Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-26-374/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
2-26-374/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02264-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
Z. D.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
LR Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie LR VRM
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-26-374/2015Proceso Nr. 2-28-3-02264-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.
Marijampolės rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 2 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovei Z. D., jos atstovei advokatei S. S., atsakovei J. K., jos atstovei advokatei A. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims LR Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie LR VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. D. teismo prašo priteisti iš atsakovės J. K. 1700 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutinka.

Tretieji asmenys LR Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie LR VRM teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti atsiliepimai į ieškinį ir prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (b.l. 73-78, 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. apie 17 val. 40 min. greito maitinimo įstaigos - kebabinės patalpose, esančiose Sodžiaus g. 32, Marijampolė, ieškovė Z. D. sugriebė atsakovei J. K. už rankos ir ją suėmus pasukant padarė dešinio riešo sąnario raiščių patempimą dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta atsakovės sveikata. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio Specialisto išvada Nr. G 814/11(09), kurioje konstatuota dešinio riešo sąnario raiščių patempimas, dešinio riešo sąnario dalinis raiščių plyšimas, bei konstatuotas faktas, kad kūno sužalojimas galėjo būti padarytas stipriai suimant ranką per riešo sąnarį ir ją pasukant, vienmomentiškai, galimai 2011-09-22 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 5-12).

Dėl aukščiau nurodyto nusikalstamo elgesio ieškovei Z. D. buvo pareikšti kaltinimai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. padarymo, o atsakovė J. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Ieškovė teigia, kad privataus kaltinimo tvarka atsakovės buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra, 2011 m. rugsėjo 22 d., apie 17.40 val. Sodžiaus g. 32, Marijampolėje, greito maitinimo įstaigos - kebabinės patalpose J. K. sugriebė už rankos ir ją suėmus pasukdama padarė dešinio riešo sąnario raiščių patempimą ir taip nukentėjusiajai J. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-05-29 baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-564/2013 nusprendė Z. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei patenkino civilinius ieškinius (prijungta b/b Nr. 1-106-564/2013).

Ieškovė, nesutikdama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-564/2013, jį apskundė apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. lA-701-3019/2013 nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: Z. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.); civilinius ieškinius atmesti (prijungta b/b Nr. 1-106-564/2013).

Ieškovė teigia, kad bylinėjimosi metu patyrė turtinę žalą, nes turėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti: Marijampolės rajono apylinkės teisme - 1000 Lt, už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme 700 Lt (b.l. 21-22). Ši suma, ieškovės nuomone, turėtų būti priteista iš atsakovės J. K..

Ieškovė taip pat nurodo, kad bylinėjimosi laikotarpiu jai buvo padaryta ir neturtinė žala. Neturtinė žala, ieškovės teigimu, atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, iškėlus jai baudžiamąją bylą teisme. Sužinojus apie tai, kad jai iškelta baudžiamoji byla už veiksmus, kurių ieškovė nepadarė, labai išgyveno, kamavo nemiga, turėjo gerti vaistus nuo nemigos, kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris skyrė nervus raminančius vaistus. Ieškovė teigia, kad jautė didelį pažeminimą, kad neteisingai buvo kaltinama. Apie jai iškeltą bylą sužinojo giminės, vaikai dėl ko ieškovė jautėsi prieš juos nepatogiai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 5000 Lt ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės J. K..

