausančiam butui patiektas dujas.

14. Pažymėtina, kad nors nuomos sutartyse sudarytose su M. M. Z. ir A. Z. (2.3 papunktis) ar nuomos sutartyje su Š. Z. (5.5. papunktis) buvo numatyta nuomininkų pareiga laiku sumokėti komunalinius mokesčius jas teikiančioms įmonėms, tačiau teismo vertinimu, nuomos sutartis, kurioje įtvirtinta sąlyga dėl nuomininko pareigos atsiskaityti komunalines paslaugas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą energiją iš nuomininko. Tačiau ši teisė nepanaikina savininko prievolių pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su energijos tiekėju už patiektas dujas, ir neperkelia šios prievolės nuomininkui. Energijos pirkimo - pardavimo santykiai tarp nuomininko ir energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Akcentuotina, kad kai nėra sudaryta rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis, tokiu atveju už patiektas dujas pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte dujos būtų vartojamas tik sudarius sutartį su tiekėju. Pažymėtina ir tai, kad pagal imperatyvų CK 6.116 straipsnyje nustatytą reglamentavimą perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Nagrinėjamu atveju kreditorius tokio sutikimo nėra davęs.

15. Akcentuotina ir tai, kad nuomos sutarties samprata, nustatyta CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, nepatvirtina nuomininko įsipareigojimo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir kitus mokesčius (nagrinėjamu atveju už tiektas dujas), todėl vien buto nuomos sutarties sudarymas, neatleidžia buto savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už tiektas dujas. Atitinkamai buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieškovės teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iš atsakovės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 352,52 Eur įsiskolinimas už gamtines dujas.

17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 352,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 18,00 Eur žyminis mokestis, 0,23 Eur komisinis mokestis, viso 18,23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas šioje byloje patyrė 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 352,52 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 52 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (352,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,23 Eur (aštuoniolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 31,36 Eur (trisdešimt vieno euro 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.