Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013 m. gegužės 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z.D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimus(duomenys neskelbtini), Marijampolė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 138 str. 1 d. ,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo priteisti iš atsakovės Z. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriui 684,69 Lt padarytos turtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, jog dėl Z. D. neteisėtų veiksmų J. K. buvo laikinai nedarbinga, už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-09-22 iki 2011-11-18 buvo paskirta ir išmokėta 684,69 Lt ligos pašalpa ( t 1, b.l. 76-81 ) ir tokio dydžio žala buvo padarytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyrius LR CK 6.280 str. 1d., 6.290 str. 3d. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į nukentėjusiajai J. K. žalą padariusį asmenį- Z. D.. Kaltinamoji ieškinio nepripažino, paaiškindama, kad ji J. K. sužalojimo nepadarė. Teismas aptartais įrodymais ir motyvais sprendė, kad kaltinamosios Z. D. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusios sveikatą įrodyta visiškai, dėl šių jos kaltų veiksmų buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui išmokant J. K. laikino nedarbingumo pašalpą. Ieškinys įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamosios Z. D.. ( LR BPK 109 str., LR CK 6.263 str. 2d., 6.280 str., 6.290 str. 3d, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d. ).

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos 474,82 Lt. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas ( t. 2, b. l. 55-59), kadangi nustatyta, kad dėl kaltinamosios tyčiniais veiksmais padaryto J. K. sveikatos sutrikdymo jai buvo suteiktos medicininės paslaugos, už kurias iš PSDF lėšų buvo apmokėta 474, 82 Lt, todėl Valstybinė ligonių kasa LR CK6.283 str. 1d., 6.280 str. 1d., LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1d. 2 p. ir 3 p. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į nukentėjusiajai J. K. žalą padariusį asmenį- Z. D.. Ieškinys įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamosios Z. D.. ( LR BPK 109 str., LR CK 6.283 str. 1d., 6.280 str., 6.290 str. 3d. ).

Turtinę žalą sudaro:581,14 Lt prarastos darbinės pajamos, 325 litai už plaukų plovimą, 888,73 Lt išlaidos degalams, 50 litų išlaidos už echoskopiją. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal LR CK 6.249 str. turtinė žala- tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusio numatytos ir realiai tikėtinos gauti pajamos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu dirbo, gavo pastovias pajamas, tačiau dėl kaltinamosios Z. D. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J. K. buvo sužalota ir nuo 2011-09-22 iki darbo santykių nutraukimo, t. y. 2011-11-29 buvo nedarbinga, jai buvo išmokėta ligos pašalpa, kuri pilnai gaunamo darbo užmokesčio nekompensavo ( t. 2 b l. 6-8 – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, UAB „ Vydris“ ir UAB „Dovara“ pažymos), nukentėjusiosios negautos pajamos sudaro 581,14 Lt. Kadangi neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusioji šias pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, pagrįstai tikėjosi jas gauti ir jų negavo dėl neteisėtų žalą padariusio asmens – kaltinamosios Z. D.-veiksmų sužalojant jai sveikatą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ( LR CK 283 str., 6.249 str. ).

Išlaidos echoskopijai ( 50 litų) betarpiškai susiję su patirto sužalojimo gydymu, jos pagrįstos medicininiais dokumentais ir pinigų priėmimo kvitu( t. 2, b. l. 9), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Teismas sprendžia, kad ieškinys dėl išlaidų už plaukų plovimą kirpykloje atmestinas. Pagal LR CK 6.263 str., 6.249 str. asmuo dėl neteisėtų veiksmų turi atlyginti tik tiesioginius nuostolius, būtinas išlaidas, kurios yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėta veika. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamosios Z. D. neteisėtais veiksmais buvo sužalota dešinė ranka, kuri buvo imobilizuota langete. Šios aplinkybės sudarė nepatogumus prižiūrint plauskus, tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai nebuvo būtinybės naudotis kirpyklos paslaugomis, kadangi nustatyta, jog nukentėjusioji gyvena kartu su kitais asmenimis, kurie turėjo galimybę jai padėti plaunantis galvą, tuo labiau, kad buvo sužalota tik viena ranka ir teismas sprendžia, kad išlaidos kirpyklai nebuvo būtinos. Ieškinys šioje dalyje, taip pat vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, atmestinas.

Teismas sprendžia, kad ieškinys dėl išlaidų degalams tenkintinas iš dalies. Teismas sprendė, jog nukentėjusios išlaidos kirpyklai nebuvo būtinos ir nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios veiksmais, todėl ir ieškinys dalyje dėl išlaidų degalams už vykimą automobiliu į kirpyklą atmestinas. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusios sūnus M. K. mokymo įstaigą Marijampolės mieste lankė ir iki kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo, taigi išlaidas degalams dėl jo nuvežimo ir parvežimo į mokymo įstaigą nukentėjusioji patirdavo ir būdama nesužalota. Tai, kad po sužalojimo sūnų į mokyklą veždavo ne pati nukentėjusioji, o kiti asmenys, nėra pagrindas spręsti, kad prašomos priteisti išlaidos dėl sūnaus vežiojimo į mokyklą atsirado dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Be to iš nukentėjusios paaiškinimo seka, kad mokymo įstaigą galima pasiekti ir visuomeniniu transportu, su ja kartu gyvena ir vaiko tėvas, todėl kviesti pašalinius asmenis ir jiems apmokėti už degalus vežiojant sūnų į mokyklą nebuvo būtinybės ir šios išlaidos nebuvo būtinos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas. Medicininiais dokumentais pagrįsta, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų lankėsi jos nurodomus 16 kartų gydytojų konsultacijoms bei jai buvo atlikta 10 fizioterapinių procedūrų Marijampolės m. esančiose gydymo įstaigose. Ji patyrė išlaidas degalams vykstant į gydymo įstaigas iš savo gyvenamosios vietos Mikalauskos km., Kalvarijos saviv. ir šios išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios nusikalstama veika, todėl ieškovė pagrįstai jas prašo atlyginti. Sprendžiant dėl išlaidų degalams atlyginti, vadovautis vien pateiktais degalų pirkimo dokumentais nepakanka, nes juose nurodyta pinigų suma už įsigytus degalus yra ne visu gydymosi laikotarpiu ( tik 2011-09-27 - 2011-10-31 ), be to teismas sprendė, kad dalis reikalavimo dėl išlaidų degalams priteisimo yra nepagrįsta. Nukentėjusioji paaiškino ir pateikė teismui dokumentus, kad ji buvo vežiojama dviem automobiliais (t. 2, b. l. 95-96 ) automobiliu Mercedes Benz ( dyzelinas, ) ir automobiliu VW Passat ( dujos-benzinas). Kadangi tiksliai ieškinyje ir prieduose, net ir suteikus galimybę patikslinti šį reikalavimą, nukentėjusios paaiškinimuose nenurodyta, kokiu konkrečiai automobiliu vyko į gydymo įstaigas, taip pat koks kuras buvo naudojamas vykstant automobiliu VW Passat, ( benzinas ar dujos ), teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad žala skaičiuotina pagal mažiausią kelionės išlaidų variantą- važiuojant automobiliu dujomis. Nustatant išlaidų dydį teismas vadovaujasi nukentėjusios nurodomomis aplinkybėmis- atstumu tarp nukentėjusios gyvenamosios vietos ir gydymo įstaigų bei kuro ( dujų ) sąnaudų norma ( 100 km- 13 l dujų ) , kurie atitinka protingumo kriterijų. Pagal teismui pateiktus ir teismo pripažintus pagrįstais nukentėjusios nuvažiuotus atstumus į gydymo įstaigas seka, kad buvo nuvažiuota 1176 km ir sunaudota 153 lirai dujų. Įvertinus nukentėjusiosios pateiktuose degalų pirkimo čekiuose nurodytą vidutinę degalų ( dujų ) kainą - 2,43 Lt/l, civilinė ieškovė patyrė 371,79 litų išlaidų dujoms. Ši pinigų suma pripažįstama kaip turtinė žala, atsiradusi dėl 2011-09-22 kaltinamosios padarytų neteisėtų veiksmų ir priteistina iš kaltinamosios Z. D..