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, patirtos išlaidos, kurios, kaip teigia ieškovė advokato pagalbai apmokėti Marijampolės rajono apylinkės teisme 1000 Lt, už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme 700 Lt yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymu (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtu kito asmens veiksmų, kurių šioje byloje konstatuota nebuvo. Atsakovė akcentuoja ir tai, jog LR CK 6.249 straipsnio normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia jos ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Trečiojo asmens Marijampolės apskr. VPK nuomone, ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-01208-11 buvo pradėtas pagal J. K. skundą, kuriame buvo pakankamas teisinis šį tyrimą pradėti, t.y. laikantis visų LR BPK reikalavimų, juo labiau, kad kokios nors aplinkybės, nurodytos šio kodekso 3 straipsnyje, nustatytos nebuvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas nebūtų buvęs galimas, nustatytos nebuvo, o apie įtarimą Z. D. pranešta esant pagrįstam manymui, kurį tuo metu patvirtino surinkti faktiniai ikiteisminio tyrimo duomenys, kad ji galėjo padaryti įtarimuose nurodytą veiką. Tos pačios teisinės prielaidos leido Z. D. pagrįstai parinkti ir paskirti inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui ir jos asmenybei adekvačią kardomąją priemonę. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas prokurorui nutarus, kad jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių šį tyrimą užbaigti kaltinamojo akto surašymu, todėl 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla pagal teismingumą buvo perduota Marijampolės apylinkės rajono teismui. Visa tai reiškia, kad policijos pareigūnų veiksmai, pasireiškę ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir pranešimu apie įtarimą Z. D. bei adekvačios kardomosios priemonės jai parinkimu bei paskyrimu, tuo metu buvo atliekami esant visiškoms pagrįstoms teisinėms prielaidoms apie galimai nukentėjusiosios atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką ir esant pakankamai duomenų apie tai, jog šią veiką galėjo padaryti Z. D.. Tai reiškia, trečiojo asmens nuomone, kad tokie veiksmai buvo teisėti, nes jie buvo grindžiami leistinais būdais surinktais faktiniais duomenimis. Taigi teismui nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi tokiais, kurie nepagrįstai galėjo ieškovei padaryti žalą (b.l. 81-83).

Trečiojo asmens LR Generalinės prokuratūros nuomone, ieškovė jai atsiradusią žalą sieja išimtinai su atsakovės veiksmais, todėl teismo sprendimas trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos neturės, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 73-74).

Ieškovė reikalavimą grindžia CK 6.263 str. 2 d., t.y. žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo vi­siškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindžia CK 6.250 str. 1 d.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. reglamentuotas proceso išlaidų atlyginimas. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi, įstatymas leidžia tam tikrą atsakomybę už proceso eigą ir/ar rezultatus pritaikyti nukentėjusiajam, iš jo gali būti priteisiamos visos ar dalis proceso išlaidų.

Nagrinėjamuoju atveju, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal protokolą-pareiškimą, kuriuo atsakovė J. K. pranešė apie nusikalstamą veiką (prij. b/b Nr. 1-106-564/2013, 1 t., b.l.5). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas prokurorui nutarus, kad jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių šį tyrimą užbaigti kaltinamojo akto surašymu, todėl 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla pagal teismingumą buvo perduota Marijampolės apylinkės rajono teismui. Tokiu būdu, tai nebuvo privataus kaltinimo byla.

Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, todėl jų atlyginimas reglamentuojamas BPK normų. Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pasisakęs ir Aukščiausias teismas: "Kasatorius nepagristai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos baudžiamojoje byloje, turėtų būti priteistos nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimas. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymu (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmu. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-127/2012.).

Taigi patirtos išlaidos, kurios, kaip teigia ieškovė advokato pagalbai apmokėti Marijampolės rajono apylinkės teisme 1000 Lt, už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme 700 Lt yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymu (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtu kito asmens veiksmu, kuriu šioje byloje konstatuota nebuvo. Pažymėtina, jog LR CK 6.249 straipsnio normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos.

Kaip minėta, ieškovė reikalavimą grindžia CK 6.263 str. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė civilinė atsakomybė ir deliktinė civilinė atsakomybė. Nagrinėjant civilinę bylą dėl asmens sveikatai padarytos žalos atlyginimo, privaloma nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės melagingų aplinkybių aiškinimo buvo iškelta baudžiamoji byla ir atsakomybėn patraukta ieškovė. Šiuos savo motyvus ieškovė grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismas priėmė jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Kitų įrodymų ieškovė nepateikė.

Teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Tokių faktų nenustatė ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Priešingai, dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu, iš pirmosios sąlygos seka antroji, jog priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra. Neteisėti atsakovės veiksmai nekonstatuoti. Iš analizuojamos situacijos nenustatyta atsakovės kaltė bei padaryta žala.

