Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1192-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-02Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
2A-1192-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02264-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Z. D.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
LR Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie LR VRM
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1192-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02264-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1.; 44.2.4.;44.5.2.1.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims LR Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie LR VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Z. D. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. K. 1 700 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodytą žalą patyrė dėl to, kad buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. padarymu, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. lA-701-3019/2013 nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – Z. D. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 105-110):

Ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės Z. D. atsakovės J. K. naudai 946,41 Eur už advokato paslaugas.Priteisė iš ieškovės Z. D. 4,20 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, todėl jų atlyginimas reglamentuojamas BPK normų. Patirtos išlaidos yra ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, kurių šioje byloje konstatuota nebuvo. CK 6.249 straipsnio normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, tokių faktų nenustatė ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Nenustačius bent vienos iš paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nėra jokio pagrindo prašyti neturtinės žalos iš atsakovės, kurios statusas buvo nukentėjusioji. Teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos užbaigimas priimant išteisinamąjį nuosprendį, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą taip pat būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo – ieškinio faktinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir gydytojų išvados nesutampa, gydytoja O. G. akcentuoja stuburo ir galvos skausmus, traumatologo konsultacijas, tuo tarpu ieškovė kalba apie dvasinius išgyvenimus, kilusius dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie įrodo, jog atsakovė padarė nusikaltimą ar padarė žalą ieškovės sveikatai, nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė Z. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Prašo priteisti iš atsakovės 492,35 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašo priteisti apeliacinio skundo parengimo išlaidas (b. l. 113-116, 118).

Motyvuose nurodė:

A. M. ligoninės priėmimo skyriuje nurodė, kad ranką susižalojo krisdama apalpusi (iki tol buvo sveika), o Marijampolės apskrities VPK atsakovė sąmoningai, tyčia, siekdama atkeršyti ieškovei, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kas atitinka BPK 235 str. Ieškovės patirtos 1 000 Lt išlaidos už gynybą Marijampolės rajono apylinkės teisme ir apeliacinio skundo surašymą ir gynybą Kauno apygardos teisme priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais. Yra visos sąlygos, reikalingos deliktinei civilinei atsakomybei pripažinti ir atsiradusiems nuostoliams priteisti, nes priimant išteisinamąjį nuosprendį nebuvo išspręstas išlaidų atlyginimo klausimas. Tai, kad atsiradusi žala siejama su atsakovės veiksmais, pripažino ir tretieji asmenys. Ieškovės neturtinė žala atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo iškėlus baudžiamąją bylą. Apie tai sužinojus ieškovė labai išgyveno, kamavo nemiga, gėrė vaistus, jautė pažeminimą ir kt. Teismas be pagrindo nevertino D. D., ieškovės dukters, paaiškinimų. Teismas nepagrįstai priteisė 946,41 Eur atstovavimo išlaidų. Byla nesudėtinga, ieškinio suma nėra didelė, teismo posėdžiai truko gana trumpai.

Atsiliepimas

Atsakovė J. K. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-137).

Motyvuose nurodė:

Bylinėjimasis teisme siekiant apginti savo pažeistas teises, savaime nepripažintinas lemiančiu neturtinę žalą, kurią turėtų atlyginti kita šalis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Tai, kad Ligonių priėmimo skubios pagalbos tarnybos įraše nurodyta, kad iki apalpimo atsakovė buvo sveika, negali būti laikoma įrodymu, kad sužalojimai buvo patirti apalpimo metu. Nualpimo metu atsakovės ranka buvo ištinusi ir matėsi guzas, nualpimas yra tik prieš tai patirto nervinio streso pasekmė. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų požymių. Ieškovės patirtos advokato išlaidos negali būti laikomos tiesioginiais nuostoliais pagal CK 6.249 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje patirtos procesinės išlaidos atlyginamos pagal BPK. Civilinei atsakomybei atsirasti nėra visų sąlygų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Z. D. padarė nusikalstamą veiką, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai yra neteisėti.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės baudžiamojoje byloje duoti parodymai yra melagingi. Duoti parodymai Marijampolės policijos komisariate negali būti laikomi melagingais, jie atitinka objektyvias faktines aplinkybes ir įrodymus, kad patirta trauma yra apalpimo pasekmė. Tyrimą byloje atliko policijos pareigūnai, kaltinamąjį aktą surašė prokuratūra, todėl prašyti išlaidų iš nukentėjusiosios nėra jokio pagrindo. Ieškovė netinkamai interpretuoja Generalinės prokuratūros atsiliepime pateiktus duomenis.Baudžiamosios bylos iškėlimas nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Neturtinei žalai atsirasti reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių šiuo atveju nėra. Atsakovė buvo apdairi ir rūpestinga, ir jokios institucijos nebuvo pripažinta kalta. Byloje nenustatytas turto netekimas ar sužalojimas, ieškovės turėtos išlaidos nėra susijusios su atsakovės veiksmai, kalte ir pan. Nesutampa ieškovės nurodytos aplinkybės ir gydytojų išvados dėl galimai ieškovės patirtos neturtinės žalos. Kyla abejonių dėl gyd. G. išrašo pagrįstumo, iš kurio neaišku, kokią įtaką ieškovės sveikatos patikrinimams galėjo turėti atsakovė, kurios realūs veiksmai neturėjo jokios įtakos ieškovės sveikatos būklei (nėra tokių įrodymų).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų dalyje).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad ieškovė (apeliantė) prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Atlikus ikiteisminį tyrimą, byla buvo perduota teismui ir 2013 m. gegužės 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantė buvo nuteista už tai, kad ji nesunkiai sutrikdė atsakovės sveikatą, t. y. sugriebė už rankos ir ją suėmus, pasukdama padarė dešinio riešo sąnario raiščių patempimą. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo panaikintas priimtas teismo nuosprendis ir apeliantė išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Atsakovės kasacinis skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio Lietuvos Aukščiausiame Teisme nebuvo priimtas, neatnaujinus praleisto termino paduoti kasaciniam skundui. Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovės sąmoningų, neatitinkančių tikrovės parodymų davimo, dėl ko jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir ji buvo teisiama, ji patyrė turtinę (turėtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas baudžiamojoje byloje) ir neturtinę žalą (patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą).

Byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, t. y. ar atsakovei taikytina civilinė atsakomybė už tai, kad ji kreipėsi į policiją, pranešdama apie tai, kad jos atžvilgiu apeliantė panaudojo fizinį smurtą.

Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visas jos taikymo sąlygas – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, neatsiranda pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (neteisėti veiksmai) numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padaryta išvada, jog nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas. Apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su atsakovės neva neatitinkančių tikrovės (melagingų) aplinkybių nurodymu (dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto) policijai. Su šiais apeliantės argumentais negalima sutikti, nes byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti, t. y. pažeidžiantys įstatymus ar atlikti neatidžiai ir nerūpestingai. Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis tiek į teismą, tiek į kitas teisėsaugos institucijas, siekiant apginti savo pažeistas teises, todėl atsakovės kreipimasis į policiją, pranešant apie jos atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką, negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Antra, byloje nenustatyta, kad atsakovės kreipimasis į policiją buvo melagingas. Kaip matyti, tiek policija, tiek prokuratūra, tiek pirmosios instancijos teismas laikė esant pakankamai įrodymų, kad apeliantę pripažinti kalta dėl atsakovės atžvilgiu panaudoto smurto, o apeliantė išteisinta tik apeliacinės instancijos teismo, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, t. y. nesant pakankamai įrodymų neginčijamai ir neabejotinai išvadai dėl apeliantės kaltės. Vien tai, kad apeliantė buvo išteisinta, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovė sąmoningai nurodė neteisingas sužalojimo aplinkybes. Trečia, atsakovės sužalojimo/susižalojimo faktas nustatytas (dėl to ginčo nėra), tik liko neaišku, kaip tai įvyko, kas dėl to kaltas. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, todėl jos atžvilgiu negali atsirasti civilinė atsakomybė.

Nenustačius civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų, kitos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos nenustatinėtinos, kaip neturinčios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės ieškinį, priteisė iš jos atsakovei 946,41 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas. Apeliantė mano, kad šios išlaidos nepagrįstai didelės.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais. Iš atsakovės advokatės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 94) matyti, kad 946,41 Eur išlaidos susidaro iš: 385,48 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 210,26 Eur už atstovavimą 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, 175,22 Eur už atstovavimą 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, 175,45 Eur už atstovavimą 2015 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio (toliau – rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės priteisė didesnes išlaidas už atstovavimą teisme, negu buvo numatyta tuo metu galijusiose rekomendacijose (0,15 koeficentas nuo minimalios mėnesinės algos už vieną atstovavimo valandą), todėl teisėjų kolegija šioje dalyje bylinėjimosi išlaidas mažina. Kadangi vyko trys teismo posėdžiai, kurių trukmė buvo iki 1 val. laiko, todėl už šiuos teismo posėdžius iš apeliantės atsakovei priteistina 135 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas bylinėjimosi išlaidų dalyje, t. y. priteistos iš apeliantės atsakovei išlaidos už advokatės teisnes paslaugas mažintinos iki 520,48 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tiek apeliantė, tiek atsakovė prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas. Apeliantė prašo priteisti 150 Eur (apeliacinio skundo parengimas), atsakovė – 399,30 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą (nesudėtinga), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instncijos teisme), į apeliantės advokatės atlygį už apeliacinio skundo surašymą (150 Eur), į rekomendacijas, sprendžia, kad pagrįstos atsakovės išlaidos už advokatės teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) yra 150 Eur. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinių reikalavimų atmestas, o patenkintas tik iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (jas sumažinant), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme tenkinti 10 proc., todėl apeliantei iš atsakovės priteistina 15 Eur jos turėtų išlaidų už advokatės teisines paslaugas, o atsakovei iš apeliantės priteistina – 135 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš apeliantės priteistina 120 Eur jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Subendrinus pirmosios instancijos teisme priteistinas (520,48 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme priteistinas (120 Eur) bylinėjimosi išlaidas, viso iš apeliantės atsakovei priteistina (sumažintina iki) 640,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš ieškovės Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išlaidas už advokato paslaugas iki 640,48 Eur (šešių šimų keturiasdešimt eurų 48 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėEvaldas BurzdikasArūnas Rudzinskas