Nukentėjusioji J. K. pareiškusi 10000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta įprastinė jos gyvensena, pats įvykis ir sukeltas fizinis skausmas sąlygojo emocinę depresiją, liūdesį, fizinius sveikatos sutrikimus. Fizinį skausmą jaučia iki šiol. Buvo sužalota dešinė ranka, todėl negalėjo atlikti įprastinių darbų, tinkamai pasirūpinti sūnumi. Dėl patirtų išgyvenimų teko kreiptis į psichiatrą ir psichologą, vartoti nervų sistemą stiprinančius ir raminančius vaistus, ilgą laiką buvo nedarbinga. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiosios J. K. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, individualias nukentėjusiojo savybes, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdį, nukentėjusiojo elgesį, kuris turėjo įtakos žalos atsiradimui, žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo ir kt., taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, lemiamu kriterijumi pripažįstama neteisėtos veikos pasekmės. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiosios J. K. sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus o taip pat ir pažeminimą -smurtas prieš ją buvo panaudotas matant pašaliniams asmenims. Kadangi buvo sužalota dešinė ranka, ji tam tikrą laiką buvo imobilizuota, J. K. patyrė nepatogumus įprastinėse gyvenimo aplinkybėse. Neabejotinai nustatyta, kad dėl patirtų išgyvenimų ji turėjo psichologinių problemų ir gydėsi. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti pasekmes ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Nors nukentėjusioji nurodo, kad rankos riešo skausmas jaučiamas iki šiol, tačiau ypatingai sunkių sveikatos pakenkimo pasekmių nukentėjusiajai nekonstatuota. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad dėl patirto sužalojimo ateityje neabejotinai atsiras neigiamų pasekmių- nukentėjusioji medicininių dokumentų, kad jai reikalinga riešo raiščių operacija ir kad tai susiję su patirtu sužalojimu nepateikė, darbingumo netekimas jai nekonstatuotas. Darbo santykius J. K. nutraukė pačios prašymu, o ne buvo atleista darbdavio iniciatyva. Kaltinamoji kaltės nepripažįsta, nukentėjusios neatsiprašė. Šių aptartų duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusios J. K. ieškinys mažintinas, jos prašoma priteisti 10000 litų suma yra žymiai neadekvati padarytos neturtinės žalos dydžiui ir ji mažintina. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai J. K. padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 3000 litų suma, kuri priteistina iš kaltinamosios.

Nukentėjusioji prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Prievolė ją atlyginti gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu nukentėjusioji pareiškė reikalavimą atlyginti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. BPK 107 straipsnis numato, jog įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą ir turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ( kasacinė byla Nr. 2K-234/2010 ). Ginčas dėl žalos pagrįstumo ir dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios sprendžiamas šioje byloje, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę atlyginti žalą Z. D. atsirastų tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamoji Z. D. pažeidė prievolę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios J. K. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytinas priešlaikiniu ir paliktinas nenagrinėtu, tuo neatmetant galimybės nukentėjusiajai kreiptis su šiuo reikalavimu civilinio proceso tvarka, jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui dėl žalos atlyginimo kaltinamoji per nustatytą savanoriško prievolės įvykdymo terminą jos neįvykdys ( LR BPK 113 str. 2d., CPK 296 str. 12 p. ).

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. K. prašo priteisti 1500 litų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų dydį patvirtina advokato V.Ravinio klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir pinigų priėmimo kvitas ( t 2, b. l.93-94 ). Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šių išlaidų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d. Nukentėjusios prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus ir atliktų paslaugų apimtį, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Kaltinamosios Z. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą būdama neteista. Z. D. administracine tvarka bausta už KET pažeidimą, nedirba, registruota darbo biržoje, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus kaltinamosios padaryto nusiklatimo pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę, asižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, Z. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už vidurkį, bet vidurkiui artimesnė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-304 str., 307 str., 308 str. 2d., teismas

NUSPRENDĖ:

Z. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 9 ( devyniems ) mėnesiams, įpareigojant per 8 ( aštuonis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 ( vieną šimtą ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Birštono g. 15, Marijampolė:

- civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333 AB “ Swedbank”, 474,82 ( keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 82 centus ) Lt nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

- civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įstaigos kodas 188677622, Jono Dailidės g. 5/A. V. g. 2, Marijampolės, a.s. LT 58 4010 0424 0349 5020, AB DNB bankas, 684,69 ( šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 69 centus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl J. K. išmokėtos ligos pašalpos atlyginti.

- civilinei ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Stoties g., Mikalaukos km., Kalvarijos saviv., 1002,93 ( vieną tūkstantį du litus ir 93 centus ) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 3000 ( tris tūkstančius ) litų nuskatimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų ) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios J. K. reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.