Teismas taip pat sutinka su atsakovės nuomone, kad baudžiamosios bylos užbaigimas priimant išteisinamąjį nuosprendį, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla, kuri negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, kad asmuo yra nenubaustas, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Taigi, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu reziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y., išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nenustačius bent vienos iš paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodo, jog neturtinė žala atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, iškėlus baudžiamąja byla teisme. Kaip jau minėta, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01208-11 atliko Marijampolės policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra surašė kaltinamąjį aktą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-01208-11, kuriame konstatuotas faktas, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Z. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. bei vadovaujantis LR BPK 224 str., 225 str., 1 d. 226 str. 1 d. nutarė jog ši byla teisminga Marijampolės apylinkės teismui. Taigi, nėra jokio pagrindo prašyti neturtinės žalos iš atsakovės, kurios statusas buvo nukentėjusioji.

Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 straipsniai). LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą - ieškinio faktinį pagrindą.

Ieškovė pateikia išrašą, kuriame nurodoma ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, ligonio būklė. Išraše pažymėta: „...Siųsta 2011-12-15 gastroenereologui, tačiau dėl gydymo atsakymai negauti,[...] 2012-02-06 ligonė skundėsi dėl klubo skausmų, todėl nusiųsta ortopedui traumatologui, neurologui dėl galvos svaigimo, skausmų kaklo ir juosmens srityje.[...] Atlikti laboratoriniai tyrimai. 2012-02-15 skirtas traumatologo gydymas.[...] 2012-06-04 siųsta dėl galvos skausmų onkologo konsultacijoms. [,..]2012-03-29 atliktas stuburo magnetinio rezonanso tyrimas, [...) 2012-07-09 konsultuota neurologo reabilitologo dėl stuburo skausmų,[...] 2012-08-13 siųsta neurochirurgo konsultacijai dėl stuburo galvos skausmų. Atsakymas operacinis gydymas nereikalingas, 2012-12-31 konsultuota dėl stuburo ir galvos skausmų Kauno klinikose.[...] 2013-05-15 siųsta endokrinologui. 2013-06-28 atlikta pilna organų echoskopija."(b.l. 20).

Ieškovė teigia, jog žala atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, iškėlus baudžiamąją bylą teisme. Sužinojus apie tai, kad jai iškelta baudžiamoji byla už veiksmus, kurių ji nepadarė, labai išgyveno, kamavo nemiga, turėjo gerti vaistus nuo nemigos, kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris skyrė nervus raminančius vaistus." Tačiau ieškovės ir gydytojų išvados nesutampa, gydytoja O. G. akcentuoja stuburo ir galvos skausmus, traumatologo konsultacijas, tuo tarpu ieškovė kalba apie dvasinius išgyvenimus kilusius dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Gydytojos O. G. išraše aprašyti stuburo skausmai, klubo sąnarys, niekuo nėra susiję su kaltinimu atsakovei, kuri nei fizinių veiksmų ieškovės atžvilgiu, nei moralinės įtakos nedarė. Ieškovė nepateikia išlaidų vaistams pagrindžiančių dokumentų, išsamių gydytojų konsultacijų išrašų, atskleidžiančių tęstinį gydymą. Liudytojos D. D. parodymai vertintini kritiškai, nes liudytoja yra ieškovės dukra, dėl jos, kaip pripažino ir pati ieškovė, kilo ginčas su atsakove.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie įrodo, jog atsakovė padarė nusikaltimą ar padarė žalą ieškovės sveikatai, nėra. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, kurių ieškovei nenustatyta, nėra nustatyta atsakovės kaltė, priešingai apie kaltę buvo kalbama ieškovės adresu, pateiktas išrašas neįrodo padarytos turtinės žalos dydžio, nėra nustatytos ar įrodytos bet kokios kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai.

Įvertinus Aukščiausio teismo praktiką neturtinė žala, kuri ieškovės teigimu, atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, iškėlus baudžiamąją bylą teisme, bylinėjimasis teisme, siekiant apginti savo pažeistas teises, nepripažintinas lemiančiu neturtinę žalą. Tokiu būdu, vertinant aukščiau išdėstytus motyvus bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmestus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos advokato atstovavimo išlaidos (b.l. 94-100), valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 946,41 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 41 euro ct) už advokato paslaugas.

Priteisti iš ieškovės Z. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,20 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė