Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. K. paskirta galutinė bausmė - 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį - 1,254 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2024 m. gegužės 8 d. apie 14.07 val. pateikė kratą jo namuose atvykusiems atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis neišsakė konkrečios nuomonės dėl prokuroro apeliacinio skundo, jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti dėl bausmių subendrinimo pagal kelis nuosprendžius, nekeičiant jo ginamajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą 259 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų A. K. padaryto baudžiamojo nusižengimo faktinių aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta baudos bausme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.1. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

6.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

6.5. Byloje esanti Sodros pažyma rodo, jog nuteistasis nuo 2023-01-09 niekur oficialiai nedirbo (b. l. 135), nuo 2023-01-13 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 137), iš bylos taip pat matyti, kad nuteistasis A. K. nuo 2024-06-17 vykdo individualią veiklą, susijusią su statybos baigimu ir apdaila (b. l. 158, 196). Iš bylos matyti ir tai, jog nuteistasis A. K. per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas du kartus už jam išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų nevykdymą, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, t. y. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 131-134). Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nuteistasis A. K. anksčiau teistas net 8 kartus, iš jų net 4 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių, psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu (b. l. 111-130). Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui bei neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-08 ir 2019-03-13 baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, t. y. nesumokėjęs baudų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog anksčiau nuteistajam taikytomis bausmėmis (viešaisiais darbais, bauda, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu anksčiau termino iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis išvadų iš teistumų nepadarė, toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Įvertinęs iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu, pavojingumu, jo asmenybe, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę nei trumpalaikis laisvės atėmimas bausmę – baudą. Įvertinusi tai, jog nuteistasis ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, naują analogišką nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-06-08 bei 2019-03-13 baudžiamaisiais įsakymais už BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių, t. y. nesumokęs baudų, kurių priverstinis išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, atsižvelgus į tai, jog nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu, įvykdė per palyginti neilgą laiko tarpą, dėl to buvo nuteistas apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), o jo daromos nusikalstamos veikos buvo vis pavojingesnės (2018-06-08 nuteistas dėl to, kad disponavo 2,577 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 1,116 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių); 2019-03-13 nuteistas dėl to, jog disponavo psichotropine medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,086 g, ir psichotropine medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,153 g; 2020-05-14 nuteistas dėl to, kad disponavo 140 tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė 11,785 g, taip pat dėl to, kad įgijo tiksliai nenustatytą nedidelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,863 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), ir ne mažiau kaip 0,797 g, kurioje 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,1 proc., bei disponavo ne mažiau kaip 0,066 g narkotinės medžiagos - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurioje 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2 proc.; 2022-03-21 nuteistas dėl to, jog, veikdamas bendrininkų grupe, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, disponavo 321,608 g narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis)), teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – bauda BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti, nuteistasis A. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o naują nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su narkotinėmis medžiagomis, dėl kurios įvykdymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam A. K. už įvykdytą analogišką nusikalstamą veiką paskyrė baudos bausmę, kai nuteistajam turėjo būti paskirta griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Šios teisėjų kolegijos daromos išvados nekeičia ir anksčiau aptartos A. K. nurodytos šeimyninės aplinkybės, susijusios su nuteistajam neseniai gimusia dukra, pažymint, jog vaiku turi rūpintis ne tik tėvas, bet ir motina, be to, arešto bausmė – tai trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs asmuo toliau galės vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas dukters atžvilgiu. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6.6. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (bausmės vidurkis būtų 27,5 paros), tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, daroma išvada, kad nuteistajam A. K. skiriamas areštas, kurio trukmė būtų didesnė nei tokios bausmės vidurkis, t. y. nustatant 30 parų arešto bausmę. Taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam A. K. naujai paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu, nes, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

6.7. Prokurorė skundu taip pat prašo nuteistajam naujai paskirtą arešto bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Šis prokuroro prašymas yra pagrįstas, nes iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. K. yra nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, jis įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-13 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, kurios dydis, į bausmės laiką pagal BK 66 straipsnio nuostatas įskaičius A. K. laikinojo sulaikymo laiką, t. y. vieną parą, buvo nustatytas 58 MGL (2 900 Eur), šią baudą A. K. buvo įpareigotas savanoriškai sumokėti iki 2019-10-02. A. K. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, patvarkymas dėl baudos išieškojimo buvo išsiųstas vykdyti antstoliui. Iš 2024-11-13 Šiaulių apygardos teisme gauto antstolės E. R. pranešimo Nr. S-24-69-62707 matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0069/19/01660, užvestoje dėl 2 900,00 Eur skolos išieškojimo, bylos užvedimo pagrindas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vykdomasis dokumentas Nr. 1-634-237/2019, iki 2024-11-12 neišieškotos skolos likutis 2 695,15 Eur. Taigi, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 2 695,15 Eur. BK 65 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, o bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nuteistajam naujai paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta arešto bausmė, taikant visišką bausmių sudėjimą, subendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo duomenis apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-03-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nuteistasis A. K. yra neatlikęs, tačiau, netaikydamas bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė baudžiamojo įstatymo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6.8. Nors nuteistasis A. K. pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme, dėl to, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų formalus pagrindas jam atidėti arešto bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nuteistasis ne pirmą kartą yra teisiamas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs ankstesniais teismo sprendimais paskirtų bausmių, taip pat įvertinusi ir tai, kad jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas jau du kartus (2012-11-28 ir 2020-05-14 teismų sprendimais), tačiau nuteistasis išvadų iš šių teistumų nepadarė, toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Dėl to BK 75 straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.

7. Nuteistajam A. K. paskyrus arešto bausmę, nustatytina, kad arešto bausmę nuteistasis A. K. turi atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nes Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, kurių nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra (duomenys neskelbtini) apskrityje (Lietuvos kalėjimų tarnybos oficiali interneto svetainė https://kalejimai.lrv.lt/lt/informacija-nuteistiesiems-kuriems-paskirta-aresto-bausme/). Taip pat nuteistajam išaiškintina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-4 dalyse numatyta arešto bausmės atlikimo tvarka.

8. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

8.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nuteistajam A. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius (b. l. 183). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. spalio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma Nr. APD-2024-09614 (b. l. 185-186), o 2024 m. spalio 9 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-10000 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.3.3 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 93,75 Eur už nuteistajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 190-192). Be to, 2024 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11097 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 95,83 Eur už nuteistajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 199-201).

8.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šis apeliacinis skundas tenkinamas ir nuteistajam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į griežtesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nors nuteistasis A. K. yra darbingas, dirbantis, nors gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, kaip minėta, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo A. K. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti.

A. K., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtą sumažintą 20 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. nesumokėta 2 695,15 Eur bauda, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą ir 2 695,15 Eur dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam A. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ((duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai, esančiai (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.